- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-31
- Bylos Nr.
- I-3835-621/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02789-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.1Turtinė žala
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui R. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas arba Šiaulių apskrities VPK) 242,95 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skunde išdėstytus argumentus. Skunde nurodė, jog 2012-09-16 apie 1.00 val. nakties policininkų ekipažas sustabdė neblaivų vairuotoją R. A., pateikusį turguje dar 2008 m. vasarą nežinomo asmens iš pareiškėjo pavogtą vairuotojo pažymėjimą. Kadangi R. A. tapatybė buvo nustatyta klaidingai, sulaikymo vietoje jam buvo įteiktas šaukimas spalio 1 d. atvykti į teismą. Pareigūnai nepastebėjo fakto, kad pareiškėjo vardu išduoti net du vairuotojo pažymėjimai (dublikatą išsiėmė iš karto po vagystės), o tai iš karto turėjo sukelti įtarimą. Pareiškėjas tuo metu gydėsi medikų skirtu režimu (ramybė ir kuo mažiau vaikščioti) beveik prieš mėnesį patirtą kelio traumą, 2012-10-01 Šiaulių apylinkės teismo nutarimu už pažeidimą, numatytą LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, nuteistas 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams. Tai perskaitęs tik spalio 4 d. patyrė didžiules dvasines, o po to ir papildomas fizines kančias. Iki tol sėkmingai gijusi trauma atsinaujino, todėl gydytojas nurodė dar visą mėnesį pratęsti gipso įtvaro nešiojimą. Dėl šios situacijos, nepaisant sveikatos režimo nurodymų, turėjo keltis iš lovos ir pradėti rinkti dokumentus teismui. Reikėjo kreiptis į savivaldybę dėl nemokamo advokato paslaugų, vykti į Sodrą, į Valstybinę mokesčių inspekciją, po to vėl grįžti į savivaldybę, tada eiti pas advokatą, o skyrus konkretų advokatą, teko vaikščioti ir ten. Visa tai neleido jam gydytis patirtos traumos. Sveikata visiškai pašlijo. Dėl nervinio šoko kreipėsi į neurologą, buvo skirti papildomi vaistai. Iškart paūmėjo žvynelinė. Po paskutinės traumatologo apžiūros paaiškėjo, jog reikalinga kelio sąnario keitimo operacija. Tai vėlgi tiesioginė priverstinai nutraukto gydymo, dėl kurio kalti policijos pareigūnai, pasekmė. Kad policijos pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, neteisėtais savo veiksmais pažeidė pareiškėjo teises, patvirtina ir tie faktai, kad pareiškėjo vardu prisistatęs R. A., vėliau buvo nubaustas už teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 129 straipsnyje, o dar vėliau Šiaulių apylinkės teismo nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, jog turtinę žalą sudarė gydymo išlaidos, vaistų pirkimas gydymui, tai patvirtina pridedami medicininės pažymos išrašai, vaistų pirkimo čekiai, receptai. Dėl gydymo išlaidų patyrė 169,72 Eur žalą. Transporto išlaidos – nuvykti iš namų į gydymo įstaigas ir iš jų atgal į namus. Transporto išlaidos – 73,23 Eur, iš viso turtinę žalą sudaro 242,95 Eur. Nurodė, jog po 2012-10-01 patyrė didžiulį stresą ir moralinę traumą. Atsakovo padaryta neturtinė žala yra patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nervinė įtampa, dvasinis sukrėtimas ir emocinė depresija, sveikatos pablogėjimas, sutrikęs miegas, kuriuos patyrė dėl netinkamai atliktų policijos pareigūnų veiksmų, todėl prašo priteisti 15 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjo atstovas advokatas A. R. teismo posėdžio metu prašė teismo pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas R. V. nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti. Pareiškėjas V. Z. savo reikalavimus grindžia tuo, kad Šiaulių apskrities VPK pareigūnai aplaidžiai atlikdami savo pareigas įformino administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio padarymo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ne administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo R. A., gim. 1953-05-15, o jis. Pareiškėjas V. Z. nurodė, kad dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos pareigūnų neteisėtų veiksmų jis patyrė turtinė žalą, nes turėjo gydymo bei kelionių išlaidų, pirko vaistus, be to, patyrė ir neturtinę žalą, kurią suponuoja patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nervinė įtampa, dvasinis sukrėtimas ir emocinė depresija, sveikatos pablogėjimas, sutrikęs miegas. