- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- e2-2152-1097/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29377-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- G. V.
- Advokatai
- Renata Janušytė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. V. dėl skolos už šilumos energiją ir delspinigių priteisimo, prašydamas priteisti iš atsakovo 725,98 Eur skolos, 19,26 Eur delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Grįsdamas ieškinio reikalavimus, ieškovas nurodė, kad tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Minimas butas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas neatsiskaitė už laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. į butą patiektą šilumos energiją / karštą vandenį, todėl susidarė 725,98 Eur skola, kurią prašoma priteisti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas G. V. atsiliepime į ieškinį prašė įpareigoti ieškovą sumažinti atsakovo skolą už šilumos energiją bei karštą vandenį, atsižvelgiant į atsakovo 50 proc. neįgalumą nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., atmesti reikalavimą dėl 19,26 Eur delspinigių priteisimo ir suteikti galimybę skolą sumokėti per 36 mėnesių laikotarpį. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su reikalavimu dėl 19,26 Eur delspinigių priteisimo, nes su ieškovu sutartis dėl šilumos pirkimo-pardavimo yra sudaryta tik žodinė bei konkliudentiniais veiksmais. Taip pat teigė, kad skola ieškovui susidarė dėl atsakovo turimų sveikatos problemų ir nustatyto 50 proc. darbingumo lygio, bei dėl to, jog atsakovas negavo lengvatos už šilumos energiją ir karštą vandenį nuo 2021 m. vasario 23 d., nes atsakovas nepristatė pažymos dėl neįgalumo lygio. Atsakovas nurodė nesutinkantis su ieškovo reikalavimu padengti 3,94 Eur bylinėjimosi išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir Gyventojų registro duomenų išrašus, nes, atsakovo teigimu, ieškovas reikiamus duomenis turi pats, o toks reikalavimas yra finansinis spaudimas atsakovui bei apsunkina jo finansinę padėtį.
3. Teismo posėdžių metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad paslaugos atsakovui buvo suteiktos tinkamai, tačiau atsakovas nuo 2017 metų nemoka įmokų. Ieškovo atstovo teigimu, atsakovas piktnaudžiauja savo padėtimi, laiku nesikreipė dėl lengvatų suteikimo ir neveikė aktyviai. Ieškovo atstovas nurodė nesutinkantis su jokiu skolos mokėjimo išdėstymu, nes atsakovas, net ir išdėsčius skolų mokėjimą, įmokų nemoka, piktnaudžiauja teisėmis, kas buvo fiksuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021. Be to, 2022 m. kovo 1 d. sudarius preliminariąją atsakovui priklausančio buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas turėjo gauti lėšų, tačiau jokių įmokų taip pat nesumokėjo. Dėl to, ieškovo atstovo teigimu, nėra jokio pagrindo tikėtis, kad skolos mokėjimo išdėstymas pakeistų situaciją.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžių metu atsakovas palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus ir jame nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog neginčija skolos dydžio ir skolą pripažįsta, tačiau prašo atleisti nuo delspinigių mokėjimo ir išdėstyti skolos mokėjimą, atsižvelgiant į sudėtingą atsakovo sveikatos būklę. Paaiškino, kad avansą už parduodamą butą gavo, tačiau turėjo kitų išlaidų antstolio vykdymo procese. Antstoliui pardavus turtą skola bus sumokėta. Teismo posėdžių metu atsakovo atstovė palaikė atsakovo poziciją, nurodydama, jog skolos suma nėra ginčijama, tačiau sunki atsakovo sveikatos būklė sudaro pagrindą skolos mokėjimą išdėstyti vieneriems metams. Toks išdėstymas neapsunkintų ieškovo padėties.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui, kuris jame ir gyvena (CPK 187 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, butui yra teikiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsižvelgiant į tai, nors ieškovas ir atsakovas nebuvo pasirašę rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau, butui tiekiant centrinį šildymą iš centralizuotų sistemų, atsakovas faktiškai patalpoms tiekiamą šilumos energiją naudoja, todėl laikoma, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo faktinio buto valdymo pradžios momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini, kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo-pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis).
6. Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.205 straipsnyje numatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.
7. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė mokesčių paskaičiavimo pažymą, remiantis kuria, už ginčo butui laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. už į butą patiektą šilumos energiją yra susidariusi 725,98 Eur skola. Atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžio metu ieškovo nurodytų aplinkybių dėl skolos fakto, dydžio ir pagrįstumo neginčijo (CPK 178 straipsnis).
8. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu už aktualiu laikotarpiu suvartotą šilumos energiją (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi, atsakovas pažeidė jam tenkančią prievolę atsiskaityti su ieškovu už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 725,98 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl delspinigių
9. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
10. Ieškovas atsakovui paskaičiavo 0,02 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 19,26 Eur, už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teisė skaičiuoti delspinigius, atsakovui neatsiskaičius už suteiktas šilumos energijos / karšto vandens tiekimo paslaugas, taip pat nurodytas delspinigių dydis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punktą. Atsakovas, prašydamas atmesti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, prašo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių jis negalėjo laiku atsiskaityti. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos priežastys – sveikatos būklė bei negauta lengvata – nesudaro pagrindo mažinti teisės aktų reikalavimus atitinkančių delspinigių ar atmesti šį ieškovo reikalavimą. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas iki ieškovui kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo būtų dėjęs aktyvias pastangas nurodomai lengvatai gauti. Taip pat nėra duomenų apie atsakovo dėtas pastangas bent iš dalies atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
11. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku neįvykdė prievolės atsiskaityti už patiektą energiją, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 19,26 Eur delspinigių yra tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų
12. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą sumą (745,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. spalio 28 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Dėl to, nepaisant atsakovui teikiamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovo, kurio ieškinys patenkintas, byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad už teikiamą ieškinį ieškovas sumokėjo 17 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovas taip pat sumokėjo 3,94 Eur dydžio sumą už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašų peržiūrėjimą bei už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašų peržiūrėjimą ekrane. Be to, patyrė 125,01 Eur išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis už tenkintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (43 Eur) ir 82,01 Eur už jų perdavimą vykdymui, t. y. išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Teismo vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, pagrįstos ir protingos, todėl, tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistina 145,95 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 8, 10 punktai).
