Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-23 · Administracinė byla Nr. I-9323-142/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-23Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-06-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2016-01-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-23
Bylos Nr.
I-9323-142/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07424-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Arūnas Kaminskas, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
G. J.
Atsakovas
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-9323-142/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07424-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant vertėjai Ingridai Kisieliūtei, pareiškėjui G. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. (G. J., toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 7S-927; 2) priteisti iš Kalėjimų departamento, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 13 040,60 Lt; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovų Kalėjimų departamento, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 3 331,72 Lt. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Skundo padavimo terminas atnaujintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi (b. l. 61–66).

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškina, kad Kalėjimų departamento 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjui paskirta valstybinė pensija, kurios dydis buvo 1293,68 Lt, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. mokama sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio mėnesio pareiškėjui neišmokėta 16 372,32 Lt. Skundą pareiškėjas grindžia Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatomis, taip pat konstituciniais teisinės valstybės principais ir aiškina, kad neteisėtai neišmokėta valstybinės pensijos dalis jam turi būti grąžinta. Pensiją mokančios institucijos atsisako tą padaryti. Iki šiol sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarka ir mechanizmas nėra nustatyti.

Teisme pareiškėjas palaikė skundą ir prašė tenkinti; prašė: 1) panaikinti Kalėjimų departamento 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 7S-927; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir VSDFV Vilniaus skyriaus, dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 12 558,58 Lt; 3) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir VSDFV Vilniaus skyriaus, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 3 331,72 Lt (b. l. 105–107). Pareiškėjas dėl šeiminių aplinkybių kategoriškai nesutiko dėl bylos sustabdymo, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatų, kuriomis valstybinių pensijų perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., konstitucingumo klausimas, reikalavo nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Atsiliepimas

Kalėjimų departamentas, atstovaudamas ir atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 70–73). Paaiškina, kad mokėdamas pareiškėjui valstybinę pensiją vadovavosi galiojančiais įstatymais ir kitaip elgtis, negu nustatyta įstatyme, negalėjo. Pareiškėjo valstybinė pensija sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai. Dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2010 m. lapkričio ir nuo 2012 m. birželio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėjui neišmokėta valstybinės pensijos dalis yra 3 331,72 Lt. Todėl mano, kad yra pagrindas išmokėti pareiškėjui tik šią pensijos dalį. Kalėjimų departamento 2013 m. lapkričio 14 d. raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl jį naikinti pagrindo nėra. Mano, kad yra pagrindas atidėti bylą, kadangi įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad bus nustatytas kompensavimo mechanizmas.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

VSDFV Vilniaus skyrius, atstovaudamas ir Lietuvos valstybei, atsiliepime prašo atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus atžvilgiu skundą atmesti (b. l. 82–84). Paaiškina, kad 2013 m. sausio 1 d. VSDFV Vilniaus skyrius iš Kalėjimų departamento perėmė pareiškėjo valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, kuris 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, mokėjimą, šio straipsnio pagrindu sumažintos valstybinės pensijos mokėjimas buvo tęsiamas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. priimtas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92, kiek jais Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija (b. l. 75) nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta, t. y. perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, o kadangi laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio mėnesio ir nuo 2012 m. birželio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, tai jo pensija buvo perskaičiuota ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį (b. l. 76–78). Pareiškėjas su 2013 m. spalio 23 d. prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas pateikti jam informaciją apie pareigūnų ir karių pensiją, kuri pareiškėjui buvo mokama kiekvieną mėnesį nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki prašymo pateikimo dienos. Taip pat prašė pateikti informaciją, kokia suma tuo laikotarpiu kas mėnesį pareiškėjui buvo nesumokėta. Nurodė, kad šią informaciją pateiks Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris nagrinės jo skundą dėl pareiškėjui priklausančios valstybinės pensijos priteisimo ir nesumokėtos pensijos dalies grąžinimo. Prašė pateikti valstybinės pensijos paskyrimo sprendimo kopiją (b. l. 79). Kalėjimų departamentas 2013 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 7S-927 paaiškino pareiškėjui apie jo valstybinės pensijos sumažinimo nuo 2010 m. sausio 1 d. teisinius pagrindus, pateikė paskirtos valstybinės pensijos sprendimo kopiją ir pažymą apie laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. perskaičiuotą ir nesumokėtą valstybinę pensiją. Paaiškino dėl 2009 m. gruodžio mėnesį išmokėtos valstybinės pensijos sumos. Paaiškino, kad nuo 2012 m. gruodžio 1 d. Kalėjimų departamento paskirtą valstybinę pensiją moka VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius, kadangi Kalėjimų departamentas neturi informacijos apie pareiškėjui nuo 2012 m. gruodžio 1 d. išmokėtą valstybinę pensiją, todėl šios prašymo dalies nenagrinėja, o persiunčia pagal kompetenciją VSDFV Vilniaus skyriui (b. l. 76, 86). VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius 2013 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. (10.79)3-14405 paaiškino pareiškėjui apie pensijos nuo 2012 m. gruodžio 1 d. apskaičiavimo ir mokėjimo teisinius pagrindus, pateikė duomenis apie paskirtos, perskaičiuotos ir išmokėtos valstybinės pensijos dydį laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. (b. l. 88–89).