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūnai aplaidžiai atlikdami savo pareigas ir dėl to įformindami administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio padarymo atsakomybėn buvo patrauktas ne administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo, o jis pats, pasielgė neteisėtai, tačiau kokius teisės aktus pareigūnai šiuo atveju pažeidė, pareiškėjas nenurodė. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarime, priimtame administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-2908-167/2012, yra nurodytos faktinės aplinkybės, kurioms esant minimas administracinis pažeidimas buvo užfiksuotas. Nurodyta, kad patikrinus vairuotojo pažymėjimą, nuotrauka buvo panaši į sustabdyto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoją. Kadangi buvo tamsus paros metas bei atvaizdas, esantis vairuotojo pažymėjimo nuotraukoje buvo labai panašus į sustabdyto automobilio vairuotojo atvaizdą, įtarimų, kad vairuotojo pažymėjimas yra ne sulaikyto vairuotojo, pareigūnams nekilo. Minėtiems pareigūnams nebuvo žinomi duomenys apie iš pareiškėjo 2008 metais pavogtą vairuotojo pažymėjimą, šios informacija pareigūnų naudojamuose registruose nebuvo. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme, priimtame 2013 m. rugsėjo 10 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1135-616/2013, nurodyta, kad pareigūnams, nustačius, jog V. Z. vardu yra išduoti du vairuotojo pažymėjimai, R. A. suklaidino pareigūnus, jiems nurodydamas, kad vairuotojo pažymėjimą, kurį pateikė, buvo praradęs ir po to vėl rado, o antrąjį, kurį buvo išsiėmęs, pametus pirmąjį, pametė. Šiaulių apskrities VPK nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai, teisės aktų nuostatų nepažeidė, tačiau dėl nepalankių aplinkybių, nusikalstamo trečiojo asmens elgesio ir žmogiškojo faktoriaus suklydo. Be to, Šiaulių apskrities VPK nuomone, nustatant pareiškėjo deklaruojamas patirtas turtinės ir neturtinės žalų aplinkybes bei šių žalų dydį, svarbu ištirti ir kiek pats pareiškėjas yra prisidėjęs prie šių žalų atsiradimo. Kaip galima nustatyti iš Šiaulių apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo, priimto 2013 m. rugsėjo 10 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1135-616/2013, turinio, R. A. tyrimo metu nurodė, kad V. Z. yra jo draugas, kad vairuotojo pažymėjimą jam davė pats, kaip užstatą už gautą butelį, o vėliau apie tai pamiršo. Šiaulių apskrities VPK nuomone, šią aplinkybę pareiškėjas slepia ir teigia nežinąs, kaip jo vairuotojo pažymėjimas atsidūrė pas R. A., nes ši informacija įrodo, kad dėl galimai patirtų žalų atsiradimo iš dalies kaltas ir pats pareiškėjas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis numato pareigą pareiškėjui savo reikalavimus pagrįsti įrodymais. Pareiškėjas teigia, kad jis patyrė 169,72 eurų turtinę žalą dėl vaistų, kurių reikėjo pablogėjus jo sveikatos būklei, pirkimo, taip pat patyrė 73,23 eurų turtinę žalą dėl kelionių pas gydytojus patirtų išlaidų. Pagal pareiškėjo pateiktas atsiskaitymo dokumentų kopijas matyti, kad V. Z. įvairius vaistus galimai pirko 2013 metų sausio–birželio mėnesiais, o UAB „Šiauliai veža“ paslaugomis naudojosi 2013 m. sausio–balandžio mėnesiais. Kaip savo skunde teigia pats pareiškėjas, 2012 m. spalio 4 d. jis sužinojo, kad yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, dėl to iš karto patyrė didžiules dvasines, o po to ir fizines kančias. V. Z. nurodė, kad būtent dėl šių veiksnių jo kojos trauma atsinaujino, o gydytojas jam nurodė dar vieną mėnesį pratęsti gipso įtvaro nešiojimą. Pagal pareiškėjo nurodytus skunde duomenis, jis papildomai kojos traumą gydėsi dar vieną mėnesį, tai yra iki 2012 metų lapkričio vidurio. Taip pat pažymėjo, kad 2012 m. lapkričio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-2908-167/2012, priimtas sprendimas administracinio teisės pažeidimo bylą V. Z. atžvilgiu nutraukti. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytus ir byloje esančius duomenis, atsakovo nuomone, pareiškėjo patirtą turtinę žalą galėjo suponuoti faktinės aplinkybės, lėmusios pareiškėjo išlaidas iki 2012 m. lapkričio 19 d. dėl jo dalyvavimo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime ar kitų iš šio teisinio santykio atsirandančių teisių bei pareigų. Pareiškėjas nepagrindė priežastinio ryšio tarp 2013 m. sausio–birželio mėnesiais patirtų kelionės išlaidų ir išlaidų vaistams bei 2012 m. rugsėjo 16 d. atliktų Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos pareigūnų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti 242,95 eurų turtinę žalą yra nepagrįstas. Įvertinus V. Z. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pagrindžiančius argumentus, atsakovo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog dėl neteisėtų Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūnų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir sveikatos pablogėjimą bei jam sutriko miegas. Pareiškėjas paaiškinimus dėl neturtinės žalos iš esmės grindžia tik savo subjektyvia nuomone, visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryšio. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. Z. skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 242,95 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš Šiaulių apskrities VPK pareigūnų neteisėtų veiksmų patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn, atlyginimą.
Byloje nustatyta, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimu (58 b. l.) pareiškėjas pripažintas kaltu, padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, ir jam skirta 2000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutartyje konstatavo, jog „nėra jokių V. Z. kaltės įrodymų. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad 2012-09-16 01.11 val. Šiauliuose Tilžės–Pramonės gatvių sankryžoje automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis 2,2 promilių girtumo laipsnis) galėjo vairuoti R. A., gim. 1958-05-16, todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas laiko, jog V. Z. veikoje nėra administracinių teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje sudėties“. Administracinio teisės pažeidimo bylą V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, sudėties. Bylos medžiagą grąžino Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui surašyti administracinį teisės pažeidimų protokolą R. A., gim. 1958-05-16.
Remiantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo: valstybė arba savivaldybė) lemia tai, kad minėtoje normoje numatyta civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), tai yra: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nustatoma šių sąlygų visuma.
Siekiant konstatuoti valstybės valdžios institucijų veiksmų (neveikimo) neteisėtumo sąlygą CK 6.271 straipsnio prasme reikia nustatyti, kad valstybės valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas Šiaulių apskrities VPK veiksmų neteisėtumą sieja su tuo, jog Šiaulių apskrities VPK pareigūnai aplaidžiai atlikdami savo pareigas įformino administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio padarymo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ne administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo R. A., gim. 1953-05-15, o jis.
Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vadovaujantis šiuo imperatyvu, nagrinėjamoje administracinėje byloje negali būti kvestionuojamos aplinkybės ir faktai, nustatyti įsiteisėjusio teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-2908-167/2012 (teisminio proceso Nr. 4-07-3-01893-2012-0). Minėtą administracinio teisės pažeidimo bylą V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, sudėties.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas žalos atlyginimo bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos V. Z. atžvilgiu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, teisena buvo nutraukta institucijai – Šiaulių apskrities VPK neįrodžius V. Z. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, institucijai (pareigūnui) aplaidžiai vykdant įstatymuose bei kituose teisės aktuose policijai pavestus uždavinius ir funkcijas, pažeidžiant nustatytas konkrečias pareigas. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą teigti, kad pareiškėjo nurodyta žala atsirado būtent dėl valdžios institucijos – Šiaulių apskrities VPK neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų valstybės institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis.
Pareiškėjas jo nurodomos turtinės žalos atsiradimą siejo su gydymo išlaidomis, vaistų gydymui pirkimu, nurodė, jog tai patvirtina pridedami medicininės pažymos išrašai, vaistų pirkimo čekiai, receptai. Dėl gydymo išlaidų patyrė 169,72 Eur turtinę žalą. Transporto išlaidos – nuvykti iš namų į gydymo įstaigas ir iš jų atgal į namus. Transporto išlaidoms apmokėti patyrė 73,23 Eur, iš viso turtinę žalą sudaro 242,95 Eur.
