Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-09-28 · Civilinė byla Nr. e2-915-881/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-28
Bylos Nr.
e2-915-881/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
Lietuvos
Kategorijos
  • 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-915-881/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00544-2023-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 28 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą. Nurodė, kad Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas priėmė sprendimą drausmės byloje Nr. E3/2023, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 52, 53, 55 straipsniais, Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotiniame advokatų susirinkime (toliau – Aprašas), 57.3 punktu nusprendė skirti advokatui R. S. pastabą (toliau – Sprendimas) už Lietuvos Respublikos Seime (toliau – Seimas) vykusioje viešoje diskusijoje išsakytą kritiką advokatui P. V., nurodydamas, kad kritika dėl pažeidžiamų asmenų teisių gynimo buvo išsakyta netinkama forma. Sprendime nurodoma, kad Advokatų garbės teismas nevertino pasisakymo teiginių atitikimo tikrovei, sprendimą priėmė nesiedamas pasisakymo su tikrove. Ieškovo vertinimu, sprendimas yra nepagrįstas, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą žodžio ir saviraiškos laisvę.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Lietuvos advokatūra atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti, o ieškovui nepateikus procesinių dokumentų ar neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, priimti sprendimą už akių. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Ieškinio teiginiai neįrodo, kad sprendimas yra neteisėtas bei neatitinka paminėtų principų. Advokatų garbės teismas, vertindamas ieškovo elgesio atitiktį advokatų etikos nuostatoms, Sprendime aiškiai nurodė, kad jis nepasisako dėl ieškovo teiginių, išsakytų Seime vykusioje viešoje diskusijoje, pagrįstumo, nes tai nėra ieškovo drausmės bylos dalykas. Ieškovui buvo skirta nuobauda už tai, kad kritiką advokato P. V. atžvilgiu jis išsakė netinkama forma. Ieškovo išsakytus teiginius Advokatų garbės teismas pripažino menkinančiais pareiškėjo kompetenciją ir veiklą.

2.2. Tarptautinių bei nacionalinių teisės aktų garantuojama žodžio laisvė nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama. Ieškovas, reikšdamas mintis ir kartu siekdamas ginti žmogaus teises, turėjo pasirinkti elgesio modelį, suderinamą su Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatomis. Pagrįstas Advokatų garbės teismo Sprendimo motyvas, kad advokato elgesys negali kelti abejonių dėl advokato asmeninės garbės, sąžiningumo ir garbingumo, kadangi šios tradicinės dorybės yra tapusios advokato profesine ir žmogiškąja pareiga, o jų nepaisymas gyvenime sukelia visuomenės nepasitikėjimą advokato profesija ir kenkia Lietuvos advokatūrai bei griauna jos, kaip žmogaus teisių, laisvių ir teisėtų interesų gynybos institucijos, pagrindą. Advokatas, kritikuodamas kitą advokatą, turėtų vengti kritikos ir vertinimų, nukreiptų į kolegos asmenį, turėtų apsiriboti sąžininga veiksmų kritika, kuri nemenkina kritikuojamojo kompetencijos ar veiklos. Jeigu ieškovas laikytųsi paminėtų principų, nei ieškinyje akcentuojama žodžio laisvė, nei advokatų profesinės etikos nuostatos nebūtų pažeistos.

3. Teismas 2023 m. birželio 7 d. išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriame nurodė, kad per 14 dienų nuo pranešimo ir paruošiamųjų dokumentų įteikimo dienos ieškovas privalo pateikti teismui dubliką. Nurodė, kad jei jis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateiks paruošiamojo dokumento (dubliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Ieškovui per teismo nustatytą terminą nepateikus procesinių dokumentų, teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

4. Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-2217-562/2023 nagrinėjimą iš esmės. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Ieškovas visus argumentus pateikė ieškinyje, todėl ir nepateikė dubliko. Papildomų argumentų nepateikimas negali atimti teisės į bylos žodinį nagrinėjimą.

4.2. Teismas neįvertino ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, neteisingai įvertino įrodymus. Advokato priesaika įpareigoja būti ištikimu Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, saugoti profesines paslaptis ir savo elgesiu nepakenkti advokato vardui. Negali būti reikalaujama susilaikyti nuo kritikos žmogaus teises pažeidžiančiam asmeniui, nepriklausomai nuo to, kad šis asmuo yra priėmęs tokią priesaiką.

