- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- e2-2217-562/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00544-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinė bylą pagal ieškovo R. S. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą. Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas priėmė sprendimą drausmės byloje Nr. E3/2023, kuriuo Advokatų garbės teismas, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 52, 53, 55 straipsniais, Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotiniame advokatų susirinkime (toliau – Aprašas), 57.3 punktu nusprendė skirti advokatui R. S. pastabą (toliau – Sprendimas). Nurodo, kad sprendimas remiasi tuo, jog advokato išsakyta kritika advokatui P. V. dėl pažeidžiamų asmenų teisių gynimo Lietuvos Respublikos Seime vykusioje viešoje diskusijoje buvo išsakyta netinkama forma. Sprendime nurodoma, kad Taryba nevertino pasisakymo teiginių atitikimo tikrovei, sprendimą priėmė nesiedama pasisakymo su tikrove. Ieškovo vertinimu sprendimas nepagrįstas. Sprendimas pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą žodžio ir saviraiškos laisvę, advokato priesaika įpareigoja advokatą visur ir visada ginti žmogaus teises, ypač tuomet, kai asmuo pats neturi galimybių apsiginti. Ieškovas nurodo, jog atsakovės veiksmai pažeidžia prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus apsaugoti žmogaus teises ginančius asmenis nuo persekiojimo už šią jų veiklą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos advokatūra atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovui nepateikus procesinių dokumentų ar neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, prašė priimti sprendimą už akių. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais :
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė nurodė, jog nepritaria ieškovo vertinimui, kad sprendimas yra individualus administracinis aktas ir turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Priešingai nei yra įsitikinęs ieškovas, atsakovei netaikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Kita vertus, tai nereiškia, jog Advokatų garbės teismo priimamas sprendimas neturi būti pagrįstas, be kita ko, bendraisiais teisės principais – teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo. Ieškinio teiginiai neįrodo, kad sprendimas yra neteisėtas bei neatitinka paminėtų principų.
2.2. Sprendime Advokatų garbės teismas, vertindamas ieškovo elgesio atitiktį advokatų etikos nuostatoms, aiškiai nurodė, kad jis nepasisako dėl ieškovo teiginių, išsakytų Seime vykusioje viešoje diskusijoje, pagrįstumo, nes tai nėra ieškovo drausmės bylos dalykas. Advokatų garbės teismas Sprendime pažymėjo, kad jo nuomone, ieškovas kritiką pareiškėjo atžvilgiu išsakė netinkama forma. Tai Advokatų garbės teismo posėdyje pripažino ir pats ieškovas. Ieškovo išsakytus teiginius Advokatų garbės teismas pripažino menkinančiais pareiškėjo kompetenciją ir veiklą.
2.3. Ieškovo viešai Seime vykusioje diskusijoje pateiktas pareiškėjo darbo vertinimas yra kito advokato niekinimas bei jo kompetencijos ir veiklos menkinimas. Tokiais savo veiksmais ieškovas viešai reiškė kritiką dėl kolegos darbo, niekino kitą advokatą bei menkino jo kompetenciją ar veiklą, tuo pažeisdamas Etikos kodekso 12 straipsnio 11 dalį.
Atsiliepimas
2.4. Atsakovė nesutinka su ieškovo vertinimu, kad jo atsakomybę, be kita ko, šalina tai, jog jis savo pasisakymais gynė žmogaus teises. Taip pat nepritaria ieškovo teiginiui, kad sprendimas, skiriantis drausminę nuobaudą už tai, jog konferencijoje buvo išsakyta nuomonė apie advokato vykdomą žmogaus teisių pažeidinėjimą, kaip darantį gėdą advokato profesijai, neteisėtai riboja advokato teisę į saviraiškos laisvę.
