- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- e2A-948-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01670-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Klaipėdos universitetinė ligoninė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Medicina“
- Kategorijos
- 2.6.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės viešosios įstaigos „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6553-494/2019 pagal ieškovės viešosios įstaigos „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medicina“ dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių garbę ir orumą, paskleidimą ir pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Medicina“ prašė įpareigoti atsakovę per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti teiginius: 1) 2019 m. balandžio 4 d. rašte Nr. Me04041905 Klaipėdos miesto savivaldybės merui ir analogiškame 2019 m. balandžio 4 d. rašte Nr. Med04041909 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai: VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pirkimas „Medicininės priemonės traumatologijai“ „neskaidrus, galimas valstybinių lėšų grobstymas“; 2) 2019 m. balandžio 16 d. rašte Nr. Medl6041911 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (el. pašto adresais meras@klaipėda.lt; info@,klaipėda.lt; dokumentai@klaipėda.lt; rašto kopija siųsta LR SAM) „Reikalaujame užkirsti kelią piniginių lėšų švaistymui, bei kyšininkavimui“; 3) paneigimus raštu išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės merui, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, taip pat elektroninio pašto adresais: meras@,klaipėda. lt; info@klaipėda.lt; dokumentai@klaipėda.lt bei visiems 2019 m. gegužės 17 d. UAB „Medicina“ elektroniniame laiške nurodytiems adresatams; 4) atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą neturtinę žalą – 10 000 Eur. Nurodė, kad:
1.1. VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ (toliau tekste VšĮ KUL) vykdė atvirą tarptautinį konkursą „Medicinos priemonės traumatologijai“ Nr. 425010. Vykdomame konkurse siūlymus teikė ir UAB „Medicina“ atstovaujama direktoriaus A. B.;
1.2. UAB „Medicina“, siekdama asmeninės turtinės naudos, viso konkurso metu primygtinai reikalavo parengti technines specifikacijas jos naudai, teikė institucijoms (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Klaipėdos miesto savivaldybės merui ir tarybos nariams) visiškai nepagrįstus raštus, kuriose pateikiami tikrovės neatitinkantys ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės garbę ir orumą žeminantys duomenys, kad pirkimas yra neskaidrus, grobstomos valstybinės lėšos, kyšininkaujama;
1.3. 2019 m. balandžio 4 d. UAB „Medicina“ pateikė skundus Klaipėdos miesto savivaldybės merui (skundas Nr. Med04041905) bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau - LR SAM) (skundas Nr. Med04041909), kuriuose nurodė, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atviras tarptautinis konkursas „Medicininės priemonės traumatologijai“ yra neskaidrus ir susijęs su valstybės lėšų švaistymu. 2019 m. balandžio 16 d. rašte Nr.Medl6041911 LR SAM ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pakartojama, jog VšĮ KUL vykdomi neskaidrūs viešieji pirkimai ir švaistomos valstybės lėšos, taip pat pridedama, jog anksčiau paminėtos nusikalstamos veikos vykdomos darant nusikaltimus valstybės tarnybai, t. y. kyšininkaujant;
1.4. ieškovė 2019 m. gegužės 16 d. raštu, kreipėsi į UAB „Medicina” direktorių A. B. dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo, tačiau paneigimo nesulaukė;
1.5. paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir negali būti laikomi nuomone, kadangi paskleista žinia yra konstatuojama ir tvirtinama, kad vyksta realiai egzistuojantys dalykai - nusikalstamų veikų darymas;
