Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2156-1035/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
1-2156-1035/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15269-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
V. D.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2156-1035/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15269-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.6; 1.2.20.13; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, teistas:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams ir konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančios pinigų sumos (770 Eur) išieškojimą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. 2019 m. balandžio 14 d., apie 20.31 val., Vilniuje, Drebulės gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. D., žinodamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus vairuoti kelių transporto priemones, 2019 m. balandžio 14 d., apie 20.31 val., Vilniuje, Drebulės gatvėje, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

V. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2019 m. balandžio 14 d. pas jo merginą J. P. daugiabučio namo kieme Subačiaus gatvėje apie 18.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus, jis gėrė degtinę ir alų. Išgėrė 5 skardines po 0,5 l talpos alaus, degtinės 100 g. Susipažino su J. broliu D. P.. Kieme buvo daug žmonių. Jiems pritrūkus alkoholio, kažkas pasiūlė nuvažiuoti į Pavilnio barą Džiaugsmo gatvėje nusipirkti degtinės. Kažkas pasiūlė pavairuoti. Jis sutiko. Vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kam šis priklauso, nežino. Šalia jo sėdėjo jam nepažįstamas vyras. Ant galinės sėdynės sėdėjo J., D. ir dar du vyrai, jų nepažįsta. Apie 20.00 val. nuvažiavo į barą, nupirko sulčių ir alaus. Važiavo atgal prie J. namo. Visi sėdėjo taip pat. Jis neprisimena kaip gale sėdėjo keleiviai. Pastebėjo, kad iš paskos važiuoja policijos pareigūnai. Jis nuvažiavo į šalutinį kelią, į žvyrkelį ir sustojo. Policijos pareigūnai važiavo iš paskos ir jiems sustojus, už minutės, gal greičiau, jam atrodė, kad tuoj pat, pareigūnai priėjo prie automobilio. Kol pareigūnai priėjo prie automobilio, jis perlipo iš vairuotojo vietos ant galinės sėdynės, kažkam iš vyrų ant kelių. Pareigūnams pasakė, kad vairuotojas pabėgo. Vėliau jis prisipažino, kadangi jis tikrai vairavo automobilį, dėl to savo kaltę pripažįsta. Jis vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. 2017 metais buvo sulaikytas vairuojantis neblaivus ir jam buvo atimta teisė vairuoti, nors jis jos ir neturėjo. Jam pareigūnai alkotesteriu nustatė girtumą įvykio vietoje, o vėliau policijos komisariate. Nuoširdžiai gailisi (b. l. 91, 95).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. D. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytoja K. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 14 d., apie 20.30 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. V., gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo, kad Vilniuje, Grūdų gatvėje, ties 4-u pastatu, neblaivūs keturi vyrai ir viena moteris daužė butelius ir išvažiavo automobiliu „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pavojingai manevruodami. Važiuodami Juoduoju keliu, pastebėjo minėtą automobilį, pradėjo artėti prie jo, bet automobilis padidino važiavimo greitį ir pradėjo šalintis link Subačiaus gatvės. Jie įjungė mėlynos ir raudonos spalvų švyturėlius bei garsinį signalą ir pradėjo vytis automobilį, kuris sustojo įsukęs į Drebulės gatvę. Jie sustojo apie 3 m atstumu už automoblio, iššoko iš tarnybinio automobilio