15. Atmestini atsakovo teiginiai, kad 3,94 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovas patyrė už Nekilnojamojo turto registro ir gyventojų registro duomenų gavimą, laikytinos nepagrįstomis. Atsakovui pagal tokio pobūdžio ieškinį nustatyti yra būtina išsiaiškinti nekilnojamojo turto, kuriam teikiamos paslaugos, savininką bei naudotoją. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro, Testamentų registro ir Gyventojų registro išrašų, 2019 m. rugsėjo 9 d. notaro rašto Nr. S17 matyti, kad atsakovas, gyvendamas ginčo bute po jo savininkės mirties, palikimą priėmė 2005 m., tačiau 2019 m. paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, 2021 m. Nekilnojamojo turto registro duomenys nepakeisti, t. y. atsakovas savo nuosavybės teisės dokumentų nesusitvarkė. Dėl to ieškovui, siekiant nustatyti atsakovą pagal jo reiškiamą ieškinį, buvo būtini registrų duomenys. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo pripažinti nurodytas išlaidas, patirtas už registrų duomenų gavimą, nepagrįstomis ar nebūtinomis.
16. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 18 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1Mr)TP-22-T-307-1818 atsakovas 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), valstybės turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).
Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo
17. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.
18. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškinio reikalavimo pagrįstumo iš esmės neginčijo, tačiau nurodė, jog jo materialinė padėtis yra sunki dėl sveikatos būklės ir dalinio darbingumo. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad atsakovas niekur nedirba. Iš į bylą pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021 matyti, kad išieškojimai iš atsakovo vykdomi ne vienerius metus, atsakovas dalį darbingumo prarado tik 2020 metais, tačiau išieškojimo laikotarpiu dirbo tik trumpiau nei du mėnesius, skolą dalimis ėmėsi dengti tik tada, kai ieškovė UAB „Conlex“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl leidimo nukreipti išieškojimą į vienintelį atsakovo būstą. Be to, teismas nustatė, jog nėra duomenų, kad atsakovas dirbtų ar ieškotųsi darbo, atitinkančio jo darbingumo lygį, ir vertino, jog tai rodo, kad atsakovas nededa pastangų, jog jo skola kreditorei būtų išieškota iš jo uždirbamų pajamų ir taip nuo išieškojimo būtų apsaugotas būstas, kuriame jis gyvena. Atsakovo skolos toliau didėja, yra užvesta naujų vykdomųjų bylų, tai rodo, kad jis nemoka netgi einamųjų mokesčių. Kasacinis teismas, vadovaudamasis nurodytais argumentais padarė išvadą, jog atsakovo elgesys yra nesąžiningas – prievolės jis nevykdo ne dėl objektyvaus negalėjimo, o dėl vengimo. Šioje byloje taip pat nenustatyta atsakovo pastangų bent dalimis atsiskaityti su ieškovu. Matyti, kad atsakovas ėmėsi veiksmų galimai mokesčių už paslaugas lengvatai gauti tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, bylos nagrinėjimo metu. Taigi, atsakovas iš esmės veikia ne ieškodamas galimybių iš dalies atsiskaityti, o atidėti mokėjimus, kurių nevykdo ir vėliau. Byloje nepateikta jokių duomenų ar atsakovo paaiškinimų apie realius jo ketinimus gauti pajamų ar dengti skolą dalimis. Be to, iš ieškovo šioje byloje pateiktų duomenų – 2022 m. balandžio 4 d. antstolio patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-42-6486, 2022 m. kovo 1 d. preliminariosios sutarties Nr. 01/03/2022 – matyti, kad yra vykdomas atsakovui priklausančio buto pardavimas, atsakovas įsipareigojo butą parduoti iki 2022 m. birželio 1 d. už 78 000 Eur. Sudarius šį sandorį, atsakovas gaus dideles sumas ir turės galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Dėl to skolos mokėjimo išdėstymas, įvertinus prieš tai aptartą atsakovo elgesį, nebūtų tikslingas ir nepasiektų šio instituto tikslų, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.
19. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymo atsakovui – nesant duomenų apie sąžiningas atsakovo pastangas dengti skolas bent iš dalies, nėra prielaidų tikėtis, jog priteistos skolos mokėjimą išdėsčius, prievolės bus vykdomos ir išdėstymu bus pasiekti šio instituto tikslai.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
20. CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą. Atsakovas, prašydamas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones po bylos išnagrinėjimo teisme, nepateikė jokių šį prašymą pagrindžiančių argumentų, taip pat neįrodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytos prielaidos šioms priemonėms taikyti būtų išnykusios. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 284 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei ,,Vilniaus šilumos tinklai“ (j. a. k. 124135580) iš atsakovo G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 725,98 Eur (septynis šimtus dvidešimt penkis eurus 98 ct) skolos, 19,26 Eur (devyniolika eurų 26 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą 745,24 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 145,95 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Atmesti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.