Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-06-05 · Civilinė byla Nr. 2-842-647/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-06-05Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-02-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-05
Bylos Nr.
2-842-647/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00228-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfredas Juknevičius
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
L. V.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-842-647/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00228-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 42.10; 52.3; 99.5; 99.7; 113.1; 113.4; 114.9.3; 116.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 5 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius,sekretoriaujant V.Liaubienei,dalyvaujant ieškovei R. K.,ieškovės atstovui adv. M.Greičiui,atsakovui L. V.,atsakovo atstovui adv. A.Šukevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui L. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą ieškiniu (b.l. 2-5) atsakovui L. V., prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo 9942,50 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2010 metais ieškovę R. K. ir atsakovą L. V. siejo artimi santykiai, šalys planavo bendrą ateitį, tačiau bendro ūkio nevedė, bendrosios nuosavybės nebuvo įgijusios. Ieškovė, atsakovo prašymu, dažnai paskolindavo atsakovui pinigų ar tiesiog leisdavo pasinaudoti savo mokėjimo kortele, sutikdama, kad atsakovas pats pasiimtų iš ieškovės sąskaitos grynųjų pinigu bankomate. Šalys fiksuodavo atsakovo įsiskolinimus ir skolų grąžinimą ieškovei popieriaus lape, kuris nors ir nepasirašytas, tačiau surašytas abiejų šalių rašysenomis ranka. Tokiu būdu, atsakovas žodžiu sudarytomis paskolos sutartimis, o taip pat nesudarius sutarties, t.y. be teisinio pagrindo (CK 6.237 str.) įgijo iš ieškovės viso 9700 Lt, kuriuos dabar atsisako grąžinti. Atsakovas įgijo iš ieškovės šias pinigines sumas: 2010 m. balandžio 20 d. mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą 1000 Lt paskolos, šią aplinkybę patvirtina banko sąskaitos išrašas apie piniginių lėšų pervedimą atsakovui, 2010 m. balandžio 26 d. ir 28 d. atsakovas naudodamasis ieškovės mokėjimo kortele iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), iš ieškovės sąskaitos pasiėmė grynus pinigus: 200 Lt, 2000 Lt, 1000 Lt ir 1500 Lt, šias aplinkybes patvirtina ieškovės banko sąskaitos išrašas, dalį šių piniginių lėšų atsakovas išleido 2010 m. balandžio 26 d., (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įgydamas savo tėvo N. V. vardu sodinukus, pinigų mokėjimo faktą patvirtina atsakovo parašai PVM sąskaitoje - faktūroje serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderyje Serija Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 4 d. atsakovas pasiskolino iš ieškovės 919,70 Lt (581,70 Lt ir 338 Lt), dalį šių pinigų - 338 Lt atsakovas panaudojo sodinukų įsigijimui iš (duomenys neskelbtini), tai patvirtina atsakovo pasirašyta PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 5 d. atsakovas pasiskolino iš ieškovės 1500 Lt, 2010 m. gegužės 7 d. atsakovas pasiskolino iš ieškovės 1030 Lt, 2010 m. gegužės 14 d. atsakovas naudodamasis ieškovės mokėjimo kortele iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovės sąskaitos pasiėmė 1000 Lt grynųjų pinigu, dalį šios sumos - 100 Lt atsakovas ieškovei yra grąžinęs, todėl atsakovo ranka surašytame 2010 m. gegužės 14 d. įraše yra nurodyta 900 Lt iš ieškovės sąskaitos gauta pinigų suma. Viso atsakovas pasiskolino ir be teisinio pagrindo įgijo ieškovės piniginių lėšų 11 049,70 Lt. Atsakovas 2010 m. balandžio 28 d. grąžino ieškovei 149,70 Lt, o gegužės 15 d. atidavė ieškovei dar 200 Lt. Tokiu būdu atsakovas grąžino ieškovei 349, 70 Lt ir liko skolingas 9700 Lt. Šių piniginių lėšų grąžinimas taip pat atsispindi šalių ranka rašytame tarpusavio atsiskaitymu lape. Galutinis 9700 Lt atsakovo įsiskolinimas ir