Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. M. P. ir K. J. S. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-793-780/2016, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė teismo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M. P. ir K. J. S. tėvas A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 11,20 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime ir 5,04 ha (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė atnaujinti terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teismo spendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad B. M. P. ir K. J. S. tėvas A. S., A., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 11,20 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime ir 5,04 ha (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad prasidėjus nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesui, pareiškėjai 1991 m. gruodžio 24 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jų tėvo S. A. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Prašyme nurodė, kad žemę jų tėvas paveldėjo iš savo tėvų S., kartu su prašymu pateikė (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės įsisenėjusiu valdymu pripažinimo nutarimą, kuriame nurodyta, kad A. S. pripažįstamos nuosavybės teisės įsisenėjimo valdymu į nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrityje, susidedantį iš 11,20 ha žemės su trobesiais (duomenys neskelbtini) kaime ir 5,04ha (duomenys neskelbtini) kaime, sklypai yra greta vienas kito. Pateikė savo gimimo liudijimus, B. M. P. santuokos liudijimą, senelio S. A. mirties akto įrašą ir tėvo S. A. gimimo ir mirties liudijimus. Pagal pateiktus dokumentus pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius 2016 m. birželio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo“ nurodė, kad K. J. S. ir B. M. P. turi pateikti dokumentą, kokie asmenys ir kokiomis dalimis žemės nacionalizavimo metu nuosavybės teise valdė žemę, kurią iki 1937 m. spalio 28 d. valdė A. S. arba, tokiam dokumentui nesant, teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priešingu atveju bus inicijuojamas sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjų tėvas A. S. buvo vienintelis A. S. sūnus. Mirus A. S. visą jo turtą paveldėjo jo sūnus – pareiškėjų tėvas A. S.. Gavę minėtą raštą pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, kuris 2016 m. liepos 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės“ nurodė, kad dokumentų apie A. S. turėtą žemę bei apie jos paveldėjimą iš A. S. archyvuose saugomuose fonduose nerasta. Kadangi institucija tik dabar pareikalavo minėtų dokumentų pareiškėjai, siekdami išvengti papildomų bylinėjimosi išlaidų, yra priversti kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino pateikti teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atnaujinimo.

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjų B. M. P. ir K. J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo atsisakė priimti bei grąžino pareiškėjui K. J. S. jo sumokėtą 82 Eur dydžio žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti prašo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (savo tėvo žemę) atkūrimo tikslu, tačiau kartu nurodė ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kad nuosavybės teisės jiems jau yra atkurtos. Todėl teismas sprendė, kad prašomo fakto nustatymas jokių naujų subjektinių teisių į jiems jau priklausantį turtą nesukurs, nepakeis ir nepanaikins, nes jiems nuosavybės teisės jau yra atkurtos. Esama situacija pareiškėjams netrukdo ir įgyvendinti jau esamą jų teisę į jų nuosavybę, o prašomo fakto nustatymas niekaip nepakeistų jų teisių į turimą turtą ir jo teisinio statuso. Kartu su pareiškimu pateiktas vienintelis dokumentas, kurio pagrindu pareiškėjai kreipiasi į teismą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus 2016 m. birželio 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) – neįrodo nei kodėl nurodomų dokumentų minėta institucija reikalauja, nei patvirtina, kad ji turi pagrindą inicijuoti pareiškėjų nuosavybės teisių panaikinimą ir kad faktiškai tą darys iš tiesų. Kadangi pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad jų nuosavybės teisėms, kurias jie nori ginti šiuo pareiškimu, yra kilusi reali grėsmė, o pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teismuose nėra jokių bylų, kuriose pareiškėjų nuosavybės teisė būtų ginčijamos teisme, pripažino, kad pateiktas pareiškimas nenagrinėtinas teisme, nes esant šioms aplinkybėms prašomas nustatyti juridinę reikšmę trintis faktas nesukurs jokių teisinių pasekmių. Tuo tarpu reikalavimas atnaujinti terminą pateikti teismo spendimą dėl prašomo nustatyti fakto nėra savarankiškas reikalavimas, kuris gali būti nagrinėjamas atskirai, nes šioje situacijoje gali būti nagrinėjamas tik kartu su pagrindiniu reikalavimu.

Atskiruoju skundu pareiškėjai B. M. P. ir K. J. S. prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti.

Atskirajame skunde nurodo, kad su Lazdijų rajono apylinkės teismo išvadomis nesutinka, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius 2016 m. birželio 20 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo“ nurodyta, kad K. J. S. ir B. M. P. turi pateikti dokumentą, kokie asmenys ir kokiomis dalimis žemės nacionalizavimo metu nuosavybės teise valdė žemę, kurią iki (duomenys neskelbtini) valdė A. S. arba, tokiam dokumentui nesant, teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priešingu atveju bus inicijuojamas sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjai neturi pagrindo nepasitikėti valstybinės institucijos oficialiu raštu ir jį ignoruoti, nevykdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus nurodymo ir abejingai laukti kol bus pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo sprendimų naikinimo procesas ir tik tada kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, mano, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus raštas yra pakankamas įrodymas apie tai, jog sprendimų panaikinimo grėsmė yra reali. Taip pat pareiškėjai yra įsitikinę, kad nesikreipus į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipsis į teismą dėl sprendimų panaikinimo, tuomet pareiškėjai turės dalyvauti ir ginti savo teises dar vienoje byloje, atitinkamai patirs papildomas bylinėjimosi išlaidas, o tinkamam jų teisių gynimui vis tiek bus būtina kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).

Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, nurodant, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs jokių teisinių pasekmių, o reikalavimas atnaujinti terminą nėra savarankiškas reikalavimas, kuris gali būti nagrinėjamas atskirai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas, spręsdamas jam pateikto pareiškimo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Vienas iš tokių CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, kada teismas atsisako priimti ieškinį yra, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai B. M. P. ir K. J. S. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo prašo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M. P. ir K. J. S. tėvas A. S., A., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 11,20 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime ir 5,04 ha (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) apskrityje. Taip pat prašė atnaujinti terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teismo spendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad B. M. P. ir K. J. S. tėvas A. S., A., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 11,20 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime ir 5,04 ha (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) apskrityje. Pareiškėjai savo pareiškimą sieja išimtinai su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėjams būtina pateikti prašomą nustatyti faktą patvirtinančius dokumentus arba nustatyti šį faktą teismo tvarka, nes priešingu atveju bus inicijuojamas sprendimų, kuriais pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės į A. S. žemę panaikinimas teisės aktų nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus 2016 m. birželio 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu jis surašytas bei kuo remiantis minėtų dokumentų reikalaujama iš pareiškėjų, kadangi sprendimai, kuriais pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės, priimti dar (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Minėti sprendimai, kurių pagrindu pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės, buvo priimti pareiškėjams laiku pateikus visus turimus ir būtinus pateikti dokumentus. Todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, visi terminai minėtiems sprendimas ginčyti jau yra praleisti, hipotetinių, galinčių kilti ateityje grėsmių nagrinėjimas neturi reikšmės pareiškėjų turimoms nuosavybės teisėms.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo priimtos nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų B. M. Pivoriūnienės ir Kleopo J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.