Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2011-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-64-185/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-04
Bylos Nr.
1-64-185/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kaltinamasis
V. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-64-185/2011Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00474-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1; 1.1.8.1.2; (S) 1.2.22.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 4 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Markauskienei,gynėjui adv. Raimundui Kurkliečiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, turintis I-ą neįgalumo grupę, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 253 str. 2 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. R., neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį – 336 vnt. šaudmenų, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo bei teismo nenustatytu laiku, Biržų rajone Pakapynės kaime, negyvenamoje sodyboje rado ir pasiėmė, tokiu būdu, įgijo 326 vnt. pirmos rūšies, 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius, 2 vnt. trečios rūšies, pramoninės gamybos kovinius 9 mm kalibro šovinius Makarovo ginklams, 8 vnt. ketvirtos rūšies, pramoninės gamybos, kovinius 7,62 mm kalibro šovinius „7,62 x 54R", ikiteisminio tyrimo bei teismo nenustatytu laiku juos parsigabeno į savo namus, esančius Biržų rajono Tamošiūnų I kaime ir laikė savo namuose Biržų r., Tamošiūno I kaime, garaže, metaliniame lagaminėlyje iki 2010 m. lapkričio 15 d., 14 val., kol juos Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pareigūnai kratos metu rado ir paėmė.

V. R. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad jis šaudmenis rado maždaug prieš 20 metų Biržų rajone, Pakapynės kaime, negyvenamojoje sodyboje, palėpėje. Toje pat vietoje rado ir senų vokiškų laikraščių bei bibliją. Šoviniai buvo medinėje dėžutėje, kiek jų buvo, negali pasakyti. Visus šiuos daiktus parsivežė į savo sodybą ir laikė kaip senovinius. Gimus anūkams, šovinius sudėjo į metalinę dėžutę ir paslėpė nuo jų garaže. Šoviniai buvo 5,6 mm kalibro, sudėti penkiose ar šešiose dėžutėse. Vienoje dėžutėje šovinių buvo apie 50 vnt. Žinojo, kad šaudmenų laikyti be leidimo negalima, norėjo juos priduoti policijai, bet laiku nepridavė, o vėliaus visai pamiršo, kad juos turi.

Būdamas penkerių metų susižalojo akį. 2005 metais buvo pripažintas neįgaliu dėl antros akies netekimo. Mato tik dešine akimi ir labai silpnai, todėl šaudyti negalėtų, tikslo šovinius realizuoti taip pat neturėjo. Dėl šovinių laikymo labai gailisi.

Gyvena abu su žmona iš jo gaunamos senatvės ir slaugos pensijų. Žmona pensijos negauna, nes nėra dirbusi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Liudytojas V. A., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas, parodė, kad pagal anoniminę informaciją, kad V. R. nelegaliai laiko ginklą ir šaudmenis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2010 m. lapkričio 15 d. jis drauge su pareigūnais V. S., O. G. ir A. M. nuvyko į V. R. namus, esančiuse Biržų r. Tamošiūnų I kaime, atlikti kratą. Apžiūrint garažą rado aliuminio spalvos lagaminėlį, kuriame buvo sudėti įvairūs šoviniai. Kiek jų ten buvo tiksliai pasakyti negali, minėtus šovinius skaičiavo tyrėja O. G.. Dalis šovinių buvo sudėta į dėžutes, dalis buvo palaidi.

Liudytoja O. G., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja parodė, kad dalyvavo atliekant kratą V. R. namuose. Kratos metu ji apklausė V. R. žmoną, kuri tvirtino nežinojusi apie šaudmenų laikymą. Vėliau ji suskaičiavo rastus šovinius, kurie vizualiai atrodė seni (b.l. 41).

Liudytojas V. S. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas parodė, kad dalyvavo atliekant kratą V. R. namuose. Iš pradžių kratą atliko namuose, o po to – ūkiniuose pastatuose. Vyresnysis tyrėjas V. A. rado lagaminėlį su šoviniais. Šoviniai buvo seni, net negalvojo, kad jie gali iššauti. V. R. prisipažino, kad šoviniai yra jo, teigė, kad buvo juos radęs.