4.3. 2023 m. birželio 14 d. Advokatų tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas iškelti drausminę bylą advokatui P. V. dėl jo veiklos, teikiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas, atitikimo Lietuvos advokatų etikos kodeksui. Taigi, priimtas sprendimas ištirti veiklą, kuri buvo pagrindas advokato atžvilgiu išreikštai ieškovo kritikai, dėl kurios paskirta drausminė nuobauda.

4.4. Skundžiamame sprendime vertindamas ieškovo veiksmus, Advokatų garbės teismas nurodė, kad pasisakymai ir kritika turėtų būti pagrįsta, objektyvi, konstruktyvi ir neperžengti visuotinai priimtinų moralės ir dorovės normų ribų, tačiau būtent šių išsakytos kritikos aspektų ir neįvertino. Nei atsakovo sprendimas, nei teismo sprendimas už akių neleidžia suprasti ar išsakyta kritika buvo nepagrįsta, neobjektyvi, nekonstruktyvi ar peržengianti visuotinai priimtas moralės ir dorovės normas. Nėra konstatuojama, kuri dalis kritikos buvo nepagrįsta ar peržengianti visuotinai priimtas moralės ir dorovės normas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Lietuvos advokatūra pateikė atsiliepimą dėl pareiškimo, kuriuo prašė ieškovo pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Advokatų garbės teismo sprendimo 1.2 ir 19 punktuose ir sprendimo už akių motyvuojamosios dalies 8 punkte nurodyta, kurie ieškovo teiginiai laikomi netinkama forma išsakyta kritika advokatui P. V.

5.2. Ieškovo kritika pareiškėjo atžvilgiu buvo išsakyta netinkama forma. Tai pagrindžia faktas, kad nesant apkaltinamojo nuosprendžio, ieškovas, kuris yra advokatas, viešai kaltino kitą advokatą nusikalstamomis veikomis, nekompetencija ir t. t. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Kadangi advokato P. V. kaltumas padarius nusikalstamą veiką nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ieškovas turėjo susilaikyti nuo viešo advokato P. V. veiksmų įvardijimo kaip nusikalstamų.

5.3. Ieškovo viešai Seime vykusioje diskusijoje pateiktas P. V. darbo įvertinimas yra kito advokato niekinimas bei jo kompetencijos ir veiklos menkinimas. Tokiais veiksmais ieškovas viešai išreiškė kritiką dėl kolegos darbo, niekino kitą advokatą bei menkino jo kompetenciją ar veiklą, tuo pažeisdamas Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos advokatų etikos kodekso 12 straipsnio 11 dalį. Ieškovas drausminėn atsakomybėn buvo patrauktas ne dėl jo pasisakymų turinio, o dėl pasirinktos kritikos kolegai – kitam advokatui – išraiškos formos. Ieškovas nepaneigė, jog kritiką P. V. atžvilgiu išsakė netinkama forma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi netenkino ieškovo R. S. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

4. Teismas nurodė, kad byloje pateikti papildomi duomenys patvirtina, jog Advokatų taryba 2023 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą iškelti drausmės bylą advokatui P. V. dėl galimai pažeistų Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies reikalavimų, tačiau šie duomenys nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl ieškovo išsakytos kritikos advokatui P. V. netinkama forma, nes nagrinėjamu atveju buvo vertinamas ieškovo elgesio atitikimas Advokatūros įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso nustatytų reikalavimų kontekste. Advokatų garbės teismas, vertindamas ieškovo elgesio atitiktį minėtoms nuostatoms, taip pat nurodė, jog jis nepasisako dėl ieškovo teiginių pagrįstumo, nes tai nėra drausmės bylos dalykas.

5. Sprendimo už akių 8 punkte nurodyti ieškovo teiginiai, kurie buvo vertinami kaip pasakyti netinkama forma. Teismo vertinimu, ieškovas viešai išsakydamas kritiką dėl kito advokato darbo, pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodekso 12 straipsnio 11 dalies reikalavimus. Akivaizdu, kad ieškovo vartojami teiginiai („<...> kolega, kabutėse, galės atsakyti man į šį klausimą, bet aš neįsivaizduoju, kaip gali šie žmones vilkėti mantiją advokato <...>“; „ <...> galiu įvardinti nežinau turbūt 30 punktų, mažiausiai, kodėl ta veikla yra neetiška ir sakyčiau, nusikalstama“; „Akivaizdu, kad teisinės pagalbos tiekėjas valstybės garantuojamos yra nepajėgus, nekvalifikuotas teikti teisinės pagalbos, tačiau svarbu taip pat, kad atlyginimas už tą paslaugą, pavadinkim tai paslauga, yra mokamas. Iš tikrųjų yra mokamas atlyginimas ne už teisinės paslaugos teikimą, o už jos neteikimą.“ ; „<....> Verkšlenimai apie laiko neturėjimą paslaugų teikėjo iš tikrųjų yra labai graudūs <...>“) yra neetiški, įžeidžiantys bei menkinantys ieškovo kolegos kompetenciją bei veiklą.