ir nubėgo prie jo. Vairuotojo vietoje niekas nesėdėjo, o priekinėje keleivio vietoje sėdėjo jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo, E. L.. Automobilio gale vyko sujudimas, galinėje sėdynėje pamatė 5 (penkis) asmenis: keturis vaikinus ir vieną merginą. Ant pačios sėdynės sėdėjo trys keleiviai – jauni vyrai. Vyrui, sėdinčiam galinėje sėdynėje iš dešinės, t. y. už priekinio keleivio vietos, ant kelių sėdėjo mergina. Žiūrint iš dešinės į kairę, ant antro keleivio kelių sėdėjo vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo, D. P.. Matė, kad šis muistosi, bandydamas atsisėsti ant sėdynės tarp pirmo keleivio su mergina ant kelių ir antro keleivio, sėdėjusio per vidurį. Įtarė, kad būtent D. P. vairavo automobilį. Paklausė visų asmenų, kas vairavo automobilį, šie teigė, kad niekas nevairavo. Pareikalavo visų asmenų pateikti dokumentus, kurie patvirtintų jų tapatybę. Tuo metu visi automobiliu „Opel Zafira“ važiavę asmenys pradėjo lipti iš automobilio. Automobilyje liko tik vienas keleivis, kuris buvo visiškai girtas ir miegojo galinėje sėdynėje. Jis išlipo iš automobilio po kurio laiko, po kokių 10–20 minučių. Jo asmenybė nustatyta nebuvo, jis dingo iš įvykio vietos su privažiavusiais į vietą kitais draugų automobiliais. Kai buvo pareikalauta pateikti dokumentus, D. P. kategoriškai atsisakė tai daryti. Visi asmenys buvo neblaivūs ir agresyviai nusiteikę, todėl į pagalbą iškvietė ekipažą V1750. Kadangi asmenys neprisipažino, kuris iš jų vairavo ir visi buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, visų judesiai nekoordinuoti, todėl buvo paprašyta, kad jie po vieną prieitų prie tarnybinių automobilių ir pasitikrintų blaivumą. E. (E.) L. alkotesteriu Drager Alkotest 7510 Nr. ARKB0253 buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas. V. D. (V. D.) buvo nustatytas 2,53 promilių girtumas. Prie automobilio taip pat buvo pakviestas prieiti D. P., tačiau asmuo tikrintis girtumą atsisakė. Mergina, kaip vėliau paaiškėjo, J. P. atsisakė įvykio vietoje prisistatyti, blaivumą tikrintis taip pat atsisakė. Ekipažo V1750 pareigūnai patikrino M. R. (M. R.) girtumą Alkotest 7510 Nr. ARJK-0145, jam buvo nustatytas 2,99 promilių girtumas. Maždaug po pusvalandžio į įvykio vietą dar vienu automobiliu atvažiavo sulaikytos kompanijos draugai, jie buvo blaivūs. Vienas iš tų draugų, priėjęs prie jų, pradėjo aiškinti, kad tai jis vairavo automobilį „Opel Zafira“. Jie pareikalavo, kad šie, t. y. pašaliniai asmenys, atsitrauktų ir netrukdytų policijos darbui. Asmenys paklausė ir atsitraukė, bet toliau buvo netoliese ir toliau nuėję su D. P. kažką aptarinėjo. Pasikalbėjęs su atvažiavusiais draugais ir visais automobiliu „Opel Zafira“ važiavusiais asmenimis, D. P. toliau bandė juos įtikinėti, kad vairavęs asmuo pabėgo į netoliese esantį mišką. Pradėję vytis automobilį „Opel Zafira“, jie jo nebuvo praradę iš akiračio, jis sustojo jiems matant, jų automobilis sustojo iš karto už „Opel Zafira“ automobilio ir kol jie pribėgo prie automobilio, iš jo niekas išlipęs nebuvo, net nebuvo atidaromos šio automobilio durelės, todėl puikiai žinojo, kad iš automobilio niekas nepabėgo į mišką. Paklaustas, koks pabėgusio vairuotojo vardas, D. P. į klausimą neatsakė, o toliau pasitaręs su visais įvykio dalyviais teigė, kad vairuotojo vardas A., daugiau duomenų nepasakė. Kadangi asmenys visą laiką būnant šalia automobilio neprisipažino, kuris vairavo, todėl į pagalbą buvo pakviesti Vytis pareigūnai V9029, kurie kartu su V1750 padėjo sulaikyti asmenis apie 21.40 val. ir pristatyti juos į 2 policijos komisariatą apie 22.05 val. (b. l. 40).

