Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo antstolio M. P. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-22-780/2017 pagal ieškovės AB DNB bankas ieškinį atsakovams L. S., M. G., E. Š., antstoliui M. P., tretieji asmenys A. V., J. B., D. B. ir UAB „Ciendy“ dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje teismo prašė pripažinti 2016 07 28 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus Nr. 0123/16/00591 ir Nr. 0123/16/00591-2 negaliojančiais ir taikyti restituciją natūra.

Ieškovė turto paradavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus prašė pripažinti negaliojančiais dėl: 1) esminių vykdymo proceso normų pažeidimo; 2) dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo; 3) dėl esminio kreditoriaus – banko teisių pažeidimo; 4) dėl to, kad turtas parduotas už per mažą kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino 2016 07 28 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr.0123/16/00591 ir 2016 07 28 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr.0123/16/00591-2 negaliojančiais ir taikė restituciją.

Pripažino pastatą – pirtį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – lieptą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – lauko baseiną, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – pavėsinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą statinį - Oranžeriją, esančius (duomenys neskelbtini), asmenine E. Š. nuosavybe. Priteisė iš antstolio M. P. atsakovei L. S. 7304 Eur, kuriuos antstolis gavo pagal 2016 07 28 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr.0123/16/00591-2; priteisė iš antstolio M. P. atsakovui M. G. 2296 Eur, kuriuos antstolis gavo pagal 2016 07 28 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0123/16/00591. Priteisė ieškovui iš atsakovų L. S., M. G., iš E. Š. ir antstolio M. P. po 643,25 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas, o valstybei po 17,51 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas.

Teismas byloje nustatė, kad 2007 12 10 tarp AB DNB bankas ir atsakovės E. Š. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-2500-2007-760, kurios pagrindu ir vėlesnių susitarimų dėl sutarties sąlygų pakeitimo pagrindu, Bankas suteikė E. Š. 253123,54 Eur kreditą nebaigtam gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), statyti. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 13.4 punkte Bankas ir E. Š. susitarė, kad: „jei statybų eigoje ar po jų paaiškėja, kad įkeistame žemės sklype be įkeisto gyvenamojo namo pastatyti ir kiti statiniai, kurie registruojami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, visi šie statiniai turi būti taip pat įkeisti Bankui kai tik galima juos įkeisti“.

2007 12 11 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Banko naudai buvo įkeistas E. Š. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), o hipotekos lakšto 9 dalies 2 punkte Bankas ir E. Š. susitarė, kad: „visi įkeistame žemės sklype esantys ar vėliau atsiradę įrenginiai, tame tarpe, bet neapsiribojant elektros ir ryšių linijos bei pastotės, šilumos trasos, vandentiekis ir kanalizacija, keliai ir šaligatviai bei kiti infrastruktūros elementai yra įkeisti Kreditoriui pagal šį lakštą, jei įkeitimas nėra įforminamas atskiru lakštu“. 2009 08 21 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Banko naudai buvo įkeistas E. Š. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvora, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų valymo įrenginys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vandens gręžinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), o hipotekos lakšto 8 dalyje Bankas ir E. Š. susitarė, kad: „visi įkeistame žemės sklype esantys ar vėliau atsiradę įrenginiai, tame tarpe, bet neapsiribojant elektros ir ryšių linijos bei pastotės, šilumos trasos, vandentiekis ir kanalizacija, keliai ir šaligatviai bei kiti infrastruktūros elementai yra įkeisti Kreditoriui pagal šį lakštą, jei įkeitimas nėra įforminamas atskiru lakštu“.

Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaras 2013 07 05 išdavė vykdomuosius įrašus Nr.2240 ir Nr.2241 dėl 262937,56 Eur, skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo išieškomos sumos priverstinio išieškojimo Bankui pagal 2007 12 11 ir 2009 08 21 hipotekos lakštus, kuriuos antstolis R. S. 2013 08 20 patvarkymu Nr. 4464 priėmė vykdyti, o 2013 10 30 Turto arešto aktu areštavo visą skolininkės E. Š. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Antstolis M. P. 2016 04 27 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojos UAB „Ciendy“ pateiktą Kauno miesto 19-ojo notaro biuro 2016 04 25 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 19KU-1846 dėl 5828 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės E. Š.. 2016 05 09 ir 2016 05 13 Turto arešto aktais antstolis M. P. areštavo visą skolininkės E. Š. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2016 07 05 antstolio M. P. kontoroje gautas skolininkės E. Š. prašymas parduoti jos pasiūlytiems pirkėjams dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). 2016 07 28 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0123/16/00591 antstolis M. P. pardavė skolininkės pasiūlytam pirkėjui M. G. nekilnojamąjį turtą: kitus inžinierius statinius – lauko baseiną, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – lieptą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2016 07 28 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr.0123/16/00591-2 antstolis M. P. pardavė skolininkės pasiūlytam pirkėjui L. S. nekilnojamąjį turtą: pastatą – pirtį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – pavėsinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); Oranžeriją, VĮ Registrų centre nurodytą kaip neįregistruotas statinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Teismas, spręsdamas, koks turtas bankui buvo įkeistas, vertino ne tik hipotekos lakštų turinį, bet ir kreditavimo sutarties šalių valią sudarant su kredito suteikimu susijusius sandorius, tikruosius šalių ketinimus bei aiškindamas hipotekos objekto apimtį rėmėsi teismų praktika. Teismas darė išvadą, kad šalys, sudarydamos 2007 m. ir 2009 m. hipotekos sutartis, susitarė dėl būsimų nekilnojamojo turto objektų kaip žemės priklausinių įkeitimo ir be atskiro hipotekos lakšto įforminimo. Teismas vertino, kad kreditavimo sutarties šalių veiksmai aiškiai rodo, kad jos susitarė įkeisti visus žemės sklype statomus nekilnojamojo turto objektus kaip žemės sklypo priklausinius nepriklausomai nuo jų pavadinimo, tačiau šiam susitarimui įforminti šalys hipotekos lakštų sąlygose panaudojo platesnę nei „statinio“ sąvoką – „kiti infrastruktūros elementai“, kuri, atsižvelgiant į minėtus šalių veiksmus ir visus sudarytus sandorius, apima visus žemės sklype statomus įrenginius ir statinius, kaip žemės sklypo priklausinius.

Teismas, spręsdamas, ar atsakovo M. P. parduoti nekilnojamojo turto objektai buvo įregistruoti kaip žemės priklausiniai Nekilnojamojo turto registre, pabrėžė, kad visi parduoti ginčo objektai, išskyrus pirtį ir oranžeriją, ginčijamų turto pardavimo aktų sudarymo metu viešame registre buvo įregistruoti būtent kaip žemės sklypo priklausiniai. Todėl teismas pripažino, kad šie žemės sklypo priklausiniai buvo įkeisti pagal 2007 12 10 kreditavimo sutarties specialiosios dalies 13.4 punkto ir 2007 12 11 hipotekos lakšto 9 dalies 2 punkto bei 2009 08 21 hipotekos lakšto 8 dalies sąlygas, nors ir nebuvo sudarytas atskiras hipotekos lakštas.

Nors ginčijamais turto pardavimo aktais parduota pirtis ir oranžerija nebuvo įregistruoti kaip žemės sklypo priklausiniai, tačiau teismas šiuos statinius taip pat pripažintino įkeistais bankui pagal 2007 12 11 hipotekos lakšto 9 dalies 2 punkto nuostatas, nes šalys būtent tokio rezultato ir tokio prievolės užtikrinimo siekė sudarydamos 2007 12 10 kreditavimo sutartį, kurios esmė ir yra įkeistais laikyti visus vėliau pastatytus statinius tame pačiame žemės sklype. Teismas vertino, kad tai, jog skolininkė pirties ir oranžerijos, skirtingai nei kitų ginčo statinių, nei įkeitė atskiru hipotekos lakštu, nei įregistravo kaip įkeisto žemės sklypo priklausiniais, nereiškia, kad šie statiniai nepriklauso žemės sklypui, ant kurio stovi, ir kad nėra įkeisti kaip jo priklausiniai. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 10 21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20099-599/2015 pirtis jau buvo pripažinta įkeista bankui, o oranžerija iš viso nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl jos atžvilgiu negalima pritaikyti formalaus skolininkės E. Š. valios patikrinimo registruojant šį statinį Nekilnojamojo turto registre.