1.6. UAB „Medicina” nesikreipė į kompetentingą instituciją, kad realiai siektų ginčo išnagrinėjimo įstatymuose nustatyta tvarka, o skleidė tikrovės neatitinkančius duomenis tokius ginčus nagrinėti nekompetetingoms institucijoms. Tokiais veiksmais buvo siekiama ne teisinėmis priemonėmis apginti savo pažeistą interesą viešojo konkurso metu, o daryti spaudimą įstaigai, žeminant jos dalykinę reputaciją institucijose, kurios turi didžiausią įtaką jos veiklai;
1.7. žinios paskleistos apie ieškovę, nes įvardijama, jog VšĮ KUL vykdomi neskaidrūs viešieji pirkimai ir švaistomos valstybės lėšos, taip pat pridedama, jog anksčiau paminėtos nusikalstamos veikos vykdomos darant nusikaltimus valstybės tarnybai t. y. kyšininkaujant; paskleistos žinios neatitinka tikrovės, nes nėra jokių tai patvirtinančių duomenų iš teisėsaugos institucijų, nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad A. B. pasiūlytos kainos yra dvigubai ir daugiau didesnės nei kitų tiekėjų. Darytina išvada, kad A. B., galimai siekdamas asmeninės naudos, neteisėtai praturtėti, pateikdamas ženkliai didesnes priemonių kainas, tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę, tikslu, sutrukdyti sklandų viešųjų pirkimų vykdymą, daryti spaudimą tiek ieškovei, tiek kitiems tiekėjams;
1.8. paskleistos žinios pažeidžia dalykinę ieškovės reputaciją, kadangi neteisėtai, galimai, nusikalstamai yra formuojama neigiama nuomonė ieškovės steigėjui (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, merui, savivaldybės tarybos nariams), LR SAM. Ligoninės dalykinės reputacijos pažeidimas - patirtas nepatogumas, kadangi ligoninė turėjo teikti paaiškinimus bei teisintis Klaipėdos savivaldybės merui, administracijai, LR SAM (2019 m. balandžio 8 d. raštas Klaipėdos miesto savivaldybės merui; 2019 m. balandžio 15 d. raštas LR SAM ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai; 2019 m. gegužės 17 d. raštas Klaipėdos miesto savivaldybės merui). LR SAM įpareigojo ligoninę informuoti apie pirkimo procedūrų nagrinėjimo rezultatus. Visų kitų pirkimų atvejais, ligoninė neturi tokios pareigos. Nors šiuo atveju ligoninė nepatyrė realių nuostolių, tačiau nepatogumas, susijęs su jos gero vardo sumenkinimu, teigiamo vertinimo sumažėjimu (Valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, turinčios teisę spręsti pagrindinius klausimus su įstaigos veikla suabejojo ieškovo patikimumu, sąžiningumu, veiklos skaidrumu) leidžia daryti išvadą apie realų ir faktinį dalykinės reputacijos sumenkinimą;
1.9. ieškovė įvertindama padarytos neturtinės žalos dydį, atkreipė dėmesį į šiuos kriterijus: UAB „Medicina“ informaciją skleidė turėdama tikslą siekti pelno, informacija buvo skleista asmenims, turintiems didžiausią išorinę įtaką įstaigos veiklai, informacija buvo siunčiama labai intensyviai, UAB „Medicina“ elgesys po duomenų paskleidimo (ieškovei pareikalavus paneigti skelbiamą informaciją, ši jos nepaneigė tik dar plačiau neigiamai bei melagingai skleidė duomenis), pažeistos vertybės pobūdį, šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, kasacinio teismo praktikoje priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio bylose.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Medicina“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
2.1. ieškovė 2019 m. sausio mėn. vykdė du viešuosius pirkimus: pirkimą Nr. 416885 „Medicininės priemonės neurochirurgijai“ ir pirkimą Nr. 418191 „Medicininės priemonės traumatologijai“. Atsakovė šiuose pirkimuose dalyvavo kaip tiekėja ir, susipažinusi su pirkimų dokumentais, teikė pastabas dėl juose išdėstytų sąlygų. Pirmasis pirkimas po gautų pastabų buvo nutrauktas, nes ieškovė pripažino pirkimo dokumentus sudarančių techninių specifikacijų netikslumą ir iš naujo paskelbė atvirą tarptautinį konkursą „Medicininės priemonės traumatologijai“;