Liudytojas E. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 14 d., apie 12.00 val., Subačiaus gatvėje susitiko su D. P. prie pastarojo namų. Lauke abu pradėjo gerti alkoholinius gėrimus, gėrė alų ir degtinę. Po kurio laiko prie jų priėjo D. P. sesuo J. P. su vaikinu, jis prisistatė kaip V. Šį jis matė tądien pirmą kartą. Jie irgi pradėjo su jais vartoti degtinę ir alų. Dar vėliau prie jų prisijungė iš matymo pažįstami M. ir M., jų pavardžių ir tikslių gyvenamųjų vietų nežino. Jie gyvena taip pat kažkur Subačiaus gatvėje. M. ir M. atėjo jau girti. Su jais jie irgi gėrė degtinę ir alų. Vakare, kai alkoholis visas pasibaigė, jie nutarė nuvažiuoti į naktinę parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Kas pasiūlė važiuoti D. P. automobiliu „Opel Zafira“, pasakyti negali, nes neprisimena. Pamena, kad J. draugas V. pasisiūlė vairuoti automobilį. Ar D. ėjo namo pasiimti automobilio rakto, ar turėjo jį su savimi, neprisimena. Pamena, kad jie įsėdo į „Opel Zafira“ automobilį: V. – prie vairo, jis – priekinėje keleivio vietoje, o visi kiti (J., D., M. ir M.) sėdo ant galinės sėdynės, ir jie išvažiavo. Nuvažiavę į parduotuvę, nusipirko kažką iš alkoholio, ką pirko neprisimena, ir važiavo atgal į Subačiaus gatvę. Kaip ir kokiu momentu prie jų privažiavo pareigūnai policijos automobiliu ir pradėjo juos stabdyti, neprisimena. Tuo metu jau buvo labai girtas. Tik prisimena, kad kažkas atidarė jam duris ir jis išlipo. Pamena, kad jį nuvežė į policijos komisariatą (b. l. 34).

Liudytojas M. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 14 d., apie 11.00 val., ėjo iš parduotuvės „Maxima“ Subačiaus gatvėje su nusipirktu alumi ir netoli nuo tos parduotuvės sutiko iš matymo pažįstamą D. P.. Šis atrodo buvo vienas, irgi turėjo su savimi alkoholio. Jie kartu pradėjo gerti jų turimą alkoholį. Po kurio laiko prie jų prisijungė D. sesuo J. su vaikinu. J. vaikino jis nepažįsta, pirmą kartą tądien jį matė. Po to, kaip jam atrodo, kažkuriuo metu atėjo ir jų pažįstamas E. Bet tiksliai to netvirtins, nes jau eidamas iš parduotuvės buvo girtas. Galimai E. nuo pat pradžių buvo su D. Kaip jie atsirado automobilyje „Opel Zafira“, kuris, lyg priklauso D. P., jis neprisimena. Jie, sėdėdami automobilyje, toliau vartojo alkoholį. Kas ir kuriuo metu nutarė, kad jie turi kažkur važiuoti, neprisimena. Pamena, kad jie kažkur važiavo, automobilį vairavo J. vaikinas. Pastarasis, kaip jam atrodo, sėdėjo galinėje sėdynėje per vidurį. Kuriose vietose automobilyje sėdėjo kiti, pasakyti negali. Po to pamena, kad jis jau sėdi policijos automobilyje, o vėliau, kad yra policijos komisariate (b. l. 38).