2.5. Tarptautinių bei nacionalinių teisės aktų garantuojama žodžio laisvė nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama. Sprendime Advokatų garbės teismas pripažino, kad ieškovas, kaip ir kiekvienas kitas žmogus, turi konstitucinę teisę skleisti informaciją ir išsakyti savo nuomonę, įskaitant ir neigiamą, valstybės institucijų ar kitų asmenų atžvilgiu. Kartu Advokatų garbės teismas pabrėžė, kad kritikuodamas kitą advokatą advokatas turėtų vengti kritikos ir vertinimų, nukreiptų į kolegos asmenį, tačiau turėtų apsiriboti sąžininga veiksmų kritika, kuri nemenkina kritikuojamojo kompetencijos ar veiklos. Paminėtas Advokatų garbės teismo motyvas laikytinas pagrįstu, kadangi ieškovas Sprendimu buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn pažeidus Advokatūros įstatymo 39 straipsnio reikalavimus už tai, kad ieškovo viešai išsakyti teiginiai menkino pareiškėjo kompetenciją ir veiklą.
2.6. Atsakovės vertinimu ieškovas, reikšdamas savo mintis ir kartu siekdamas ginti žmogaus teises, turėjo pasirinkti elgesio modelį, suderinamą su Advokatūros įstatymo ir Etikos kodekso nuostatomis. Ieškovo pasirinkto elgesio modelio negalima pavadinti dalykišku, taktišku ir mandagiu. Sutiktina su Advokatų garbės teismo Sprendimo motyvu, kad advokato elgesys negali kelti abejonių dėl advokato asmeninės garbės, sąžiningumo ir garbingumo, kadangi šios tradicinės dorybės yra tapusios advokato profesine ir žmogiškąja pareiga, o jų nepaisymas gyvenime sukelia visuomenės nepasitikėjimą advokato profesija ir kenkia Lietuvos advokatūrai bei griauna jos, kaip žmogaus teisių, laisvių ir teisėtų interesų gynybos institucijos, pagrindą. Advokatas, kritikuodamas kitą advokatą, turėtų vengti kritikos ir vertinimų, nukreiptų į kolegos asmenį, tačiau turėtų apsiriboti sąžininga veiksmų kritika, kuri nemenkina kritikuojamojo kompetencijos ar veiklos. Jeigu ieškovas laikytųsi paminėtų principų, nei ieškinyje akcentuojama žodžio laisvė, nei advokatų profesinės etikos nuostatos nebūtų pažeistos.
3. Teismas 2023 m. birželio 7 d. išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriame nurodė, jog per 14 dienų nuo pranešimo ir paruošiamųjų dokumentų įteikimo dienos ieškovas privalo pateikti teismui dubliką (ieškovo atsiliepimą į atsakovo pareikštą atsiliepimą), kad jei jis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateiks paruošiamojo dokumento (dubliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Ieškovui per teismo nustatytą terminą nepateikus procesinių dokumentų, teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-2217-562/2023 nagrinėjimą iš esmės. Prašyme nurodė, kad teismas neįvertino ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, neteisingai įvertino įrodymus. Be to, pažymėjo, jog ieškovas visus argumentus pateikė ieškinyje, todėl ir nepateikė dubiko. Ieškovo vertinimu papildomų argumentų nepateikimas neturi atimti teisės į bylos žodinį nagrinėjimą. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais :
7.1 Advokato priesaika įpareigoja būti ištikimu Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, saugoti profesines paslaptis ir savo elgesiu nepakenkti advokato vardui. Negali būti reikalaujama susilaikyti nuo kritikos žmogaus teises pažeidžiančiam asmeniui, nepriklausomai nuo to, kad šis asmuo yra priėmęs tokią priesaiką.
7.2 Nurodo, kad 2023 m. birželio 14 d. Advokatų tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas iškelti drausminę bylą advokato P. V. atžvilgiu dėl jo veiklos, teikiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas, atitikimo advokatų etikos kodeksui. Taigi, priimtas sprendimas ištirti veiklą, kuri buvo pagrindas advokato atžvilgiu reikštai ieškovo kritikai, dėl kurios paskirta drausminė nuobauda.