Liudytoja D. R., kaltinamojo V. R. žmona, parodė, kad pareigūnų rastus šovinius kratos metu matė pirmą kartą, tačiau mano, kad jie neveikiantys, nes atrodė labai seni, pažaliavę. Abu su vyru turi sveikatos problemų, vienas kitam padeda. Pripažinta neįgalia iš pradžių dėl onkologinės ligos, o dabar – dėl sąnarių, kenčia dėl aukšto kraujospūdžio. Kovo 3 d. turėjo būti keičiami kelių sąnariai, tačiau operacija atidėta dėl šios baudžiamosios bylos. Už vaistus kiekvieną mėnesį sumoka po 110 Lt. Sūnus bedarbis, dukra gyvena Norvegijoje, todėl negaudama vyro pensijos, neišgyventų.

Iš kratos protokolo bei tarnybinio pranešimo dėl šovinių kiekio patikslinimo matyti, kad 2010 m. lapkričio 15 d. atlikta krata V. R., gyvenančio Biržų r., Tamošiūnų I kaime, namuose. Garaže rastas metalinis aliuminio spalvos lagaminas su chromuota rankena, kuriame sudėta 353 vnt. šovinių ( b.l. 19-20, 33 ). Lagaminas su jame rastais šoviniais ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas ir nufotografuotas (34-37).

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. R. pareigūnus nuvedė prie apgriuvusios sodybos, kurioje maždaug prieš 20 metų rado šovinius (b.l. 55-57).

Specialisto išvadoje Nr.50-5-lSI-5 nurodyta, kad tyrimui pateikti trys šimtai dvidešimt šeši pirmos rūšies šoviniai yra pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro (22LR) žiedinio įskėlimo, skirti įvairiems graižtviniams ginklams. Šoviniai priskiriami šaudmenims, kurie skirti B ir C kategorijos ginklams.

Tyrimui pateikti septyniolika antros rūšies pramoninės gamybos koviniai 7,62 mm kalibro TT šoviniai (7,62 x 25) skirti įvairiems graižtviniams ginklams ir priskiriami šaudmenims, kurie skirti A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams.

Tyrimui pateikti du trečios rūšies pramoninės gamybos koviniai 9 mm kalibro Makarovo sistemos šoviniai yra skirti įvairiems graižtviniams ginklams ir yra priskiriami šaudmenims, kurie skirti šaunamiesiems A ir B kategorijos ginklams.

Tyrimui pateikti aštuoni ketvirtos rūšies pramoninės gamybos koviniai 7,62 mm kalibro šoviniai „7,62 x 54R", skirti įvairiems graižtviniams ginklams. Šoviniai yra priskiriami šaudmenims, kurie skirti šaunamiesiems A, B ir C kategorijos ginklams (b.l. 28-32 ).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad V. R., gim.1955-01-28, gyv., Tamošiūnų I kaime, Biržų rajone, leidimas laikyti šaunamąjį ginklą nėra išduotas (b.l. 44 ).

Neįgaliojo pažymėjimo kopijoje nurodyta, kad V. R. darbingumo lygis yra 15 % (b.l. 76).

Psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų neregistruotas (b.l. 68).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Kaltinamasis V. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Parodė, kad pas jį kratos metu rastus šovinius rado prieš 20 metų negyvenamojoje sodyboje. Parsigabenęs namo, laikė juos savo namuose iki policijos pareigūnai surado ir paėmė.

Pagal specialisto išvadą kratos V. R. sodyboje metu rasti ir tyrimui pateikti 353 šoviniai yra šaudmenys. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas numato, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų apyvarta yra draudžiama arba ribojama. Įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad teisę įsigyti šaudmenis suteikia leidimai įsigyti ginklus. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimus įsigyti A, B ir C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK viešosios tvarkos skyriaus specialistė R. Š. tarnybiniu pranešimu nurodė, kad leidimas laikyti šaunamąjį ginklą V. R. nėra išduotas. Minėtų šaudmenų įgijimas, gabenimas ir laikymas, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, laikytinas neteisėtu. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis yra uždraustas Baudžiamojo kodekso 253 straipsniu. Veikos kvalifikacijai pagal minėtą straipsnį reikšmės turi tinkamų naudoti šaudmenų kiekis. Pagal specialisto išvadą iš pateiktų 353 vnt. šaudmenų, 17 antros rūšies pramoninės gamybos kovinių 7,62 mm kalibro TT šovinių, skirtų įvairiems graižtviniams ginklams, šaudyti netinkami. Kadangi nusikalstimo dalykas yra tik tinkami naudoti šaudmenys, minėti 17 vnt. šovinių, skirtų įvairiems graižtviniams ginklams, iš kaltinimo šalintini. Taigi, V. R. įgijo, gabeno ir laikė 336 tinkamus šaudyti šovinius. Įvertinus šaudmenų kiekį, jų kalibrą, pritaikomumą šaudyti įvairių kategorijų šaunamaisiais ginklais, bei atsižvelgus į nusistovėjusią teismų praktiką, darytina išvada, jog šaudmenų kiekis yra didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-141/2007, 2K-209/2008).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė suvokęs, kad šaudmenis laiko neteisėtai, nes neturi leidimo, tačiau policijai jų nepridavė, t.y. jo kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia.