2.2. atsakovė susipažinusi su konkurso medžiaga, pastebėjo, kad ieškovė nepakoregavo arba nežymiai pakoregavo pirkimo techninę specifikaciją. Pagal esamą techninę specifikaciją konkurso sąlygas atitinkančius pasiūlymus pateikti galėjo tik ribotą skaičių gamintojų atstovaujantys tiekėjai. Atsakovės nuomone, pernelyg tikslios techninės specifikacijos sąlygos apribojo tiekėjų konkurenciją, kadangi dėl detalių techninės specifikacijos reikalavimų tokie tiekėjai kaip atsakovė konkurse negalėjo pasiūlyti lygiaverčių alternatyvų. Atsakovė šias aplinkybes nurodė ieškovei VPĮ nustatyta tvarka teikdama pretenzijas, o ieškovei į jas nereaguojant, kreipėsi į ieškovės veiklą kontroliuojančias institucijas: Klaipėdos miesto savivaldybės merą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją;
2.3. atsakovė nepažeidė ieškovės teisių, nepadarė žalos ieškovės dalykinei reputacijai, nes ieškovės veiklą kontroliuojančioms institucijoms teiktuose oficialiuose dokumentuose išdėstė atsakovei žinomas aplinkybes apie konkursą, pateikė savo šių aplinkybių vertinimą, išsakė nuomonę, kad ieškovės veiksmai gali prieštarauti VPĮ nuostatoms bei kitiems teisės aktams ir prašė priimti atitinkamus sprendimus (stabdyti konkursą, kad nebūtų daromi teisės pažeidimai). Atsakovės oficialių raštų negalima laikyti nesąžiningais prašymais vertinti susidariusią situaciją ir ginti atsakovės pažeistas teises;
Šalies argumentai
2.4. ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovės ginčo raštuose išsakytų teiginių, ieškovė gavo konkrečių neigiamų nepagrįstų įvertinimų iš Klaipėdos miesto savivaldybės, LR SAM ar kitų asmenų, kad turėjo skirti neįprastai daug papildomų resursų situacijai išspręsti, kad atsirado nepagrįstas nepasitikėjimas ieškovės veikla, kad buvo nepagrįstai pradėtas išsamus konkurso ar kitų ieškovės vykdomų ar vykdytų viešųjų pirkimų tyrimas ar pan. Ieškovė nepateikė įrodymų apie realų jos dalykinės reputacijos pablogėjimą, taip pat neįrodė, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės pateiktos nuomonės, veiklos vertinimo bei dabartinės ieškovės reputacijos, jei teismas nustatytų, kad reputacijos pablogėjimas visgi buvo;
2.5. ieškovė įrodinėdama patirtą neturtinę žalą, iš esmės nurodo tik teisinį pagrindą reikalauti tokios žalos atlyginimo, tačiau nepagrindžia reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydžio (10000 Eur). Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat nepateikė įrodymų žalos faktui ir dydžiui pagrįsti, ko pasekoje jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ atsakovei UAB „Medicina“ 1355,20 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad:
3.1. atsakovės UAB „Medicina“ 2019 m. balandžio 4 d. skundai Nr. Med04041905 ir Nr. Med04041909 bei 2019 m. balandžio 16 d. raštas Nr. MED16041911 buvo adresuoti Klaipėdos savivaldybės savivaldybės merui, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, t. y. institucijoms, kurioms ieškovė yra pavaldi. Šių institucijų nurodymu, ieškovė, kaip joms pavaldi įstaiga, teikė paaiškinimus dėl atsakovės skundų;
3.2. į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad aukščiau nurodytos institucijos atsakovės 2019 m. balandžio 4 d. skundus ir 2019 m. balandžio 16 d. raštą buvo paskleidusios (persiuntusios) tretiesiems asmenims, kurie nesusiję su skundų nagrinėjimu;
3.3. sąžiningas kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Atsakovės ginčo skunduose nurodyti argumentai apie galimus ieškovės veiklos pažeidimus nelaikytini nesąžiningu atsakovės kreipimusi į aukščiau nurodytas institucijas, kurios atlieka ieškovės vykdomos veiklos kontrolę;
3.4. nustatęs, kad atsakovė turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą instituciją (pareigūną), siekdama apginti savo teises ar teisėtus interesus, ieškinį atmetė, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Ieškovė VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
