- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-171-642/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06619-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- A. E. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei A. E. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. E. P. (toliau – ir atsakovė) 112,45 Eur skolą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu ieškovas nurodė aplinkybes, kad, veikdamas Jungtinės veiklos sutarties, pasirašytos 2009 m. liepos 3 d., pagrindu, kaip asmuo, atstovaujantis visų minėtos sutarties dalyvių interesus, 2016 m. gegužės 6 d. pasirašė su matininke J. Z. Paslaugų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutartimi matininkė įsipareigojo suformuoti valstybinėje žemėje sklypą pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Už atliktą paslaugą matininkei sumokėjo 650 Eur sumą, kurią dalimis, proporcingai nuo daugiabučiame name nuosavybės teise turimo naudingo ploto, turi sumokėti visi gyventojai, tarp jų ir atsakovė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas atliktų kadastrinių matavimų pagrindu 2017 m. birželio 14 d. patvirtino namui, esančiam (duomenys neskelbtini), 0,0417 ha priskirtą žemės sklypą, iš kurio atsakovei buvo paskirta naudotis 0,0073 ha dydžio žemės sklypo dalis. Daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), yra įtraukta į apskaitą 399,11 kv. m naudingojo ploto, iš kurio atsakovei priklauso 57,65 kv. m, o tai sudaro 17,3 proc. viso daugiabučio namo naudingojo ploto. Kadangi ieškovas už matininkės atliktą darbą sumokėjo 650 Eur, tai atsakovei tenkanti tokių išlaidų dalis sudaro 112,45 Eur (650 Eur × 17,3 proc.). A. E. P. gera valia minėtos sumos nesumokėjo.
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 28 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo J. L. ieškinio reikalavimus patenkino visiškai.
4. Atsakovė A. E. P. 2021 m. gegužės 13 d. pateikė prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 28 d. preliminaraus sprendimo. Pateiktuose prieštaravimuose atsakovė A. E. P. nurodė tokius nesutikimo su pareikštu ieškiniu motyvus: pirma, ieškovas su matininke J. Z. Paslaugų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė vienasmeniškai; antra, ieškovas jos niekada neprašė, o ji niekada jam nedavė sutikimo dėl žemės sklypo po daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini), matavimo ar formavimo; trečia, Jungtinės veiklos sutarties ji nėra pasirašiusi, parašas prie jos pavardės yra padėtas ne jos; ketvirta, galiojantys teisės aktai nenumato pareigos finansiškai prisidėti prie ne bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymui skirtų išlaidų; penkta, ieškovas, reikalaudamas sumokėti 112,45 Eur sumą, ją apskaičiavo netiksliai, remdamasis tiek klaidingu viso daugiabučio namo naudingu plotu (399,11 kv. m vietoje 349,84 kv. m), tiek ir klaidingu jai priklausančio buto bendru plotu (57,65 kv. m vietoje 58,67 kv. m).
Atsiliepimas
5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, argumentuodamas atsikirtimus į atsakovės A. E. P. nurodytus nesutikimo su pareikšto ieškinio reikalavimais motyvus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis kitam subjektui (Lietuvos Respublikai), nepatenka į Lietuvos Respublikos CK 4.82 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąrašą objektų, kurie priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (t. y. bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga). Todėl minėto žemės sklypo matavimo ir formavimo darbai negali būti laikomi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ar naudojimo darbais.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami išimtinai butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Šiuo atveju duomenų apie tai, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai būtų balsų dauguma priėmę sprendimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), matavimo ir formavimo, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra.
