Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-156-569/2024 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01239-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

2024 m. balandžio 30 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. B. ir K. R. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir Biuras) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų E. B. ir K. R. 11 814,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų E. B. ir atsakovo K. R. 11 814,00 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 814,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisė ieškovui iš atsakovų E. B. ir atsakovo K. R. lygiomis dalimis 266,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno po 133,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas konstatavo, kad eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo registruota Lietuvos Respublikoje, todėl ji turėjo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

4. Iš VĮ „Regitra“ duomenų teismas nustatė, kad eismo įvykių dienomis transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas buvo atsakovas E. B..

5. Teismas nurodė, jog atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (CPK 178 straipsnis), todėl vertino, kad dėl atsakovų kaltų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ieškovui kilo įstatyme (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte) nustatyta pareiga išmokėti nukentėjusiam asmeniui draudimo išmokas.

6. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, nes dėl atsakovo E. B. pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdymo ir leidimo K. R. vairuoti neapdraustą transporto priemonę, kuria buvo sukeltas eismo įvykis, buvo padaryta žala ieškovui, turėjusiam išmokėti draudimo išmoką dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui. Šią išvadą paneigiančių įrodymų byloje nėra, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 11 814,00 Eur nuostolių atlyginimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

7. Teismas visiškai nepagrįstais laikė atsakovo E. B. argumentus, jog jeigu transporto priemonė yra nenaudojama, jos nereikia apdrausti privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nes nagrinėjamu atveju tuo metu, kai kilo eismo įvykis, transporto priemonė dalyvavo viešame eisme, važiavo gatve, todėl ji privalėjo būti apdrausta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

8. Apeliaciniu skundu atsakovas E. B. (toliau – ir apeliantas) prašo: panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 28 sprendimo dalį, kuria apeliantas pripažintas bendraskoliu ir privalo atlyginti pusę padarytos žalos, įvertinti, kokią įtaką autoįvykiui turėjo automobilio draudimas; prašo iš naujo išnagrinėti bylą, įvertinus Mažeikių miesto eismo priežiūros tarnybos veiksmus, ir įvertinti jų indėlį padarytai žalai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atsakovas K. R. teisme sutiko, kad atvykęs pas apeliantą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairavo be apelianto sutikimo, dėl to padarė eismo įvykį. Eismo įvykio metu minėjo, kad nepastebėjo ženklo ir išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, dėl to atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiusį I. J., bei sutrikdė jo sveikatą.

8.2. Paaiškėjo naujos aplinkybės, jog šioje sankryžoje įvyko apie 4 autoįvykius ir dėl to yra atsakinga tarnyba, t. y. savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų, nekirpo medžių lapų, kad matytųsi šalutinio kelio ženklas, neperstatė jo į matomą vietą, kad šiems įvykiams užbėgti už akių. Tik po šio autoįvykio buvo sutvarkyta vieta, kad atitiktų saugaus eismo reikalavimus (buvo nupjautas medis, pakeisti kelio ženklai į STOP ženklus ir nubrėžtos stop linijos). Po šių pakeitimų sankryžoje neužfiksuotas nė vienas eismo įvykis. Iš to darytina išvada, kad už autoįvykį atsakingi Mažeikių raj. savivaldybės darbuotojai, atsakingi už saugų eismą mieste ir atsakomybės dalis tenka jiems, nes tik įvykus skaudžiam įvykiui buvo imtasi veiksmų, kad to išvengti.

8.3. Su autoįvykiu apeliantas neturi nieko bendra, tik nedraustas automobilis. Automobilį vairavo K. R., kuris yra tiesiogiai atsakingas už sukeltą autoįvykį ir atsakingas už sutrikdytą J. I. sveikatą. Apelianto veiksmai jokios įtakos įvykiui neturėjo, kadangi apeliantas buvo už kelių šimtų metrų nuo įvykio vietos, todėl nurodymas apeliantui atlyginti žalą už sutrikdytą sveikatą prieštarauja logikai. Jis negali nedalyvaudamas įvykyje kažkaip jį įtakoti ir būti atsakingu.