Kaip jau minėta, 2012 m. lapkričio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismas nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, sudėties. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog naudojosi taksi paslaugomis, nes vyko į gydymo įstaigas, į teismą, į Sodrą, pas advokatą, tačiau kada ir kiek kartų pareiškėjas naudojosi taksi paslaugomis, teismo posėdyje paaiškinti negalėjo. Byloje pateikti UAB „Šiauliai veža“ pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, jog pareiškėjas taksi paslaugomis naudojosi 2013 m. sausio–balandžio mėnesiais. Kaip savo skunde teigia pats pareiškėjas, 2012 m. spalio 4 d. jis sužinojo, kad yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kad jis naudojosi taksi paslaugomis laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 4 d. (kai sužinojo, kad patrauktas administracinėn atsakomybėn) iki 2012 m. lapkričio 19 d. (kai administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta jo atžvilgiu), t. y., jog tuo laikotarpiu jis naudojosi taksi paslaugomis vykti į teismą, pas gydytojus, pas advokatą ir t. t. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog turtinę žalą patyrė dėl to, jog jam reikėjo pirkti vaistus. Byloje pateikti vaistinių: „Camelia”, UAB „Gintarinė vaistinė”, UAB „Vaistinė valerijonas”, UAB „Apoteca vaistinė” vaistų pirkimo čekiai, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės, VĮ Šiaulių centro poliklinikos receptai. Iš pridedamų vaistų čekių bei receptų matyti, jog pareiškėjas juos pirko 2013 metų sausio–birželio mėnesiais. Teismas įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų jis patyrė turtinę žalą.
Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą siejo su tuo, kad po 2012-10-01 patyrė didžiulį stresą ir moralinę traumą. Atsakovo padaryta neturtinė žala yra patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nervinė įtampa, dvasinis sukrėtimas ir emocinė depresija, sveikatos pablogėjimas, sutrikęs miegas, kuriuos patyrė dėl netinkamai atliktų policijos pareigūnų veiksmų.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A17- 1001/2007), neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Pareiškėjas nurodė, jog 2012 m. spalio 4 d. jis sužinojo, kad yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, dėl to iš karto patyrė didžiules dvasines, o po to ir fizines kančias. V. Z. nurodė, kad būtent dėl šių veiksnių jo kojos trauma atsinaujino, o gydytojas jam nurodė dar vieną mėnesį pratęsti gipso įtvaro nešiojimą. Išrašas iš medicininių dokumentų (25 b. l.) patvirtina, jog pareiškėjas Šiaulių centro poliklinikoje įrašytas nuo pilnametystės, nuo 2003 m. vidutiniškai lankosi ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Po kelio traumos 2012 m. vasarą lankosi pastoviai. Po patirtos traumos buvo siunčiamas konsultuotis į šią gydymo įstaigą. Sveikatos sutrikimams diagnozuoti buvo siunčiamas į Respublikinę ligoninę. Iš medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėjas sveikatos sutrikimų turėjo ir anksčiau (prieš sužinant, jog buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn) ir vėliau (po Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimo įsiteisėjimo). Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2013-11-18 rašto Nr. S-5618 (1.16) matyti, jog 2012-2013 metų laikotarpiu V. Z. buvo konsultuotas gydytojo neurologo 2012-10-18, 2012-12-17, 2013-04-10, 2013-05-06. Teismo vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimas susijęs su Šiaulių apskrities VPK pareigūnų neteisėtais veiksmais.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už nusižengimą, kurio jis nepadarė, teismo nuomone, yra pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad dėl tokių neteisėtų valstybės institucijos pareigūnų veiksmų jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, o tai yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Tarp minėtų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn nulėmė tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį pareiškėjo emocinei būsenai. Nepaisant to, teismas vertina, kad Šiaulių apskrities VPK neteisėti veiksmai nebuvo tokio intensyvaus pobūdžio ir tokie ilgalaikiai, kad būtų galima įvertinti jais pareiškėjui sukeltą neturtinę žalą pareiškėjo nurodyta 15 000 Eur suma. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad byloje nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų poveikis keitėsi pareiškėjui palankiai (ATP bylos teisena buvo nutraukta). Atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertina 150 Eur suma, kuri turėtų būti priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Z. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjo V. Z. skundą dėl 242,95 Eur turtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Šiaulių apygardos administracinį teismą.