Liudytoja J. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 14 d. Subačiaus gatvėje buvo penkiese, t. y. ji, V. D., jos brolis D. P., E., kurio pavardės nežino, ir M., kurio pavardės nežino. Vakare jiems pritrūko alkoholio ir jie nusprendė nuvykti į naktinę parduotuvę, esančią netoliese. Tačiau jos brolis D. nurodė, kad jis girtas ir nevairuos automobilio, tuo metu V. nurodė, kad pastarasis gali vairuoti automobilį, nors prieš tai jis vartojo alkoholį. Po kiek laiko jiems važiuojant automobiliu pastebėjo policijos automobilį, kuris pradėjo stabdyti jų automobilį. V. sustabdė automobilį ir kol ėjo policijos pareigūnai prie automobilio, jis atsisėdo į galinę sėdynę, jos brolis sėdėjo dešinėje pusėje keleivio vietoje ir kur jis buvo tuo metu, kai sustabdė policija, ji nepamena. V. vairavo jos brolio automobilį „Opel Zafira“, valstybinio numerio ji nežino, kam priklauso automobilis pagal dokumentus, ji nežino, bet automobilį pirko jos brolis ir jo žmona (b. l. 31).

Liudytoja K. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu ir priklauso jai su vyru. Automobilį jie pirko maždaug prieš metus. Abu juo važinėja. 2019 m. balandžio 15 d. dirbo nuo 10.30 val. iki 22.30 val. Vaikas buvo nuvežtas pas močiutę (vyro mamą). Ką tądien veikė jos vyras, ji nežino, jis neinformavo jos apie savo planus tai dienai. Apie 20.00 val. vyro mama paskambino ir pasakė, kad vyras iki šiol neatvažiavo paimti vaiko. Tada ji paskambino vyrui. Vyras pakėlė ragelį ir pranešė, kad jis yra sulaikytas, bet už ką, nepasakė. Kur jis buvo sulaikytas ir už ką, nežinojo (b. l. 42).

Įtariamasis D. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 14 d., vakare, apie 20.00 val., sutiko draugą E. L., su kuriuo nutarė išgerti alkoholio. Būdami Vilniuje, (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje dviese išgėrė vieno litro talpos butelį ir dar vieną 0,7 litro talpos degtinės. Kai baigė gerti, nuėjo namo. 2019 m. balandžio 15 d., ryte, atsibudęs jautėsi prastai ir nuėjęs į parduotuvę nusipirko porą butelių alaus, kuriuos išgėręs čia pat, nusipirko butelį degtinės. Po to sutiko E. L., savo seserį su vaikinu, kurio vardo bei pavardės nežino, ir dar kelis žmones. Iš pradžių nutarė gerti lauke, prie bendrabučio (duomenys neskelbtini) namo. Išgertuvės vyko visą dieną. Po kurio laiko nuėjo prie kieme stovinčio automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo žmonai K. P., ir atsisėdę į automobilio saloną gėrė. Žmona dienos metu buvo darbe, o raktelius nuo automobilio jis turėjo visą laiką. Automobilyje gėrė E. L., jo sesuo J. P., jos draugas ir M., kurio pavardės nežino. Kiek tiksliai sėdėdami automobilyje išgėrė, negali pasakyti. Raktelius nuo automobilio užvedimo spynelės buvo palikęs prie pavarų svirties. Begeriant, jis užmigo ant galinės sėdynės, ir kiek laiko jis miegojo, nežino. Atsibudo tuo metu, kai policijos pareigūnas atidarė automobilio vairuotojo dureles, jis tuo metu sėdėjo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje. Šalia jo sėdėjo E. L., kiti tuo metu išlipinėjo iš automobilio, kur kas sėdėjo, negali pasakyti, nes buvo tik pabudęs iš miego. Prie automobilio vairo tuo metu nieko nematė sėdinčio, o kas sėdėjo šalia vairuotojo neatsimena. Policijos pareigūnui liepus, jis taip pat išlipo iš automobilio ir pastebėjo, kad automobilis stovi Puškino parke, Markučiuose. Tik išlipus iš automobilio, jį sulaikė policijos pareigūnai, apžiūrėjo ir įsodino į automobilį, pristatė į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą (b. l. 60–61).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės 2019 m. gegužės 2 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamojo D. P. atžvilgiu, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje (b. l. 75–77).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 14 d. 20.31 val. užregistruotas įvykis, kad keturi vyrai ir viena moteris daužė butelius ir neblaivūs išvažiavo su automobiliu „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pavojingai manevruodami link Vilniaus (b. l. 5).

Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio OPEL Zafira 2.2 DTI, 2003 m. gamybos, vidutinė kaina be PVM yra 1 653 Eur (b. l. 27).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra K. P. (b. l. 29).

Iš alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ pažymos matyti, kad 2019 m. balandžio 14 d. 21.20 val. V. D. nustatytas 2,53 promilės girtumo laipsnis (b. l. 99).

Iš alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ pažymos matyti, kad 2019 m. balandžio 15 d. 01.54 val. V. D. nustatytas 1,56 promilės girtumo laipsnis (b. l. 100).

Iš įtariamųjų, klatinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie V. D. matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. teismo baudžiamojo įsakymu V. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones (b. l. 103).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o pagal BK 243 straipsnį – kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis, žinodamas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas.

Įtariamajam V. D. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. D. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokurorė, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo. V. D. prašė leisti automobilio vertę išmokėti dalimis per 2 metus, taip pat prašo leisti arešto bausmę atlikti savaitgaliais, nes ketina oficialiai įsidarbinti ir dirbti darbo dienomis (b. l. 106–107, 108).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas bei baudžiamasis nusižengimas, veikos baigtos, į kaltinamojo asmenybę – teistas, taip pat už analogišką nusikaltimą (b. l. 101–103), praeityje baustas administracine tvarka, taip pat už pažeidimą, susijusį su alkoholio vartojimu, ir už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 104–105, proceso dalyvių asmens duomenys ikiteisminiame tyrime, b. l. 4). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes – areštus, jų dydžius nustatant mažesnius nei įstatymo numatyti šių bausmių rūšių vidurkiai. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali. Už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, priešingai nei siūlo prokurorė, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, kadangi kaltinamojo padarytos veikos sudaro idealiąją sutaptį (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p.).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. D. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis dirba (nustatyta iš kaltinamojo žodžių), vadovaudamasis BK 49 straipsnio 5 dalimi, teismas nustato arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju V. D. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad V. D. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, tačiau yra teistas už analogišką veiką, baustas administracine tvarka, taip pat keturis kartus už vairavimą esant neblaiviam, į nustatytą neblaivumo laipsnį (1,56 promilės), jam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis (treji metai).

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam V. D., nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso K. P.. Tai patvirtina byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 29). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – K. P., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo V. D. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. D. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. vairavimą esant neblaiviam ir pan., tuo pačiu metu padarė kitą veiką (vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Teismų praktikoje akcentuojama, kad nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina (be PVM) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Nagrinėjamu atveju aktualaus automobilio kaina 2019 m. balandžio mėnesiui nustatyta 1 653 Eur be PVM (b. l. 27), ji neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. D. prašė leisti automobilio vertę išmokėti dalimis per 2 (dvejų) metų laikotarpį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, to nenumato ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje (teismo baudžiamajame įsakyme) nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui (teismo baudžiamajam įsakymui) ji vykdoma priverstinai, o nuosprendis (teismo baudžiamasis įsakymas) dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiamas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 d. 7 p.) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-195-873/2019). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, teismas neturi pagrindo tenkinti V. D. prašymo ir konfiskuotinos automobilio vertės sumos sumokėjimo terminą nustatyti 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 14 d. 21.20 val. iki 2019 m. balandžio 16 d. 12.25 val. (b. l. 80, 84), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. D. (V. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir V. D. skirti subendrintą bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. D. skirti galutinę bausmę – 14 (keturiolikos) parų areštą, nustatant arešto bausmę atlikti areštinėje poilsio dienomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 14 d. 21.20 val. iki 2019 m. balandžio 16 d. 12.25 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti V. D. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams;

– automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 653 (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt trijų) Eur konfiskavimą.

V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Išaiškinti V. D., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Valerij Lauš