Paminėtomis aplinkybėmis nustatyta, kad kaltinamasis V. R. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė savo garaže didelį kiekį šaudmenų. Ši V. R. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d.

Kaltinamasis V. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Skirdamas bausmes už nusikalstamas veikas, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

Veika, numatyta BK 253 str. 2 d., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), už kurią įstatymas numato tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę - nuo ketverių iki aštuonerių metų. Tačiau vertinant padarytos veikos ir kaltininko pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokių sunkių padarinių nekilo: šoviniai buvo paslėpti garaže, t.y. laikomi pašaliniams asmenims neprieinamoje vietoje, žala niekam nepadaryta. Šovinius parsivežė prieš dvidešimt metų ir, jo žodžiais tariant, laikė dėžutėje kaip senovinius daiktus. Šiais kaltinamojo parodymais teismas tiki, nes ginklo jis neturėjo, o šaudyti negalėtų dėl labai silpno regėjimo, dėl kurio pripažintas neįgaliu (darbingumo lygis yra 15 % )(b.l. 76). Iš gaunamos senatvės ir slaugos pensijų išlaiko neįgalią žmoną, kuriai pensija dėl netekto darbingumo neskirta. Garbaus amžiaus kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (b.l. 67), charakterizuojamas tik teigiamai. Nusikalstama veika padaryta ne siekiant konkrečių nusikalstamų tikslų ir ne dėl susiformavusių antivisuomeninių kaltinamojo nuostatų, o jos pavojingumas, įvertinus paminėtas aplinkybes, yra daug mažesnis, negu rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Tai vertintina kaip išimtinės aplinkybes, liudijančios apie kaltinamojo ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos žymiai mažesnį pavojingumą visuomenei. Paskyrus net minimalią BK 253 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kiltų neigiamų pasekmių šeimai – jo neįgali žmona netektų ir slaugos, ir išlaikymo. Dėl paminėtų aplinkybių sankcijos ribose paskirta bausmė neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, o tai reiškia, kad nebūtų veiksminga.

BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, o to paties straipsnio 2 d. nurodoma, jog švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes gali paskirti ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš 1 – 6 punktuose numatytų aplinkybių. Akivaizdu, kad šios įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, jog teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. ir 2 d., kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę gali tik atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes bei konstatavęs nurodytų sąlygų visumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra duomenų, kad V. R. pats savo noru būtų atvykęs ar pranešęs apie padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 str. 1 d.). Ir, nors jis išlaiko neįgalų asmenį, kurio nėra kam prižiūrėti (BK 62 str. 2 d. 1 p.), tačiau, esant tik vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, BK 62 str. 2 d. taip pat netaikytina.

BK 54 str. 3 d. nurodytas vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų - bausmės teisingumo. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d. ir kiti nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Taigi, nesant byloje BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų, V. R. už jo padarytą BK 253 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, skirtina bausmė, taikant BK 54 str. 3 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas).

Individualizuojant bausmę už nusikalstamas veikas be jau paminėtų aplinkybių atsižveltina į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Tyčinės nusikalstamos veikos motyvas – laikyti šovinius kaip senovinius daiktus. Kaltinamasis pagal jo gyvenamąją vietą – Parovėjos seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai, kaip geras ir paslaugus žmogus. Dėl abiejų akių sužalojimo, V. R. pripažintas neįgaliu, jo darbingumo lygis yra tik 15 % (b.l. 76). Kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei kaltinamojo materialinę padėtį, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., skirtina bauda.

Daiktiniai įrodymai: lagaminėlis su 226 vnt. šovinių, laikomų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariate, perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b.l. 63-64).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 - 305, 307 str.,

NUSPRENDŽIA:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d. ir, taikant BK 54 str. 3 d., nubausti 10 MGL (1300 Lt ) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaityti laiką nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. lapkričio 17 d., išbūtą sulaikyme, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginus dviejų MGL dydžių baudai.

V. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – lagaminėlį su 226 vnt. šovinių, laikomų Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono policijos komisariate, perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Pranas Šimkus