4.1. teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, t. y. CK 2.24 nuostatas, spręsdamas dėl žinių paskleidimo, bei netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) suformuotą praktiką;
4.2. pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos miesto taryba gali būti laikomi pareigūnais, kurie šioje situacijoje sprendė jų kompetencijai priskirtus klausimus (valstybinių lėšų grobstymas, švaistymas ir kyšininkavimas). Nei meras, nei savivaldybės taryba nėra ikiteisminio tyrimo institucija, turinti teisę atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti galimas nusikalstamas veikas;
4.3. byloje esantys įrodymai - Klaipėdos miesto savivaldybės raštas 2019 m. vasario 15 d. (4.44E)-R2-466 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raštas 2019 m. balandžio 9 d. Nr. (1-8-28-66)10-2457, kuriose pačios institucijos nurodo, kad skunde nurodyti klausimai nepriskiriami jų kompetencijai, vienareikšmiškai pagrindžia, kad šios bylos kontekste nagrinėjamu klausimu jos nėra kompetentingos institucijos;
4.4. teismas nevertino ir visiškai nepasisakė dėl aplinkybės, kuomet atsakovė pirkimų komisijai pateikė siūlymus, kurių kaina buvo net du, tris ar net penkis kartus didesnė, nei kitų tiekėjų siūlytos kainos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tikrovės neatitinkanti informacija buvo skleidžiama tikslingai, sistemingai, siekiant daryti spaudimą ir tokiu neteisėtu būdu, pakreipti pirkimo procesą savo naudai, t. y. atsakovė tyčia, sistemingai ir kryptingai skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdama sau turtinės naudos, ką patvirtina posėdžio garso įrašo išklotinė;
4.5. teismas, neteisingai sprendęs dėl duomenų paskleidimo fakto nebuvimo ir atsakovės sąžiningumo, nepagrįstai nenagrinėjo ir neišsprendė visų kitų reikšmingų aplinkybių ir faktų byloje (ar duomenys yra apie ieškovę, ar duomenys žemina asmens garbę ir orumą, ar duomenys atitinka tikrovę). Teismas taip pat turėjo nagrinėti visas žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes;
Atsiliepimas
5. Atsakovė UAB „Medicina“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
5.1. atsakovė, manydama, kad jos teisės galimai yra pažeistos ieškovės veiksmais (neveikimu) viešojo pirkimo organizavimo ir vykdymo metu, turėjo teisę galimai pažeistas teises ginti ne tik VPĮ numatytomis procedūromis, tačiau taip pat ir pavaldumo tvarka kreipiantis į ieškovės veiklą prižiūrinčias ir ją kontroliuojančias institucijas;
5.2. byloje nėra duomenų, kad atsakovės veiksmai kreipiantis į kompetentingas institucijas gali būti vertinami, kaip akivaizdžiai nesąžiningi, t. y. savanaudiški ar melagingi. Iš Skundų bei Rašto turinio matyti, kad juos teikdama atsakovė elgėsi visiškai sąžiningai, tikėdama, kad ji turi teisę prašyti kompetentingų institucijų ar pareigūnų atkreipti dėmesį į galimai neteisėtą jų kontroliuojamo viešojo subjekto elgesį. Be to, priešingai ieškovės pozicijai, teiktų Skundų bei Rašto esmė yra ne siekis pakeisti konkretaus viešojo pirkimo rezultatus ir pripažinti atsakovę jo laimėtoja, tačiau ieškovės veiklą prižiūrinčioms bei valstybės lėšų panaudojimo kontrolė atliekančioms, pacientus atstovaujančioms institucijoms adresuotas atsakovės prašymas atkreipti dėmesį į susiklosčiusią situaciją bei įsitikinti ir (ar) patikrinti, ar ieškovės organizuojami viešieji pirkimai yra vykdomi skaidriai, be kita ko, užtikrinant efektyvią bei sąžiningą visų potencialių teikėjų konkurenciją, o valstybės lėšos naudojamos pačiu efektyviausiu būdu;
5.3. atsakovės skundų sulaukusios institucijos, siekdamos ištirti susiklosčiusią situaciją, ėmėsi konkrečių veiksmų, t. y. ieškovė buvo įpareigota pasiaiškinti dėl atsakovės išsakytų nuogąstavimų, informuoti apie konkurso rezultatus;
5.4. byloje nėra duomenų, kad ginčo skundų turinys tapo žinomas kitiems asmenims, kurie neturi kompetencijos tirti visų ar dalies skunduose keliamų klausimų.