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydžio sumažinimo teisėtumas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas atgauti dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatų taikymo neišmokėtos valstybinės pensijos dalį. Byloje nėra kvestionuojama, kad pensijos sumažinimas buvo pareiškėjui taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui: taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (šio straipsnio nuostatos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai) ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas (šio straipsnio nuostatos paminėtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai). Skundo dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. sumažintos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo padavimo teismui terminas atnaujintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi (b. l. 61–66).

Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, jame buvo nustatyta socialinių išmokų (tarp jų ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad tam tikrą darbą dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, valstybinės pensijos perskaičiuojamos taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

Nurodytų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrė Konstitucinis Teismas ir 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios. Laikinojo įstatymo 4 straipsnis galiojo iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios deramai asmens teisių pažeidimo pasekmių nepašalina. Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka pareiškėjui išmokėta nebuvo. Šis turtinis praradimas pripažintinas pareiškėjo teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai pašalinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, taip pat 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kitose analogiškose bylose konstatuota, kad įstatymų leidėjas, pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai prieštaraujančiu būdu, neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio valstybinę pensiją, o šio ribojimo tiesioginė pasekmė – valstybinės pensijos nepriemoka. Veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas būtų su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visiškas pašalinimas, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų nuostatų taikymo, priteisimas.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atnaujinus skundo padavimo teismui terminą, darytina išvada, kad pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti teisių pažeidimą, susijusį su neišmokėta valstybinės pensijos nepriemoka.

Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą, jeigu išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. Tai būtų nesuderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Taigi nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasmę. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (žr. administracines bylas Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d., taip pat tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.

Taigi pareiškėjo valstybinės pensijos mažinimas pagal ginčo laikotarpiu galiojusį Laikinojo įstatymo 5 straipsnį nėra pateisinamas ir dėl to neišmokėta valstybinės pensijos dalis pareiškėjui turi būti grąžinta. Kalėjimų departamentas pateikė duomenis apie pareiškėjui neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, nurodė, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo pareiškėjui neišmokėta 3 331,72 Lt valstybinės pensijos (b. l. 77–78). Tai Kalėjimų departamentas patvirtino ir atsiliepime į skundą. Pareiškėjas neginčijo nurodytos sumos teisingumo, teismo posėdyje prašė priteisti tiek, kiek nurodyta Kalėjimų departamento pažymoje. Teismui taip pat nėra pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu, nes duomenų teisingumą savo parašais patvirtino valstybinę pensiją apskaičiuojančios ir mokančios institucijos atsakingi darbuotojai. Taigi dėl Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto teisinio reguliavimo taikymo (dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo) pareiškėjui neišmokėta 3 331,72 Lt valstybinės pensijos.

