Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. V. ieškinį atsakovui N. A. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas N. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas į posėdį įteiktas kartu su atsakovu gyvenančiam šeimos nariui – sutuoktinei, prašymų atidėti teismo posėdį ar bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant negauta, atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė B. V. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog atsakovas išlaikymo neteikia nuo pat jo priteisimo, todėl pas antstolio yra užvesta vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo. Antstoliui išieškoti išlaikymą yra sudėtinga, nes atsakovas dirba tik epizodiškai. Dirbant jam darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo rodomas nulinis atlyginimas, įmonė antstoliui duomenų apie atsakovo gaunamą atlyginimą neteikė, todėl įmonė buvo apskųsta mokesčių inspekcijai, o po šio įvykio atsakovas atleistas iš darbovietės. Išlaikyti jai vaiką iš gaunamo minimalaus darbo užmokesčio yra sunku, kadangi vaiko poreikiai kasdien auga. Be to, vaikas sparčiai auga ir pats, dėl ko greitai išauga naujai nupirktus rūbus. Tik dabartinio sutuoktinio dėka sugeba išlaikyti vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio nuostatas, teismas gali pakeisti išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė B. V. ir atsakovas N. A.. Plungės apylinkės teismas 2009 m. spalio 14 d. sprendimu, be kita ko nutraukė šalių santuoką, vaiko J. A. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove ir priteisė iš atsakovo N. A. išlaikymą sūnui J. A. nuo 2009 m. spalio 14 d. periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip 9 metams po teismo sprendimo, kuriuo vaikui priteistas išlaikymas, priėmimo. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš esmės grindė pasikeitusiu šalies ūkiu bei pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. CK 3.201 straipsnyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad sūnus J. yra 11 metų, lanko mokyklą. Teismo sprendimas, kuriuo vaiko išlaikymui buvo priteista po 115,85 Eur (400,00 Lt), buvo priimtas 2009 metais, todėl darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko poreikiai neabejotinai išaugo. Teismas, sutikdamas su ieškovės pozicija dėl priteisto išlaikymo sumos didinimo, taip pat įvertina nuo 2009 metų pasikeitusią ekonominę situaciją šalies ūkyje.

Ieškovė pasikeitusius vaiko poreikius grindė tuo, kad sūnus greitai auga, nuolatos didėja jo poreikiai, todėl reikia jo išlaikymui išleisti daugiau pinigų, reikia pirkti drabužius, kuriuo sūnus greitai išauga, skalbiami drabužiai nusidėvi. Be to, vaikas kiekvienais metais vyksta į 10 dienų „Balsių stovyklą“, kuri kainuoja 210,00 Eur, taip pat sūnus nori lankyti ir kitus mokamus būrelius, vykti į ekskursijas. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, kad vaikų poreikiai yra pasikeitę.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo kriterijų, išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečių vaikų poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai, t. y. vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Į byla pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios vidutinis atlyginimas per mėnesį atskaičius mokesčius yra apie 360,00 Eur, nuosavybės teise turi įregistruotą garažą, esantį Plungėje, daugiau kito registruojamo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi.

Kadangi atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė, todėl teismas iš valstybės registrų surinko duomenis apie atsakovo turimą turtą ir gaunamas pajamas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, tačiau iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų matyti, jog N. A. vardu įregistruotas automobilis „Audi 80“, pirmosios registracijos data 1990 m. sausio 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio atlyginimas buvo 0 Eur, o nuo 2019 m. vasario 6 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio atlyginimas už vasario mėnesį buvo 0 Eur, o už kovą mėnesį 644 Eur. Šie duomenys apie gaunamas atsakovo pajamas patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, kad antstoliui sudėtinga išieškoti išlaikymą iš atsakovo, nes atsakovo darbdaviai rodo, kad jis negauna atlyginimo, todėl šios nustatytos aplinkybės teismui sudaro pagrindo manyti, kad atsakovas galimai slepia savo atlyginimą, jog išvengtų prievolės teikti išlaikymą. Duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių ar įrodymų, kad kurie leistų vertinti, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali gauti pajamų nėra, todėl tikėtina, kad atsakovas gali ir privalo teikti savo vaikui didesnį nei 115,85 Eur išlaikymą, kuris patenkintų padidėjusius vaiko poreikius.

Atsižvelgdamas į nustatytų ir ištirtų įrodymų visetą, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas ieškovės ieškinį tenkina ir sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimu priteistą 115,85 Eur (400,00 Lt) J. A. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo N. A. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio vaiko J. A. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 6 d. (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 250,00 Eur išlaidos advokato padėjėjui už ieškinio parengimą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Be to, ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodiniais mokėjimais sudaro 23,00 Eur ((200,00 Eur - 115,85 Eur) x 12 x 3 procentai x 75 procentai), kuris priteistinas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui J. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 115,85 Eur (400,00 Lt) ir priteisti iš atsakovo N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis išmokomis nepilnamečio vaiko J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2019 m. vasario 6 d., iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.