9. Teismas priėjo prie išvados, kad: pirma, nagrinėjamu atveju žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kuris priklauso Lietuvos Respublikai) matavimo ir formavimo darbai nėra susiję su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra; antra, atsakovė A. E. P. nėra davusi sutikimo ieškovui J. L. organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kuris priklauso Lietuvos Respublikai) matavimo ir formavimo darbus; trečia, dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kuris priklauso Lietuvos Respublikai) matavimo ir formavimo darbų organizavimo nėra priimto butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo; ketvirta, pagal Jungtinės veiklos sutartį ieškovas J. L. negalėjo vienasmeniškai priimti sprendimo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kuris priklauso Lietuvos Respublikai) matavimo ir formavimo. Todėl, teismo vertinimu, atsakovei A. E. P. neatsirado pareiga kompensuoti ieškovui J. L. jokios dalies iš pastarojo matininkei J. Z. sumokėtos 650 Eur sumos (Lietuvos Respublikos CK 4.83 straipsnio 5 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas J. L. (toliau – ir apeliantas) prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. galutinį sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 28 d. preliminarų sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
10.1. Teismo galutiniame sprendime išvada, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), matavimo ir formavimo darbai nėra susiję su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priežiūra bendroje dalinėje nuosavybėje, prieštarauja teisės aktams, teisės aiškinimui, teismų praktikai.
10.2. Apeliantas nurodė, kad 2018 m. birželio mėnesį dėl pastato remonto klausimų buvo atliktas balsavimas raštu. Biuleteniai buvo įteikti visiems namo bendraturčiams. Iš 4 bendraturčių, turinčių balsavimo teisę, dalyvavo 2, turintys 7 balsus iš 9. Balsavusieji pasisakė dėl visų biuletenyje nurodytų namo remonto klausimų ir biuletenyje nurodytų sąlygų. Atsakovė balsavime nedalyvavo, biuletenį grąžino neužpildytą. Balsavimo raštu rezultatas – balsų dauguma nutarta namą remontuoti, o kartu su tuo atlikti ir žemės sklypo, priskirto pastatui, kadastrinius matavimus, atliktų darbų išlaidas paskirstant bendraturčiams, kaip tai nustatyta CK 4.82 straipsnio 3 dalyje.
10.3. Ieškovas pažymi, kad jis, kaip bendraturčių atstovas, veikdamas pasirašytos Sutarties pagrindu, organizavo priskirto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos registravo nustatytomis dalimis visų bendraturčių (taip pat ir atsakovės) vardu, todėl nei įstatymo, nei Jungtinės veiklos sutarties nuostatų nepažeidė. Teismo sprendimo išvada, kad ieškovas sutartį su matininke sudarė vienasmeniškai, be butų ir patalpų savininkų sutikimo, yra nepagrįsta ir neteisėta.
Atsiliepimas
11. Atsakovė A. E. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
11.1. Atsakovė pažymėjo, jog nei ji, nei kokie nors kiti ginčo daugiabučio namo bendraturčiai neprašė ieškovo imtis valstybinės žemės sklypo suformavimo veiksmų.
11.2. Atsakovė nurodė, kad įstatymas nenustato ieškovo teisės rinkti lėšas už žemės sklypo suformavimo išlaidų atlyginimą, net ir tuo atveju, jei tai būtų susiję su namo remontu ar atnaujinimu. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad žemės sklypas nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, jis nėra valdomas bendraturčių, jo suformavimui patirtos išlaidos buvo patirtos išskirtinai paties ieškovo valia, sumanymu, rizika ir iniciatyva.
11.3. Pažymima, kad bet kokios išlaidos turi būti patiriamos racionaliai ir bendraturčiams kontroliuojant jų panaudojimo tikslingumą. Šiuo atveju atsakovė net nebuvo klausiama, ar ji sutinka prisidėti prie tokių išlaidų, kurias vienas pats ieškovas nutarė patirti, ir savo vardu sudarė atitinkamą sutartį su matininke. Atsakovė tokios valios niekada nėra išreiškusi ir anksčiau.
11.4. Apeliantas neįrodė aplinkybės, kad, siekiant remontuoti namą, yra būtina gauti leidimus. Remontui jokių leidimų nereikia. Tai įrodyta ir atsakovės pateiktu statinio apžiūros aktu. Atsakovės nuomone, niekuo nepagrįstas yra ir apeliacinio skundo sakinys, kad suformuotas žemės sklypas tampa neatskiriama statinio dalimi, priklausančia visiems bendraturčiams.