Pareiškėjas taip pat siekia, kad jam būtų priteista ir dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo neišmokėta valstybinės pensijos dalis. Minėta, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos Konstitucijai neprieštarauja. Konstituciniame Teisme yra nagrinėjami Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams, bylų Konstituciniam Teisme numeriai yra Nr. 12/2013 ir Nr. 21/2013. Tačiau teismo posėdyje pareiškėjas kategoriškai prieštaravo dėl bylos sustabdymo, kol Konstituciniame Teisme bus ištirti minėti teismų prašymai. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu, teismo posėdyje pareiškėjui išaiškino, kad nesustabdžius bylos, teismas ginčą spręs vadovaudamasis galiojančiais įstatymais, tačiau pareiškėjas reikalavo nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnis galiojo iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl valstybines pensijas mokėjusios institucijos privalėjo valstybines pensijas perskaičiuoti pagal Laikinojo 4 straipsnį, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-177/2014 išaiškino, kad pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-86 redakcija), Kalėjimų departamento asmeniui paskirtas pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Pareiškėjui paskirtos pensijos mokėjimo funkcija yra pavesta VSDFV Vilniaus skyriui (VSDFV 2013 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-54). Nurodytų teisės normų nustatytas naujas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo administravimas reiškia, kad šių pensijų mokėjimo administravimo funkcija be jokių išimčių perėjo VSDFV Vilniaus skyriui. Savo ruožtu tai reiškia, kad būtent ši institucija nurodytai pensijai mokėti valstybės skiriamo finansavimo prasme tampa atsakinga už jo panaudojimą pagal paskirtį nepriklausomai nuo to, ar toks finansavimas bus nukreiptas į dar nemokėtų pensijų mokėjimą, ar bus (pagal teismų priimtus sprendimus turės būti) nukreiptas į iki 2013 m. sausio 1 d. susidariusių neišmokėtų pensijų įsiskolinimų padengimą. Todėl dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo neišmokėta valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus.

Ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo, todėl valstybinę pensiją mokančios institucijos neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas sumažintų pensijų dalies, teismo vertinimu, nedaro įtakos bylos baigčiai. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Konstitucijos 6 straipsnį Konstitucija yra vientisas bei tiesiogiai taikomas aktas ir kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Pareiškėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo priėmimo. Pareiškėjas neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismą, kol bus priimtas toks jo pažeistas teises atkursiantis įstatymas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo turtinė teisė buvo pažeista, jo pensiją neleistinai perskaičiavus pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Būtent pastaroji aplinkybė ir leidžia teismui priimti pareiškėjui palankų sprendimą, o jis, manydamas, kad jam taikomas Laikinojo įstatymo 5 straipsnis pažeidžia Konstituciją, dėl pensijos dalies išmokėjimo ir į viešojo administravimo subjektą, ir į teismą galėjo kreiptis iš esmės bet kada, t. y. nelaukdamas, kol bus priimtas įstatymas, įtvirtinsiantis kompensavimo mechanizmą. Priešingas situacijos vertinimas ne tik prieštarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui, bet ir sukurtų neapibrėžtumo situaciją pareiškėjui, kuris nebūtų tikras, kada jo pažeistos teisės bus atkurtos legislatyviniu aktu ir ar jos apskritai bus atkurtos. Tuo labiau kad, kaip jau konstatuota, galimybė ginti pensijų mokėjimo klausimais pažeistas teises yra saistoma atitinkamų terminų. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo priėmimo.

Dėl skundžiamo sprendimo.

Pareiškėjas 2013 m. spalio 23 d. prašymu prašė suteikti informaciją ir informacija pareiškėjui buvo suteikta skundžiamu sprendimu. Pareiškėjas prašyme neprašė išmokėti neišmokėtą valstybinę pensiją ir skundžiamame sprendime dėl to nieko nepasisakyta. Pareiškėjas neginčija, kad Kalėjimų departamentas nesuteikė jo prašytos informacijos ar kad ją suteikė netinkamai, kad gavo ne tokią informaciją, kurios prašė. Teismas to taip pat nenustatė. Todėl darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pagal minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, prieš kreipdamasis į teismą pareiškėjas privalo įrodyti, kad yra kilęs ginčas, t. y., kad pensiją mokanti institucija atsisakė išmokėti neteisėtai neišmokėtos valstybinės pensijos dalį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi iš karto po to, kai iš pensiją mokančių institucijų gavo informaciją, kad ginčo laikotarpiu jo valstybinė pensija buvo perskaičiuojama pagal Laikinąjį įstatymą ir mokama sumažinta, ir duomenis apie neišmokėtas pensijos sumas. Pareiškėjas pensiją mokančios institucijos nereikalavo išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką. Taigi pareiškėjas kreipėsi į teismą, neturėdamas įrodymų dėl kilusio ginčo. Tačiau atsižvelgdamas į atsakovų atsiliepimus, teismas sprendžia, kad pensiją mokančios institucijos aiškiai išreiškė savo poziciją, jog neturi teisinio pagrindo išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl to nėra pagrindo atmesti pareiškėjo skundą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 127 straipsniu

nusprendė:

Pareiškėjo G. J. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, išmokėti G. J. 3 331,72 Lt (964,93 Eur) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Kitus pareiškėjo reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasMargarita StambrauskaitėHalina Zaikauskaitė