Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato viršininkui Algirdui Budginui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

institucija 2016 m. spalio 28 d. 13.38 val. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. Z. už tai, kad jis 2016 m. spalio 28 d. 12.20 val. kelyje Smiltynė–Nida, 30 kilometre, vairavo transporto priemonę „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti neįgyta. Tuo I. Z. kaltintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau–KET) 14 punkto reikalavimus bei padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau?ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. nutarimu, be kita ko, pakeitęs I. Z. inkriminuoto pažeidimo kvalifikavimą į ATPK 128 straipsnio 1 dalį, nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą.

Apeliantas skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarimą ir skirti I. Z. nuobaudą už ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Argumentuoja, jog I. Z. kaltę patvirtina pareigūnų M. R. ir V. N. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos pažeidimo užfiksavimo aplinkybės. Šie pareigūnai apie nesaugiai kelyje Smiltynė–Nida manevruojantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimą gavo iš policijos budėtojo. Su šiuo automobiliu pareigūnai prasilenkė minėto kelio 30 kilometre, pastebėjo, kad šį automobilį vairavo vyriškis. Kol pareigūnai apsisuko automobilių stovėjimo aikštelėje, minėtas automobilis nuvažiavo apie 100 ar 150 metrų, tačiau pareigūnai per galinį vaizdo veidrodėlį stebėjo šį automobilį ir apsisukę pamatė, kaip automobilis sustojo eismo juostoje, o į vairuotojo vietą atsisėdo moteris, vyriškis – į keleivio. Šis susikeitimas vyko lauke. Privažiavus pareigūnams, vyriškis sėdėjo keleivio vietoje, jis neigė vairavęs automobilį ir nurodė, kad automobilį vairavo kartu važiavusi moteris S. L.. Pareigūnams paaiškinus, jog jie matė jų susikeitimą ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, pastarasis paaiškino, jog vairuotojo pažymėjimo neturi. Kadangi nuo vyriškio sklido alkoholio kvapas, jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu ir jam nustatytas 0,34 promilių girtumas. Aplinkybę, kad automobilį vairavo I. Z., patvirtina, kartu su skundu pateiktas vaizdo įrašas, darytas pažeidimo dieną Neringos savivaldybės Alksnynės kontrolės poste. Įraše užfiksuota, jog 2016 m. spalio 28 d. 12.09 val. prie posto privažiuoja minėtas automobilis, vairuojamas I. Z.. Ekipažo pareigūnai, peržiūrėję įrašą, neabejodami patvirtino, jog pagal visus požymius (išvaizdą, aprangą) jame yra užfiksuotas tas pats asmuo, kuriam jie surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažymi, jog I. Z. net 5 kartus baustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, 8 kartus – už vairavimą transporto priemonių neturint teisės jų vairuoti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas apeliantui bylą dėl jam inkriminuoto pažeidimo pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį nutraukė vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, be kita ko, motyvuodamas tuo, jog byloje nėra įrodymų, kategoriškai patvirtinančių I. Z. kaltę dėl šio pažeidimo padarymo.

Aukštesniosios instancijos teismas su tokiu apylinkės teismo faktinių bylos duomenų vertinimu nesutinka.

Kaip liudytoja apklausta V. N. apygardos teismui paaiškino, jog tai ji yra pareigūnė, surašiusi protokolą I. Z., ir kartu ekipaže su A. R. mačiusi, kaip I. Z., stambesnio sudėjo, apie 1,80 cm ūgio vyriškis, dėvintis šviesią (kūno spalvos) striukę, išlipo iš automobilio ir atsisėdo į keleivio vietą. Pareigūnams priėjus prie automobilio matė, jog I. Z. sėdėjo keleivio, o moteris – vairuotojo vietoje. I. Z. sakė, jog žmonai pasidarė blogai, todėl jie sustojo, po to sakė, jog ir jam blogai. Protokolą I. Z. surašė komisariate. Paaiškino, jog vaizdo medžiaga nekelia jai abejonių, jog jame užfiksuotas asmuo (iš rūbų, sudėjimo) yra I. Z.. Nurodo, jog ji pro galinį langą matė bei kolega stebėjo su jais prasilenkusio automobilio judėjimą.

Iš pateikto vaizdo įrašo, peržiūrėto apygardos teisme, matyti, kad į kontrolės postą atvažiuoja, sustoja ir išvažiuoja Juodkrantės kryptimi automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Matyti, jog automobilį vairuoja stambaus sudėjimo vyriškis, o šalia jo dešinėje priekinėje keleivio vietoje sėdi moteris. Automobilį vairuojančio vyriškio veido įraše nematyti, tačiau gerai matyti kairė vairuotojo ranka, apmauta ruda pirštine (pirštuota, su užsegimu per riešą). Šia kaire ranka vyriškis paduoda ir priima dokumentus iš kontrolės posto darbuotojo pro atidarytą langą. Taip pat matosi ir vairuotojo apranga – rudos kelnės, šviesiai rudos spalvos striukė su tamsesniais dryžiais išilgai rankovės. Kitų, be vairuotojo ir keleivės, asmenų automobilio viduje nėra.