Nustatęs, kad bankas yra skolininkės E. Š. hipotekos kreditorius, kurio naudai buvo įkeistas ir areštuotas visas skolininkės nekilnojamasis turtas, adresu Ilgio g. 22, Šadžiūnų k., Lazdijų r., teismas antstolio M. P. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus pripažino negaliojančiais byloje konstatavęs, kad: 1) hipotekos kreditorius – bankas nėra davęs antstoliui sutikimo vykdyti išieškojimą iš šio Bankui įkeisto nekilnojamojo turto ir tuo ginčijamais aktais turtas parduotas pažeidžiant CPK 747 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas; 2) Antstolis pažeidė LR Teisingumo ministro 2005 10 27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimo vykdymo instrukcijos 11 punktą, kadangi neturėjo teisės pirmas parduoti skolininkės E. Š. turtą, nes jis nevykdė nei pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimų, nei buvo anksčiau už antstolį R. S. areštavęs ginčo turtą, taip pat laiku neinformavo banko naudai išieškojimą atliekančio antstolio R. S. apie gautą skolininkės prašymą ginčo turtą parduoti jos pasiūlytiems pirkėjams; 3) Antstolis pažeidė CPK 613 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes apie savo priimtus patvarkymus dėl ginčo turto arešto, vertės nustatymui ekspertizės skyrimo ir dėl turto įkainojimo neinformavo nei banko, nei jo naudai išieškojimą vykdančio antstolio R. S.; 4) atskirai pardavus ginčo turto objektus buvo išskaidytas vieningas kaimo turizmo sodybos turtinis kompleksas ir tuo buvo pažeisti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas antstolis M. P. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

12.1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantas nieko nežinojo apie priimtus teismų sprendimus ir vadovavosi viešo registro nenuginčytais duomenimis, tarp jų ir 2007 12 11 hipotekos lakštu, kurio 9 punkte nurodyta, kad visi įkeistame žemės sklype esantys ar vėliau atsiradę įrenginiai, yra įkeisti kreditoriui pagal šį lakštą. Tačiau ginčo objektai nelaikytini įrenginiais, o jų registro išrašuose nebuvo duomenų apie įkeitimą. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi visiškai neįvertino, jog apeliantas vadovavosi su hipotekos lakšto nuostatomis nesutampančiomis kreditavimo sutarties nuostatomis, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nes sutartis viešame registre nebuvo įregistruota. Todėl, sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo, turėjo būti vertinama, ar parduoti daiktai buvo statiniai ar įrenginiai, o nustačius, kad šie daiktai yra statiniai, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad jie buvo įkeisti ir apie įkeitimą antstolis privalėjo žinoti.

12.2. Teismas, konstatavęs, jog antstolis nebuvo įtrauktas į procesą, kurio metu jam galėjo paaiškėti prejudicinę reikšmę turintys duomenys, turėjo vertinti šias aplinkybes antstolio bei skolininkės sąžiningumo aspektu ir konstatuoti būtent skolininkės nesąžiningus veiksmus.

12.3. Neturėdamas duomenų apie tai, jog ginčo aktais parduodami daiktai yra apsunkinti įkeitimu, antstolis neturėjo prievolės kreiptis į ieškovą sutikimui perleisti skolininkės turtą gauti.

Ieškovė AB DNB bankas atsiliepime į atsakovo antstolio M. P. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundo argumentai nepagrįsti. Be to, atsakovas skunde ginčija teismo išvadas tik dėl CPK 613 ir 747 straipsnių nuostatų pažeidimo, tačiau neginčija kitų teismo konstatuotų apelianto padarytų esminių procesinių pažeidimų parduodant ginčo turtą, kurių kiekvienas gali būti savarankišku šių aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindu.

Atsakovai L. S. ir M. G. atsiliepime į atsakovo antstolio M. P. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Ginčo turto įkeitimo faktas nėra įregistruotas, o visas ginčijamais aktais parduotas turtas yra pirties priklausiniai, bet ne įrenginiai, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo objektai ieškovui įkeisti. Net ir pripažinus ginčo turtą įkeistu pagal CK 4.187 straipsnį tai negali būti panaudota prieš sąžiningus trečiuosius asmenis.

Atsakovė E. Š. atsiliepime į atsakovo antstolio M. P. apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad atsakovai L. S. ir M. G. yra sąžiningi turto įgijėjai, kadangi jiems negalėjo būti ir nebuvo žinomos kreditavimo sutarties nuostatos, o ir pati atsakovė nemanė, kad hipotekos lakštuose numatyta sąlyga vėliau atsiradusiems įrenginiams bei infrastruktūrai bus taikoma ir statiniams, todėl tokios informacijos atsakovams nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo konstatuotų antstolio pažeidimų parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui pagrįstumas argumentuojant įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antstolio veiksmų priimant skundžiamus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus teisėtumo, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso normas (CPK 180 str., 183 str. 185 str.).