yra užfiksuotas 2010 m. gegužės 15 d. atsakovo ranka surašytame įraše, abiejų šalių ranka rašytame tarpusavio įsiskolinimų lape. Atsakovas, telefoninio pokalbio metu, kuris yra įrašytas, yra ne kartą žadėjęs atsiskaityti su ieškove. Tačiau nutrūkus šalių tarpusavio bendravimui, atsakovas atsisako atsiskaityti su ieškove. Ieškovė savo ieškinį grindžia aukščiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovas laikotarpyje nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2010 m. gegužės 14 d. gavo iš ieškovės viso 9700 Lt, iš kurių dalis piniginių lėšų buvo suteiktos kaip paskolos (CK 6.870 - 6.874 str.), o dalį piniginių lėšų, atsakovas, naudodamasis ieškovės mokėjimo kortele, įgijo be teisinio pagrindo (CK 6.237 str.). Ieškovės reikalavimo pagrįstumą patvirtina 2010 m. gegužės 15 d. atsakovo ranka surašytas įrašas apie 9700 Lt įsiskolinimą ieškovei, kurio originalas yra pridedamas prie ieškinio. Kiti šalių padaryti įrašai šiame raštelyje - „paskolinto", „atiduota" leidžia daryti išvadą, kad nurodyta galutinė 9700 Lt pinigų suma nėra dovana (CK 6.465 str.), ar parama (CK 6.476 str.). Todėl šios piniginės lėšos atsakovei turi būti grąžintos. Kadangi ieškovė, remiantis CK 6.53 straipsnio 1 -2 dalimis, turi teisę nustatyti ne trumpesnį kaip 7 dienu atsiskaitymo terminą nuo pareikalavimo atsiskaityti dienos, jei šalys nėra susitarę dėl kitokiu atsiskaitymo terminu. Šiuo atveju terminas suėjo reikalavimas grąžinti įsiskolinimą atsakovui išsiųstas 2012-06-27, todėl terminas piniginei prievolei įvykdyti yra suėjęs 2012 m. liepos 4 d. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas, praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę, privalo mokėti 5 procentu dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu sutartis, ar įstatymai nenumato kitokio palūkanų dydžio. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų išieškojimo. Remiantis minėta teisės norma, iš atsakovo priteistini delspinigiai už nesumokėtą sumą už šešių mėnesių laikotarpį, kurie sudaro 242 Lt 50 ct.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad su atsakovu buvo pažįstami 5 metus, planavo gyventi kartu. Jam davė savo banko kortelę, padarė vieną bankinį pavedimą. Jis 2 metus žadėjo grąžinti pinigus, pardavinėjo sodinukus, prekiavo fejerverkais, žadėjo parduoti akcijas. Ieškovė apmokėdavo sąskaitas (duomenys neskelbtini). Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad tai nėra paskola, o nepagrįstas turto įgijimas. Baigiamųjų kalbų metu sumažino ieškinio sumą 300 Lt, nes atsakovas ieškovei pervedė šią sumą.

Atsiliepimas

Atsakovas L. V. atsiliepime į ieškinį (b.l. 19-21) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad iš ieškovės niekada nesiskolino jokių pinigų. Pripažįsta, kad gyvenant kartu su R. K., vystė bendrą veiklą, o būtent pirko ir po to pardavinėjo augalus, planavo atidaryti vaikų darželį. Dėl tų priežasčių ir buvo retkarčiais atliekami įvairūs skaičiavimai ant popieriaus su fiksuojamais atsiskaitymais už gėles, atskirus kitus daiktus. O dėl teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir paties raštelio su sumomis, neaišku kokiu būdu šie dokumentai atsidūrė pas ieškovę, nes sąskaitos buvo apmokėtos iš atsakovo pinigų ir šie dokumentai buvo pas jį. O fakto, kad skolintųsi pinigus iš ieškovės ir po to juos įsipareigotų grąžinti, kaip tai numato LR CK 6.870-,875 str. ir nusistovėjusi LAT praktika, nėra ir nebuvo. Atsakovas niekada nepripažino jokių susiklosčiusių paskolinių santykių su ieškove, tai yra elementarus ieškovės noras praturtėti jo sąskaita. Mano kad susipažinus su visomis aplinkybėmis, tikrai tampa aišku, jog jokio paskolos ir pinigų perdavimo fakto nebuvo ir negalėjo būti. Prašo: ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti, kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, papildomai nurodė, kad su ieškove pažįstami daug metų. Bandė suskurti bendrą gyvenimą, vedė bendrą veiklą, norėjo atidaryti vaikų darželį. Tarp jų nebuvo jokių paskolinių