Šalies argumentai

6. Ieškovo nurodyti pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo motyvai neteikia pagrindo pripažinti, kad jie gali turėti įtakos teisingam kilusio ginčo išnagrinėjimui. Advokatų garbės teismas, priimdamas 2023 m. balandžio 20 sprendimą, nevertino ieškovo teiginių pagrįstumo, nes ieškovui buvo taikyta atsakomybė dėl pasirinktos kritikos kolegai išraiškos formos. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Ieškovo išsakyta kritika neatitinka minėtų reikalavimų, nes ieškovo pasirinkto elgesio modelio negalima pavadinti dalykišku, taktišku ir mandagiu.

7. Pažymėjo, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, jog pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnio 2 dalis). Sprendime už akių išdėstomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nurodė motyvus ir įvertino teismui pateiktus įrodymus, todėl nėra pagrindo sutikti, kad priimtas sprendimas už akių neatitinka nustatytų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad būtent ieškovo pasyvus procesinis elgesys sudarė pagrindą priimti sprendimą už akių. Nurodė, kad ieškovo motyvai, jog ieškinyje pateikė visus argumentus, o papildomų argumentų nebuvimas / nepateikimas neturi atimti teisės į žodinį bylos nagrinėjimą, nepaneigia CPK 227 straipsnio 2 dalyje nustatytos ieškovo pareigos pateikti teismo reikalaujamą procesinį dokumentą (dubliką). Be to, ieškinyje ieškovas buvo nurodęs prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nenurodė reikšmingų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, galėjusių turėti įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pareiškimo netenkino (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovas R. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; panaikinti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo išsakyta kritika pareiškėjui yra pagrįsta. Teismas šios informacijos nenagrinėjo, sprendimą priėmė neišnagrinėjęs įrodymų ir pažeisdamas ieškovo teisę į tinkamą teismo procesą.

13.2. Teismo sprendimas už akių yra nemotyvuotas. Teismo sprendimas už akių neleidžia suprasti ar išsakyta kritika buvo nepagrįsta, neobjektyvi, nekonstruktyvi ar peržengianti visuotinai priimtas moralės ir dorovės normas. Nėra konstatuojama, kuri dalis kritikos buvo nepagrįsta, to padaryti nėra galimybių, nesiaiškinus kritikos atitikimo nustatytiems faktams.

Atsiliepimas

13.3. Nors atsiliepimą į ieškinį atsakovė pateikė praleidusi nustatytą terminą, teismas jos atžvilgiu sprendimo už akių nepriėmė, tačiau tokį sprendimą priėmė ieškovo atžvilgiu. Tokiu būdu buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Šalies argumentai

13.4. Ieškovas išsamiai nurodė visus argumentus ieškinyje. Papildomų argumentų nebuvimas ar nepateikimas negali atimti ieškovo teisės į bylos žodinį nagrinėjimą.

Atsiliepimas

11. Atsakovė Lietuvos advokatūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas už akių atitinka CPK 285 straipsnio 2 dalies ir CPK 286 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl apeliantas nepagrįstai sprendimą už akių vadina nemotyvuotu.

14.2. Advokatų garbės teismas įvertino ne apelianto išsakytos kritikos turinį, o formą, kuria kritika buvo išsakyta. Pirmosios instancijos teismas tokiam įvertinimui pritarė. Be to, tiek iš sprendimo už akių 1.2 ir 19 punktų, tiek iš sprendimo už akių motyvuojamosios dalies 8 punkto matyti, kad Advokatų garbės teismo vertinimu, kuriam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, netinkama forma buvo išsakyti ne visi Seime vykusios diskusijos metu apelianto išsakyti teiginiai. Netinkama forma laikomi išsakyti tik tie teiginiai, kurie paminėti nurodytuose punktuose.