Apeliantas nepagrįstai skunde teigia, kad teismas neįvertino, jog jis vykdymo procese vadovavosi viešo registro nenuginčytais duomenimis bei su hipotekos lakšto nuostatomis nesutampančiomis kreditavimo sutarties nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, koks turtas įkeistas bankui vertino ne tik šalių sudarytos kredito sutarties, hipotekos lakštų nuostatas, tačiau aiškinosi ir šalių tikrąją valią sudarant su kredito suteikimu susijusius sandorius, tikruosius šalių ketinimus, šalių veiksmus vykdant kreditavimo sutartį; o, aiškindamasis hipotekos objekto apimtį, rėmėsi aktualia teismų praktika, hipotekos lakštų surašymo metu galiojusiu žemės įkeitimo reglamentavimu. Teismas, išanalizavęs kredito sutarties sąlygas, darė išvadą, kad ja kreditorius ir skolininkas aiškiai susitarė, kad sutarties užtikrinimui įkeičiami ne tik esantys, bet ir ant įkeičiamo žemės sklypo ateityje pastatyti atskiri nekilnojamojo turto objektai. Šios teismo išvados nėra ginčijamos. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad visi ginčijamais aktais parduoti objektai, išskyrus pirtį ir oranžeriją, ginčijamų turto pardavimo aktų sudarymo metu viešame registre buvo įregistruoti būtent kaip žemės sklypo priklausiniai. Taigi, tiek remiantis hipotekos lakštų sudarymo metu galiojusia CK 4.171 straipsnio 12 dalies redakcija, numačiusia, jog, įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip bei kasacinio teismo šios normos turinio aiškinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, nors antstolio parduotų statinių kreditavimo sutarties šalys neįformino atskiru hipotekos lakštu, tačiau tai nereiškia, kad negalioja abiejuose sudarytuose hipotekos lakštuose numatyta sąlyga, kad ir be atskiro įkeitimo lakšto įforminimo visi vėliau atsiradę įrenginiai bei infrastruktūros elementai laikiomi įkeistais bankui. Byloje taip pat nustatyta, kad pirtis ir oranžerija, skirtingai nei kiti ginčo statiniai, nėra nei įkeisti atskiru hipotekos lakštu nei įregistruoti kaip įkeisto žemės sklypo priklausiniai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kreditavimo sutarties šalių tikruosius ketinimus, pagrįstai sprendė, kad ir šie statiniai yra įkeisti bankui kaip žemės sklypo, ant kurio stovi, priklausiniai. Juo labiau, kad pirtis pripažinta įkeista bankui įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 10 21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20099-599/2015.

Apelianto skundo argumentai, kad neturėdamas duomenų, jog ginčo aktais parduodami daiktai yra apsunkinti įkeitimu, jis neturėjo prievolės kreiptis į ieškovę AB DNB bankas gauti sutikimą perleisti skolininkės turtą, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visi ginčijamais aktais parduoti objektai, išskyrus pirtį ir oranžeriją, ginčijamų turto pardavimo aktų sudarymo metu viešame registre buvo įregistruoti būtent kaip bankui įkeisto žemės sklypo priklausiniai, todėl apeliantas privalėjo aiškintis, ar ginčo turtas nėra įkeistas ieškovei (CK 4.13 str., 4.14 str. 1 d., 4.19 str. 1 d. CK 4.171 str. 3 d.). Iš prie bylos prijungtos antstolio M. P. vykdomosios bylos Nr.013/16/00591 matyti, kad antstolis turėjo informaciją, kad AB DNB bankas naudai yra areštuotas visas atsakovei E. Š. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ir kad skolos išieškojimą iš šio turto vykdo antstolis R. S., todėl apeliantas privalėjo bendradarbiauti ir su hipotekos kreditoriumi – banku, ir šio kreditoriaus naudai skolos išieškojimą vykdančiu antstoliu. Apelianto skundo argumentai, kad teismas, nevertindamas skolininkės veiksmų, nepagrįstai nekonstatavo jos nesąžiningumo neatskleidžiant su ginčo turto pardavimu susijusios informacijos atmestini kaip nepaneigiantys antstoliui įstatymo nustatytos pareigos griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės AB DNB bankas ieškinį, teisingai išsprendė ginčą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Lazdijų rajono aplinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo antstolio M. P. apeliacinį skundą, ieškovei iš šio atsakovo priteistinos 363 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo antstolio M. P. ieškovei AB DNB bankas, juridinio asmens kodas 112029270, 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.