Šalies argumentai
5.5. ieškovė, priskirdama atsakovės teiginius žiniai, juos vertina atsietai tiek nuo dokumentų, kuriuose šie teiginiai išdėstyti, turinio, tiek ir nuo visos susidariusios situacijos bei šalių tarpusavio komunikacijos, taip pat šalių tarpusavio santykių konteksto. Atsakovė kreipėsi į institucijas su oficialiais skundais ir raštais, nurodė savo skundo pagrindą - tai yra teisę, kuri, atsakovės nuomone, yra pažeista, apibūdino situacijos faktines aplinkybes ir pateikė savo subjektyvų vertinimą, susijusį su išdėstytais argumentais, dėl, atsakovės nuomone, daromo teisės pažeidimo. Atsakovė taip pat prašo imtis atitinkamų veiksmų - ištirti situaciją, sustabdyti viešąjį pirkimą. Tai, kad atsakovės pozicija išsakyta aštriais teiginiais, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad atsakovės argumentai laikytini žinia. Juolab, kad teikiant nuomonę tam tikras situacijos hiperbolizavimas yra leistinas;
5.6. ieškovė nepateikė patikimų įrodymų apie tai, jog ieškovės reputacija iš tiesų pablogėjo, taip pat, kad ji pablogėjo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė įrodinėdama patirtą neturtinę žalą, iš esmės nurodo tik teisinį pagrindą reikalauti tokios žalos atlyginimo, tačiau nepagrindžia reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydžio (10000 Eur). Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat nepateikė įrodymų žalos faktui ir dydžiui pagrįsti, ko pasėkoje jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas kaip neįrodytas ieškovės VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ ieškinys atsakovei UAB „Medicina“ dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių garbę ir orumą, paskleidimą ir pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją, nenustačius CK 2.24 straipsnyje nurodyto žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo.
9. Byloje nustatyta, jog atsakovė UAB „Medicina“ kaip tiekėja dalyvavo 2019 m. ieškovės VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė“ vykdomame tarptautiniame konkurse „Medicininės priemonės traumatologijai“ Nr. 425010 (toliau – Konkursas). Atsakovė, nesutikdama su ieškovės nustatytomis pirkimo techninėmis specifikacijomis, pateikė ieškovei pretenzijas (2019 m. balandžio 5 d. pretenziją Nr. Med05041904, 2019 m. balandžio 15 d. pretenziją - reikalavimą Nr. Med15041910), prašydama sustabdyti Konkursą. Ieškovei Konkurso nesustabdžius, prašydama ištirti susiklosčiusią situaciją, atsakovė kreipėsi į ieškovės veiklą kontroliuojančias institucijas - Klaipėdos miesto savivaldybės merą bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau - LR SAM): 2019 m. balandžio 4 d. pateikė skundą Nr.Med04041905 Klaipėdos miesto savivaldybės merui (toliau - Skundas 1); 2019 m. balandžio 4 d. pateikė skundą Nr. Med04041909 LR SAM (toliau - Skundas 2); 2019 m. balandžio 16 d. raštą Nr. MED16041911 LR SAM ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (toliau - Raštas).
10. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad institucijos, į kurias kreipėsi atsakovė, tam tikru lygiu atlieka ieškovės veiklos ir finansinių išteklių panaudojimo kontrolę, sprendė, kad atsakovės ginčo skunduose nurodyti argumentai apie galimus ieškovės veiklos pažeidimus nelaikytini nesąžiningu atsakovės kreipimusi į ieškovės vykdomos veiklos kontrolę atliekančias institucijas, todėl ieškovės ieškinį, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo, atmetė.
11. Apeliantės nuomone, institucijos, kurioms atsakovė teikė Skundą 1, Skundą 2 ir Raštą, neturėjo kompetencijos jų tirti, o atsakovė teikdama skundus elgėsi nesąžiningai. Nurodo, kad atsakovės paskleisti teiginiai, t. y. Skunde 1 ir Skunde 2 esantis sakinys „neskaidrus galimas valstybinių lėšų grobstymas“ ir Rašte esantis sakinys „Reikalaujame užkirsti kelią piniginių lėšų švaistymui bei kyšininkavimui“, pažeidė ieškovės dalykinę reputaciją ir padarė 10 000 Eur neturtinės žalos.
12. Remiantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 8 dalimi, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011, 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).
14. Viena iš teisinės gynybos ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra duomenų paskleidimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).
15. Kaip jau buvo minėta, atsakovės Skundas 1 buvo adresuotas Klaipėdos miesto savivaldybės merui, o Skundas 2 – LR SAM, kuri jai adresuotą atsakovės skundą 2019 m. balandžio 9 d. raštu persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Klaipėdos miesto savivaldybei (kopijas VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei, UAB „Medicina“) ir paprašė informuoti ministeriją apie pirkimo procedūrų nagrinėjimo rezultatus. Šiai, teikdama papildomus paaiškinimus, atsakovė pateikė Raštą.