11.5. Pažymima, kad apeliantas nenurodė, kokiu teisėtu teisiniu pagrindu (nuosavybės teise, panauda ar nuomos pagrindu ar kt.) jis valdo suformuotą valstybinės žemės sklypą. Remdamasis Jungtinės sutarties 3.2 punktu, apeliantas akcentuoja atsakovei privalomą sklypo valdymo ir kitokios priežiūros pareigą, tačiau ši sutarties norma kalba apie sklypo valymo pareigą, o ne apie valdymo ar suformavimo metu susidariusių išlaidų apmokėjimą.
11.6. Atsakovė pažymi, kad oficialiame rašytiniame įrodyme, t. y. 2021 m. spalio 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus atsakyme į prašymą yra nurodyta, kad ieškovas kaip jungtinės sutarties įgaliotas asmuo nevykdo įstatymų reikalavimų, įgaliotų pareigūnų prašymu nepateikė jų reikalaujamos informacijos apie savo veiklą, taip kliudė jiems vykdyti savo pareigas ir nevykdė teisėtų jų reikalavimų. Šis dokumentas susijęs su tuo, kad ieškovas jau daugiau kaip 12 metų nuo Jungtinės sutarties sudarymo dienos nerenka ir kategoriškai atsisako sušaukti susirinkimą ir imti rinkti kaupiamąsias lėšas namui atnaujinti ir modernizuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
15. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
16. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu į bylą papildomai pateikė Jungtinės veiklos sutartį, notarų biuro pranešimą, ketinimų protokolą, balsavimo raštu biuletenius, Kauno miesto savivaldybės administracijos raštą, pranešimus, fotonuotraukas. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2021 m. spalio 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus atsakymą. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, ir tai, kad šių įrodymų pateikimas į bylą iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvo neįmanomas, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo teisėtumo
17. Daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimo ir priežiūros klausimus sprendžia namo bendraturčiai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai, vadovaudamiesi įstatymais. Daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimo teisiniai santykiai reglamentuojami nustatant įvairius bendrosios dalinės nuosavybės teisės daugiabučiuose namuose įgyvendinimo būdus. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama nuostata, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina; daugiabučio namo gyventojai gali laisvai pasirinkti, tvarkyti namo bendrojo naudojimo turtą savarankiškai, per tam tikslui įsteigtą bendriją ar naudotis įmonės, užsiimančios daugiabučių namų administravimu, paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013).
18. Nagrinėjamos bylos atveju daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo forma pasirinkta jungtinės veiklos sutartis. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Jungtinės veiklos sutartis sudaryta 2009 m. liepos 3 d. ir galioja neterminuotai. Sudarytos Jungtinės veiklos sutarties dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Jiems, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkams ir Jungtinės veiklos sutarties dalyviams, tenka tam tikros teisės ir pareigos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdymu, tinkama priežiūra, remontu ir pan.
19. Kaip matyti iš Jungtinės veiklos sutarties, sudarytos 2009 m. liepos 3 d., Jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesams atstovauja visuotiniame susirinkime išrinktas ir įgaliotas atstovas J. L.. Jungtinės veiklos sutarties 4.2 punkte numatyta, jog įgaliotam atstovui pavedama organizuoti sutarties dalyvių bendro turto (pastato) priežiūrą, tvarkymą, administravimą, sudarant sutartį (sutartis) su atitinkamas paslaugas teikiančia (-iomis) įmone (-ėmis). Lietuvos Respublikos CK 4.85 straipsnio 8 dalis aiškiai apibrėžia Jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens kompetenciją – jis įgyvendina su bendrąja daline nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo sudaryta Sutartis dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), matavimo ir formavimo darbų negali būti laikoma sutartimi, sudaryta dėl bendro turto (pastato) priežiūros, tvarkymo ar administravimo. Pažymėtina, kad matininkei J. Z. parengus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2017 m. birželio 14 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatantį minėto žemės sklypo dalis visiems daugiabučio namo bendraturčiams. Tokiu būdu namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams buvo sukurtos tam tikros teisės ir pareigos. Pagal Jungtinės veiklos sutartį, ieškovas J. L. negalėjo vienasmeniškai priimti sprendimo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), matavimo ir formavimo.