14.3. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad sprendimu už akių yra užkertamas kelias bet kokiai viešai kito advokato veiklos kritikai. Kritiką galima reikšti pagarbiai, etiškai, neįžeidžiant ir pan.

Šalies argumentai

14.4. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad Advokatų tarybos sprendimas iškelti drausmės bylą P. V., nepanaikina Advokatų tarybos sprendimo bei sprendimo už akių išvadų pagrįstumo. Advokatų garbės teismas aiškiai nurodė, kad jis nepasisako dėl apelianto teiginių, išsakytų Seime vykusioje viešoje diskusijoje, pagrįstumo, nes tai nėra apelianto drausmės bylos dalykas. Advokatų garbės teismas apelianto išsakytus teiginius pripažino menkinančiais advokato P. V. kompetenciją ir veiklą. Advokatų garbės teismas nusprendė, kad tokiais veiksmais apeliantas pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, ir Lietuvos advokatų etikos kodekso 12 straipsnio 11 dalį, pagal kurią advokatui draudžiama nesąžiningai ar viešai skatinti kolegos klientą pakeisti advokatą, reikšti kritiką dėl kolegos darbo, niekinti kitą advokatą ar menkinti jo kompetenciją ar veiklą.

14.5. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad papildomų argumentų nepateikimas neturi atimti iš apelianto teisės į bylos žodinį nagrinėjimą. Sprendimas už akių, prieš tai neorganizavus žodinio bylos nagrinėjimo, yra nulemtas paties apelianto pasyvaus elgesio, todėl priimtas teisėtai.

14.6. Atsiliepimas į ieškinį buvo pateiktas nepraleidus nustatyto termino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

13. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra būtinybės peržengti atskirojo skundo ribas.

14. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo (apelianto) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, jog ieškovas nenurodė reikšmingų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, galėjusių turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui; taip pat teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

16. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nurodydamas, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jo nurodytas aplinkybes. Apeliantas laikosi pozicijos, kad dėl jo viešai išsakytos kritikos advokatui P. V., jis negalėjo būti patrauktas drausminėn atsakomybėn. Sprendimas dėl nuobaudos advokatui skyrimo negali būti priimtas nepatikrinus viešai išreikštos kritikos pagrįstumo. Anot apelianto, nei Advokatų garbės teismo sprendimas, nei teismo sprendimas už akių neleidžia suprasti ar išsakyta kritika buvo nepagrįsta, neobjektyvi, nekonstruktyvi ar peržengianti visuotinai priimtas moralės ir dorovės normas. Nėra konstatuota, kuri dalis kritikos buvo nepagrįsta, o to padaryti nėra galimybių, nesiaiškinus kritikos atitikimo nustatytiems faktams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems apelianto argumentams.

17. Visų pirma, pažymėtina, kad drausmės byla advokatui R. S. buvo iškelta pagal advokato P. V. pareiškimą, siekiant įvertinti, ar 2022 m. gegužės 23 d. Seime vykusioje viešoje diskusijoje, kurioje advokatas R. S. išsakė kritiką dėl advokato P. V. teikiamų paslaugų, jis pažeidė profesinės etikos normas. Advokatų garbės teismo sprendime, šis, vertindamas ieškovo elgesio atitiktį advokatų etikos nuostatoms, aiškiai nurodė, kad nepasisako dėl ieškovo teiginių, išsakytų Seime vykusioje viešoje diskusijoje, pagrįstumo, nes tai nėra ieškovo drausmės bylos dalykas. Advokatų garbės teismas pripažino, kad R. S., kaip ir kiekvienas kitas žmogus, turi konstitucinę teisę skleisti informaciją ir išsakyti savo nuomonę, įskaitant ir neigiamą, valstybės institucijų ar kitų asmenų atžvilgiu, tačiau tokie pasisakymai ir kritika turėtų būti pagrįsti, objektyvūs, konstruktyvūs ir neperžengti visuotinai priimtinų moralės ir dorovės normų ribų. Kritikuodamas kitą advokatą, advokatas turėtų vengti kritikos ir vertinimų, nukreiptų į kolegos asmenį, turėtų apsiriboti sąžininga veiksmų kritika, kuri nemenkina kritikuojamo advokato kompetencijos ar veiklos. Įvertinęs 2022 m. gegužės 23 d. Seime vykusioje viešoje diskusijoje advokato R. S. teiginius, Advokatų garbės teismas pripažino juos menkinančiais advokato P. V. kompetenciją ir veiklą, todėl paskyrė advokatui R. S. drausminę nuobaudą – pastabą.