santykių. Jis taip pat turi įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) mokėjo jis. Gyveno kartu su 4 m. ieškove kaip šeima, gyveno iš bendrų lėšų. Jis dirbo (duomenys neskelbtini), 100000 Lt pajamos buvo. Pardavė sklypą už 15000 Lt. Daug išlaidų užsirašydavo, vedė vidinę buhalteriją. Ant lapo surašyti skaičiai – tai atsakovo juodraščiai, gali būti dėl darželio, arba augalų. Ieškovė davė pinigų, kai jam reikėjo, jis grąžino. Tai nebuvo paskola. Jie kūrė šeimą. Langai, dušo kabina buvo skirti ieškovei, už dušo kabiną mokėjo atsakovas. Išlaidos buvo daromos, siekiant kartu su ieškove pradėti bendrą gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismas priimdamas sprendimą remiasi šalių nurodoma ir bylos nagrinėjimo metu patvirtinta aplinkybe, kad ieškovę R. K. ir atsakovą L. V. siejo ilgalaikiai artimos draugystės ir bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo santykiai, šalys planavo ir bendrą ateitį, bandė vystyti bendrą verslą (b.l. 2, 19-21, 29-30, 36-37, 55-57). Atsakovas L. V. paskolinių santykių su ieškove nepripažįsta. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010-12-27 nutartyje Nr. 3K-3-564/2010 yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos davėjui faktas, pareiga įrodyti šį faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, dėmesys kreiptinas ne tik į sandorio formą, bet ir į turinį: paskolos raštelyje, ar kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Teismas pažymi, kad remiantis CK 6.871 str. 1 d. fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 litų, tačiau teismas neturi pagrindo ieškovės vadinamą tarpusavio skolų raštelį laikyti paskolos rašteliu, ar skolą patvirtinančiu raštu, nes jame nėra paskolos rašteliui būtinų rekvizitų – skolintojo ir skolininko pavardžių, asmens duomenų, surašymo datų, grąžinimo termino, parašų ir t.t. (b.l. 6-7); 2012-06-27 reikalavimas atsakovui grąžinti 9700 Lt skolą (b.l. 8) yra tik ieškovės reikalavimas, bet jis negali patvirtinti skolos egzistavimo; 2012-04-26 (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1733,32 Lt sumai, kurioje nurodytas pirkėjas – N. V. ūkis ir kasos pajamų orderis (b.l. 10-11); 2010-05-05 (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)338 Lt sumai, kurioje nurodytas pirkėjas – L. V. (b.l. 12); ieškovės R. K. sąskaitos AB SEB banke operacijų, atliktų laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-05-16 išrašas (b.l. 13-14) taip pat nėra įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti kategorišką išvadą apie ieškovės ir atsakovo paskolinius santykius ir tarpusavio įsipareigojimus. Teismas ieškovės pateikto garso įrašo nevertina, nes jis padarytas nesilakant įstatymų reikalavimų.

Atsakovas pateikė į bylą įrodymus: 2011-08-04 nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, iš kurio matyti, kad atsakovas į ieškovei pervedė 300 Lt (b.l. 38); 2010-05-05 PVM sąskaitą faktūrą 581,70 Lt sumai, kurioje pirkėjas nurodytas L. V. (b.l. 39); (duomenys neskelbtini)2008-11-14 kasos pajamų orderį 400 Lt sumai (b.l. 40); sutartį su (duomenys neskelbtini), užsakymą (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini), garantinį taloną (b.l. 39-45).

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei įvertinus aukščiau nurodytus šalių, bei rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad su atsakovu turėjo paskolinius santykius, pagal kuriuos atsakovas gavo 9700 Lt sumą ir kurią įsipareigojo grąžinti ieškovei. Todėl nesant tarp šalių prievolinių santykių, nėra įstatyminio pagrindo ieškovui reikalauti prievolės įvykdymo iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai ieškovo ieškinys yra atmestinas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistina 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui už teisines paslaugas (b.l. 26) (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 176, 183, 185, 186, 189, 191, 259, 263-270 str.,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Alfredas Juknevičius