21. Svarbu tai, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami išimtinai butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ieškovo argumentus, jog, vadovaujantis Jungtinės veiklos sutarties 5.2 straipsniu, CK 4.85 straipsnio l ir 7 dalimis, 2018 m. birželio mėnesį dėl pastato remonto klausimų buvo atliktas balsavimas raštu ir balsų dauguma buvo nutarta namą remontuoti, o kartu ir atlikti su tuo susijusius žemės sklypo, priskirto pastatui, kadastrinius matavimus, atliktų darbų išlaidas paskirstant bendraturčiams, kaip tai nustatyta CK 4.82 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad byloje pateikti balsavimo biuleteniai patvirtina, jog balsavimas vyko ir svarstomas klausimas buvo tik dėl namo (duomenys neskelbtini), renovacijos darbų: pamatų sustiprinimo, stogo konstrukcijų ir dangos pakeitimo, pastato apšiltinimo ir nudažymo, aplinkos sutvarkymo po renovavimo darbų. Taip pat balsuojant buvo sprendžiamas klausimas, ar už darbus ir sąnaudas renovuojant namą leisti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasistatyti namo (duomenys neskelbtini), ketvirtą aukštą su mansarda ir įteisinti tai kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybę. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, tarp balsavimui pateikiamų klausimų nėra numatyta spręsti klausimą, ar pritarti atlikti žemės sklypo, priskirto pastatui, kadastrinius matavimus, atliktų darbų išlaidas paskirstant bendraturčiams.
22. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai būtų balsų dauguma priėmę sprendimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), matavimo ir formavimo, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra. Pažymėtina, kad toks sprendimas nebuvo priimtas nei butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime (CK 4.85 straipsnio 4 dalis), nei kitu teisės aktais nustatytu būdu (CK 4.85 straipsnio 7 dalis).
23. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra išreiškusi savo valios dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), matavimo, formavimo ir, tuo labiau, mokėjimo už tokias paslaugas, nėra pagrindo nuspręsti, kad ieškovui savo iniciatyva pasirašius su matininke Paslaugų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sklypo suformavimo valstybinėje žemėje pastatui (duomenys neskelbtini), atsakovei kiltų pareiga padengti dalį ieškovo patirtų išlaidų už minėtas paslaugas. Kaip minėta anksčiau, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo tik įgyvendina su bendrąja daline nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, o ne vienasmeniškai priima tokius sprendimus.
24. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis kitam subjektui (Lietuvos Respublikai), nepatenka į Lietuvos Respublikos CK 4.82 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąrašą objektų, priklausančių butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (t. y. bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga), todėl minėto žemės sklypo matavimo ir formavimo darbai negali būti laikomi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ar naudojimo darbais.
25. Svarbu akcentuoti tai, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad remdamasis Jungtinės veikos sutarties 3.2 punktu, apeliantas akcentuoja atsakovei privalomą sklypo valdymo ir kitokios priežiūros pareigą. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodo ieškovas, minėtame Jungtinės veiklos sutarties 3.2 punkte nurodyta ne namo žemės sklypo valdymo teisė, o Jungtinės veiklos sutarties dalyvių teisė ir pareiga „dalyvauti namo bendro naudojimo objektų ir jam paskirto žemės sklypo valyme, priežiūroje ir kitokiame tvarkyme“.
27. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad „statiniui žemės sklypas tampa neatskiriama statinio dalimi, priklausančia visiems statinio bendraturčiams proporcingai jų turimai nuosavybei“. Pažymėtina, kad toks ieškovo teiginys yra niekuo nepagrįstas, nes valstybinės žemės sklypas pats savaime netampa sklype esančio namo dalimi ir namo savininkų nuosavybe. Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto galutinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad galutinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
31. Ieškovo (apelianto) J. L. apeliacinį skundą atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovė A. E. P. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), nusprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš ieškovo atsakovei.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. L. atsakovei A. E. P. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.