18. Kadangi priimant Advokatų garbės teismo sprendimą apelianto išsakytos kritikos advokatui P. V. turinio pagrįstumas nebuvo vertinamas, nes tai nebuvo ieškovo drausmės bylos dalykas, pirmosios instancijos teismas, ieškovo advokato P. V. atžvilgiu išsakytos kritikos pagrįstumo taip pat neturėjo pagrindo vertinti. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentai dėl išsakytos kritikos pagrįstumo neįvertinimo, atmestini kaip nepagrįsti.

19. Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad teismo sprendimas už akių yra be motyvų, nes neva nėra nurodyta, kuri kritikos formuluotė gali būti pripažįstama neetiška ar netinkamos formos.

20. CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, jog pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Sprendime už akių išdėstomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų šalių pateiktus įrodymus CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Sprendimo už akių motyvuojamosios dalies 8 punkte yra nurodyti apelianto Seime vykusioje viešoje diskusijoje išsakyti teiginiai dėl advokato P. V. profesinės veiklos, kurie buvo įvertinti kaip išsakyti neleistina forma. Įvertinęs šiuos teiginius, pirmosios instancijos teismas sutiko su Advokatų garbės teismo išvada, kad kritika advokatui P. V. buvo išsakyta neleistina forma, todėl nusprendė, kad Advokatų garbės teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lietuvos advokatų etikos kodekso 12 straipsnio 11 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria. Reikšdamas savo mintis ir kartu siekdamas ginti žmogaus teises, ieškovas turėjo pasirinkti elgesio modelį, suderinamą su Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatomis. Šiuo gi atveju ieškovo pasirinkto elgesio modelio negalima pavadinti dalykišku, taktišku ir mandagiu. Kadangi pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas nepaneigė, kad kritiką advokatui P. V. jis išsakė netinkama forma, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas nenurodė reikšmingų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, galėjusių turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

21. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad papildomų argumentų nebuvimas ar nepateikimas neturi atimti iš apelianto teisės į bylos žodinį nagrinėjimą.

22. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos yra įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento, o kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.

23. Ši byla ieškovo inicijuota elektroninių ryšių priemonėmis. Teismo 2023 m. birželio 7 d. rezoliucija buvo nustatytas pasirengimas bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnio 1 dalis). Ieškovui 2023 m. birželio 7 d. buvo išsiųstas ir įteiktas pranešimas dėl dubliko per 14 dienų pateikimo bei procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (CPK 175¹ straipsnio 9–10 dalys). Pažymėtina, jog pranešime buvo išaiškinta, kad jeigu šalis be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateiks dubliko, teismas turi teisę, jei yra toks prašymas, priimti sprendimą už akių.

24. Ieškovas į bylą nepateikė dubliko bei duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog dubliko nepateikimą sąlygojo objektyvios ir pateisinamos priežastys. Ieškovo nurodyti motyvai, kad ieškinyje nurodė visus reikšmingus argumentus, nepaneigia CPK 227 straipsnio 2 dalyje nustatytos ieškovo pareigos pateikti minėtą procesinį dokumentą. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad būtent ieškovo pasyvus procesinis elgesys sudarė pagrindą priimti sprendimą už akių. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškinyje ieškovas išreiškė pageidavimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

25. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovė atsiliepimą į ieškinį pateikė praleidusi teismo nustatytą 14 dienų terminą.

26. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 18 d. pranešimu informavo, jog atsakovei yra nustatytas 14 dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui pateikti. Teismo pranešimą, kuriuo atsakovei nustatytas terminas atsiliepimui pateikti, atsakovė gavo per jos paskyrą Elektroninių paslaugų portale (toliau – EPP), todėl, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, t. y. 2023 m. gegužės 19 d., todėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pabaigos diena yra 2023 m. birželio 2 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad atsiliepimas į ieškinį per EPP įkeltas 2023 m birželio 2 d., t. y. nepraleidus teismo nustatyto 14 dienų termino (CPK 74 straipsnio 6 dalis).

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

28. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti, vadovaujantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Atskirojo skundo netenkinus, apelianto bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

30. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra laikomos pagrįstomis, be to, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos atsakovei iš ieškovo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbiami), atsakovei Lietuvos advokatūrai, juridinio asmens kodas 300099149, 387,20 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Vilija Mikuckienė