Automobilis iš kontrolės posto išvažiavo 12 val. 10 min. 19 sek. (b. l. 49). Policijos budėtojas iš A. S. telefonu gautą pranešimą apie nesaugiai manevruojantį kelyje automobilį perdavė patruliuojančiam policijos ekipažui 12.16 val. Būtent šis ekipažas pastebėjo nurodytą automobilį iš priekio prasilenkdamas su juo kelio Smiltynės–Nida 30 kilometre. Iš karto tarnybiniu automobiliu apsisukdami, tačiau neišleisdami iš matymo minėto automobilio, pareigūnai vizualiai užfiksavo, kad automobilis už 100–150 metrų nuo prasilenkimo vietos sustojo, o vairuotojas vyriškis lauke susikeitė su keleive moterimi vietomis (b. l. 7, 8). Įtariamo vairavusio ir susikeitusio vyriškio, t. y. I. Z., blaivumą pareigūnai patikrino alkotesteriu 12 val. 48 min. 19 sek. (b. l. 9). Visų šių aplinkybių analizė, vertinant juos visų kitų bylos duomenų kontekste, apygardos teismui leidžia kaip melagingus vertinti liudytojos S. L. parodymus, jog I. Z. visos jų kelionės iš Klaipėdos į Kaliningradą metu sėdėjo keleivio pusėje, o automobilį vairavo ji, t. y. S. L..

Kaip nenuoseklūs ir prieštaringi vertintini ir kiti S. L. parodymai dėl sustojimo priežasties. Beje, automobiliu sustota neleistinoje vietoje, nors iki sustojimo minėtame kelyje yra įrengta ne viena poilsio, automobilių stovėjimo aikštelė. Pažeidimą fiksavusiems policijos pareigūnams iš karto vietoje S. L. tvirtino vairavusi automobilį, o sustojusi, nes užsinorėjo į tualetą. O teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ši liudytoja parodė visiškai skirtingą sustojimo priežastį – ją pradėjo pykinti, jai pasidarė tamsu akyse, tą dieną jai buvo bloga, ji serga, lanko (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 36–37). Beje, I. Z. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodęs, jog S. L. buvo blogai, nekonkretizavo sustojimo priežasties ar priežasčių, neaiškino nei S. L., nei savo elgesio sustojus bei nepatvirtino S. L. parodymų, jog ji sustojus iš karto nubėgo prie automobilio bagažinės ieškoti vandens, o jis ieškojo jai tablečių vairuotojo pusėje ant sėdynės, daiktadėžėje. Aptartas liudytojos S. L. ir I. Z. parodymų turinys leidžia neabejoti tuo, jog S. L. siekė suklaidinti tiek pareigūnus, tiek teismą bei siekė padėti I. Z. išvengti nubaudimo už vairavimą transporto priemonės neturint tokios teisės.

Aplinkybė, jog S. L. pažeidimo fiksavimo metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones, nepaneigia patikimų ir objektyvių pareigūnų parodymų dėl pažeidimo užfiksavimo aplinkybių. Pažeidimas užfiksuotas šviesiu paros metu – vidurdienį. Kelias Smiltynė–Nida 30 kilometre yra pakankamai tiesus, lygaus reljefo, be staigių posūkių ir pan. Taigi pareigūnams prasilenkus su minėtu automobiliu ir apsisukant aikštelėje, esančioje greta kelio, ir važiuojant ginčo automobilio judėjimo kryptimi, nebuvo objektyvių kliūčių matyti bei vizualiai užfiksuoti sustojimo ir automobilį vairavusio I. Z. susikeitimo su keleive S. L. aplinkybes.

I. Z. apylinkės teismui išdėstyti teiginiai, jog jis nevairavo, nes iš vakaro buvo vartojęs alkoholį, vertintini kritiškai. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina ir pačiam I. Z. tai yra ir turi būti žinoma, kad jis anksčiau net 5 kartus baustas už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Už šiuos pažeidimus jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, skirtos baudos, tačiau būdamas baustas už tokius pažeidimus, jis ne vieną kartą vairavo transporto priemones neturėdamas teisės vairuoti (2010 m. liepos 21 d., 2012 m. balandžio 18 d., 2012 m. gegužės 17 d., 2012 m. spalio 9 d., 2014 m. balandžio 18 d. administraciniai teisės pažeidimai). Visa tai leidžia teismui konstatuoti, jog I. Z. nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, nuolat daro pažeidimus, o tai vienareikšmiškai neigiamai apibūdina jo asmenybę.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, aukštesniosios instancijos teismas konstatuoja, jog I. Z. kaltė padarius ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą byloje yra įrodyta.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK, spręstina, ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, esant švelnesnei administracinei atsakomybei. Taigi įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., atitinkantis ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą švelnesnė atsakomybė yra, kai pagal ATPK už padarytą pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas.

I. Z. protokolas surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., tačiau ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcija numatė baudą nuo 289 iki 434 Eur arba administracinį areštą, o ANK 424 straipsnio 2 dalis – baudą nuo 300 iki 450 Eur. Taigi, nors ATPK ir ANK sankcijose už aptariamą pažeidimą baudų vidurkiai skiriasi 13,5 Eur ir būtų galima teigti, jog ANK numatyta griežtesnė atsakomybė, tačiau ANK nebenumatyta administracinio arešto, kaip vienos griežčiausios ATPK reglamentuotos kaip pagrindinės administracinės nuobaudos (ATPK 21 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 29 straipsnis). Todėl I. Z. veika perkvalifikuojama iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies į ANK 424 straipsnio 2 dalį.

Iš Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų nustatyta, jog I. Z. nagrinėjamą pažeidimą padarė pakartotinai – 2016-09-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3370-718/2016, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 330 Eur bauda (bauda nesumokėta), o tai vertintina kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas, b. l. 15–17). I. Z. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą I. Z. pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, apygardos teismas vadovaujasi ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 34 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, įvertina I. Z. asmenybę – nuolat šiurkščius pažeidimus darantis ir iš to jokių išvadų nedarantis asmuo, minėtos I. Z. atsakomybę sunkinančios aplinkybės pobūdį, todėl skiria jam ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatytos baudos vidurkį viršijančią, t. y. 400 Eur dydžio, baudą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsniu, 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 5 straipsnio 3 dalimi, Administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsniu, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – I. Z. veiką iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 424 straipsnio 2 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą I. Z. paskirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas neskundžiamas.