16. Tarp šalių nėra ginčo, kad VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ steigėja (savininkė) yra Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, o dalininkė (steigėja) – Klaipėdos miesto savivaldybė (VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės įstatų 4 ir 14 punktai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo (redakcija galiojusi laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. birželio 30 d.) (toliau – VSĮ) nuostatomis savivaldybės tarybai priskiriama viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas); sprendimų dėl tam tikros veiklos nepriklausomo audito atlikimo savivaldybės įstaigose ar savivaldybės valdomose įmonėse priėmimas (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 24 punktas); viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vidaus kontrolės tvarkos nustatymas (VSĮ 16 straipsnio 3 dalies 6 punktas). VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad meras kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus.
17. LR SAM nuostatuose (toliau – Nuostatai) numatyta, kad LR SAM įstatymų numatytais atvejais nustato asmens sveikatos priežiūros veiklos poreikius, sveikatos priežiūros išteklius, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) reikalavimus (Nuostatų 10.1.2. punktas); kontroliuoja, kaip įgyvendinama valstybės politika asmens sveikatos priežiūros srityje ministerijai pavaldžiose įstaigose (Nuostatų 10.1.3. punktas); nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, susijusius su sveikatos apsaugos ministrui pavestomis valdymo sritimis, imasi priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai (Nuostatų 10.5.11. punktas).
18. Taigi, atsakovės nurodyti skundai buvo adresuoti institucijoms, kurioms ieškovė yra pavaldi. Šios institucijos tam tikru lygiu atlieka ieškovės vykdomos veiklos ir finansinių išteklių panaudojimo kontrolę. Iš Skundų bei Rašto turinio matyti, kad juos teikdama atsakovė siekė atkreipti dėmesį į galimai neteisėtą jų kontroliuojamo viešojo subjekto elgesį, patikrinti, ar ieškovės organizuojami viešieji pirkimai yra vykdomi skaidriai, užtikrinant efektyvią bei sąžiningą visų potencialių teikėjų konkurenciją, o valstybės lėšos naudojamos pačiu efektyviausiu būdu. Nors šios institucijos ir nekompetentingos spręsti klausimų, susijusių su viešaisiais pirkimais ir techninių specifikacijų parengimu, todėl ir netyrė ieškovės veiksmų (neveikimo) konkretaus konkurso atžvilgiu, tačiau į atsakovės skundus reagavo pagal joms priskirtą kompetenciją. Ieškovė, kaip pavaldi nurodytoms institucijoms įstaiga, buvo įpareigota teikti paaiškinimus dėl atsakovės skundų tiek Klaipėdos miesto savivaldybės merui (2019 m. balandžio 8 d. raštas Nr. 8-1078, 2019 m. gegužės 17 d. raštas Nr. 8-1534 Dėl UAB „Medicina“ veiksmų viešajame pirkime „Medicininės priemonės traumatologijai“), tiek LR SAM, tiek ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (2019 m. balandžio 15 d. raštas Nr. 4-1126). Įvertinusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės ginčo skunduose nurodyti argumentai apie galimus ieškovės veiklos pažeidimus nelaikytini nesąžiningu atsakovės kreipimusi į aukščiau nurodytas institucijas, kurios atlieka ieškovės vykdomos veiklos kontrolę.
19. Byloje nėra duomenų, kad Skundo 1, Skundo 2 ir Rašto turinys tapo žinomas kitiems asmenims, kurie neturi kompetencijos tirti visų ar dalies skunduose keliamų klausimų.
20. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad atsakovė teikdama skundus ieškovės vykdomos veiklos kontrolę atliekančioms institucijas nepaskleidė ieškovės dalykinę reputaciją menkinančių žinių. Nenustačius žinių paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo nustatinėti žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę), nes asmens garbės ir orumo pažeidimas (dalykinės reputacijos menkinimas) yra atitinkamo pobūdžio žinių paskleidimas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai yra neaktualūs nagrinėjamo ginčo atveju ir dėl jų nepasisako.
21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Atsakovė prašo priteisti 1185,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos 2020 m. kovo 2 d. Mokėjimo nurodymu, Darbų ataskaita Nr. 4519 ir 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. W2020026. Iš teismui pateiktos Išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ataskaitos matyti, kad 1185,80 Eur išlaidas sudaro susipažinimas su apeliaciniu skundu (140 Eur) ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (840 Eur), viso - 1185,80 Eur (įskaičius PVM). Kadangi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei UAB „Medicina“ iš ieškovės priteistinos 1185,80 Eur apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Medicina“, juridinio asmens kodas 304607470, iš ieškovės VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“, juridinio asmens kodas 190468035, 1185,80 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.