8.4. Įvykyje dalyvavęs automobilis (duomenys neskelbtini) buvo draustas Kasko draudimu, įvykus autoįvykiui, draudėjas bet kuriuo atveju privalėjo atlyginti nuostolius ir už sutrikdytą vairuotojo sveikatą, tą ir padarė. Du kartus drausti tą patį įvykį perteklinė galimybė, nes niekas nemokės už žalą nukentėjusiam 2 kartus. Šioje situacijoje turėtų būti ginamas visuomenės interesas nuo perteklinių draudikų veiksmų.

8.5. Už tai, kad automobilis buvo nedraustas, po autoįvykio buvo paskirta bauda, kurią apeliantas sumokėjo. Už tą patį nusižengimą pilietis neturėtų būti baudžiamas kelis kartus.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškoas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo: atsisakyti priimti atsakovo nesavalaikiai pateiktus naujus įrodymus ir argumentus; apelianto apeliacinį skundą atmesti; pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Šiuo atveju apeliantas teikia apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, t. y. eismo įvykio vietos nuotraukas ir kelia klausimą dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens Mažeikių miesto eismo priežiūros tarnybos atsakomybės dėl aktualaus šiai bylai eismo įvykio kilimo, nors tai padaryti turėjo ir galėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsnis). Dėl šių priežasčių, šie įrodymai nepriimtini, o byla iš naujo nenagrinėtina.

9.2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, apie juos argumentuotai pasisakė bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą – ieškinį patenkino.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino regresinį ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimą atsakovams dėl išmokėtos sumos grąžinimo iš neapdrausto ir atsakingo už žalą transporto priemonės savininko, pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje dėl transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavusio K. R. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nesunkiai sutrikdyta automobilį vairavusio J. I. sveikata. Vairuotojo K. R. kaltę patvirtina Telšių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo K. R. pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

13. Eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, veikdama ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino apgadinto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkui padarytą žalą, išmokėdama 9 614,00 Eur dydžio draudimo išmoką dėl sugadinto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2 200,00 Eur dydžio draudimo išmoką dėl J. I. sveikatos sutrikdymo – neturtinės žalos atlyginimą.

14. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad eismo įvykių dienomis transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas buvo atsakovas E. B..

Dėl naujų aplinkybių nurodymo ir naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme

15. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus – foto nuotraukas ir apeliaciniame skunde nurodo naujas paaiškėjusias aplinkybes - jog šioje sankryžoje įvyko apie 4 auto įvykius ir dėl to yra atsakinga tarnyba, t. y. savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų, nekirpo medžių lapų, kad matytųsi šalutinio kelio ženklas, neperstatė jo į matomą vietą, kad šiems įvykiams užbėgti už akių. Tik po šio autoįvykio buvo sutvarkyta vieta, kad atitiktų saugaus eismo reikalavimus (buvo nupjautas medis, pakeisti kelio ženklai į STOP ženklus ir nubrėžtos stop linijos). Po šių pakeitimų sankryžoje neužfiksuotas nė vienas eismo įvykis. Iš to darytina išvada, kad už autoįvykį atsakingi Mažeikių raj. savivaldybės darbuotojai, atsakingi už saugų eismą mieste ir atsakomybės dalis tenka jiems, nes tik įvykus skaudžiam įvykiui buvo imtasi veiksmų, kad to išvengti.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas minėtų aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl šių argumentų nei pirmosios instancijos teismas, nei ieškovas negalėjo pasisakyti, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Mažeikių raj. savivaldybės darbuotojų atsakomybe dėl eismo įvykio, nenagrinėtini ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, kadangi jais atsakovas nesirėmė pirmosios instancijos teisme.

17. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui, nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, minėti įrodymai susiję su apeliaciniame skunde nurodomomis naujomis aplinkybėmis, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo pateiktus naujus įrodymus.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18. Apeliantas nurodo, kad atsakovas K. R. teisme sutiko, jog atvykęs pas apeliantą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairavo be apelianto sutikimo, dėl to padarė eismo įvykį. Su autoįvykiu apeliantas neturi nieko bendra, tik tiek, kad jo automobilis nedraustas. Automobilį vairavo K. R., kuris yra tiesiogiai atsakingas už sukeltą autoįvykį ir atsakingas už sutrikdytą J. I. sveikatą. Apelianto veiksmai jokios įtakos įvykiui neturėjo, kadangi apeliantas buvo už kelių šimtų metrų nuo įvykio vietos, todėl nurodymas apeliantui atlyginti žalą prieštarauja logikai.

19. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reguliuoja TPVCAPDĮ. TPVCAPDĮ nustatyta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema remiasi privalomumo principu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis).

20. Už draudimo sutarties sudarymą atsakingas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse (toliau kartu – valstybės registrai) transporto priemonės savininku nurodytas asmuo arba, jeigu transporto priemonė neregistruota, paskutinis žinomas transporto priemonės savininkas (toliau – už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo), kuris identifikuojamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis).

21. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu) bei šios priemonės faktiniu panaudojimu pačiam arba leidimu šia priemone pasinaudoti

22. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio dieną atsakovas E. B. buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas. Transporto priemonė buvo registruota Lietuvos Respublikoje, todėl pagal TPVCAPDĮ reikalavimus ji turėjo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taigi, apeliantas turėjo pareigą minėtą transporto priemonę apdrausti. Tačiau eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto neteisėtas neveikimas dėl pareigos apdrausti transporto piemonę įrodytas.

23. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje, dėl transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavusio K. R. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nesunkiai sutrikdyta automobilį vairavusio J. I. sveikata.

24. Taigi, apeliantas pažeidė ir TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą neapdraustos transporto priemonės savininko pareigą nenaudoti neapdraustos transporto priemonės pačiam ir neleisti ja naudotis kitam asmeniui, nes neužtikrino, kad atsakovas K. R. nepasinaudotų neapdrausta transporto priemone.

25. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, ir TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Draudikų biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

26. Šioje byloje nagrinėjamam ginčui taikytinos TPVCAPDĮ nuostatos, pagal kurias, kaip minėta, numatyta asmens, atsakingo už eismo įvykį, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę, solidarioji atsakomybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šias nuostatas ir pagrįstai ieškovui nusprendė žalą priteisti iš abiejų atsakovų solidariai.

27. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

28. Nagrinėjamu atveju ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, veikdama ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino apgadinto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkui padarytą žalą, išmokėdama 9 614,00 Eur dydžio draudimo išmoką dėl sugadinto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2 200,00 Eur dydžio draudimo išmoką dėl J. I. sveikatos sutrikdymo – neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovai pirmojoje instancijoje neginčijo nukentėjusiajam asmeniui išmokėtų sumų dėl transporto priemonės sugadinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad jie nepaneigė ieškovo pateiktais dokumentais patvirtintos žalos dydžio (CPK 178 straipsnis) ir vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais žalos dydį laikė tinkamai nustatytu (CPK 185 straipsnis, 285 straipsnio 2 dalis).

29. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytas įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, nes dėl atsakovo E. B. pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdymo ir leidimo K. R. vairuoti neapdraustą transporto priemonę, kuria buvo sukeltas eismo įvykis, buvo padaryta žala ieškovui, turėjusiam išmokėti draudimo išmoką dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį ir ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė 11 814,00 Eur nuostolių atlyginimą.

30. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad įvykyje dalyvavęs automobilis (duomenys neskelbtini) buvo draustas Kasko draudimu, įvykus autoįvykiui, draudėjas, bet kuriuo atveju privalėjo atlyginti nuostolius ir už sutrikdytą vairuotojo sveikatą, tą ir padarė, todėl du kartus drausti tą patį įvykį, yra perteklinė galimybė, vertintinos nepagrįstomis ir nepašalinančiomis apelianto civilinės atsakomybės šioje byloje, kadangi įvykyje dalyvavusio automobilio (duomenys neskelbtini) apdraudimas Kasko draudimu nėra niekaip susijęs su atsakovų pareiga atlyginti žalą ieškovui. Taip pat ir apelianto nurodoma aplinkybė, kad už tai, jog automobilis buvo nedraustas, po autoįvykio buvo paskirta bauda, kurią apeliantas sumokėjo, nepašalina apelianto atsakomybės atlyginti draudikui žalą, kadangi tai skirtingi institutai – baudos paskyrimas yra administracinė atsakomybė, o nagrinėjamu atveju taikoma civilinė atsakomybė.

31. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

32. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė esmines, nagrinėjamam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiam klausimui aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas neprašo atlyginti bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Lina Muchtarovienė Egidijus Mockevičius Birutė Simonaitienė