7.3 Ginčijamame sprendime vertindamas ieškovo veiksmus, advokatų garbės teismas nurodo, kad pasisakymai ir kritika turėtų būti pagrįsta, objektyvi, konstruktyvi ir neperžengti visuotinai priimtinų moralės ir dorovės normų ribų, tačiau būtent šių išsakytos kritikos aspektų ir nevertino. Nei atsakovo sprendimas, nei teismo sprendimas už akių neleidžia suprasti ar išsakyta kritika buvo nepagrįsta, neobjektyvi, nekonstruktyvi ar peržengianti visuotinai priimtas moralės ir dorovės normas. Nėra konstatuojama, kuri dalis kritikos buvo nepagrįsta ar peržengianti visuotinai priimtas moralės ir dorovės normas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Lietuvos advokatūra pateikė atsiliepimą dėl pareiškimo, nurodant, kad tiek iš Advokatų garbės teismo sprendimo 1.2 ir 19 punktų, tiek iš teismo sprendimo už akių motyvuojamosios dalies 8 punkto matyti, kad Advokatų garbės teismo vertinimu, kuriam pritarė Vilniaus apygardos teismas, netinkama forma buvo išsakyti ne visi Seime vykusios diskusijos metu ieškovo išsakyti teiginiai, o tik tie ieškovo teiginiai, kurie paminėti nurodytuose punktuose. Atsižvelgiant į tai, yra aišku, kurie ieškovo teiginiai laikomi netinkama forma išsakyta kritika advokatui P. V..
5.1. Papildomai nurodo, kad teismas sutiko su paminėtu Advokatų garbės teismo vertinimu, nes sprendime už akių padarė išvadą, jog Advokatų garbės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas ieškovo drausminės atsakomybės individualizavimui, parinkta drausminė nuobauda (pastaba) proporcinga padarytam teisės pažeidimui, ginčijamas Advokatų garbės teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Paminėtos teismo išvados nepaneigia pareiškime nurodyta aplinkybė, kad Advokatų taryba 2023 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą iškelti drausmės bylą advokatui P. V., kuris yra ieškovo drausmės byloje pareiškėjas. Pažymi, kad ieškovo drausmės byloje vertinama ne advokato P. V., bet ieškovo elgesio atitiktis Advokatūros įstatymo ir Etikos kodekso reikalavimams.
5.2. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo kritika pareiškėjo atžvilgiu buvo išsakyta netinkama forma. Tai pagrindžia tas faktas, kad nesant apkaltinamojo nuosprendžio, ieškovas, kuris yra advokatas, viešai kaltino kitą advokatą nusikalstamomis veikomis, nekompetencija ir t.t. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Kadangi advokato P. V. kaltumas padarius nusikalstamą veiką nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ieškovas turėjo susilaikyti nuo viešo advokato P. V. veiksmų įvardijimo kaip nusikalstamų.
5.3. Atsakovė nurodo, kad ieškovo viešai Seime vykusioje diskusijoje pateiktas pareiškėjo P. V. darbo vertinimas yra kito advokato niekinimas bei jo kompetencijos ir veiklos menkinimas. Tokiais savo veiksmais ieškovas viešai reiškė kritiką dėl kolegos darbo, niekino kitą advokatą bei menkino jo kompetenciją ar veiklą, tuo pažeisdamas Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Etikos kodekso 12 straipsnio 11 dalį. Pažymi, kad ieškovas drausminėn atsakomybėn buvo patrauktas ne dėl jo pasisakymų turinio, o dėl pasirinktos kritikos savo kolegai – kitam advokatui – išraiškos formos. Kaip minėta, pareiškimu ieškovas nepaneigė, jog kritiką pareiškėjo P. V. atžvilgiu jis išsakė netinkama forma.
5.4. Sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia pareiškime dėstomi argumentai, jog jis savo pasisakymais Seime gynė žmogaus teises, taip pat, kad Advokatų garbės teismo sprendimas dėl drausminės nuobaudos jam skyrimo neteisėtai riboja ieškovo teisę į saviraiškos laisvę. Nekelia abejonių, kad advokatas turi konstitucinę teisę skleisti informaciją bei idėjas. Tačiau ši teisė nepaneigia kitų asmens teisių ir advokato pareigos laikytis Etikos kodekso reikalavimų, elgtis dorai bei pilietiškai. Nurodo, kad tarptautinių bei nacionalinių teisės aktų garantuojama žodžio laisvė nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama. Ieškovas, kaip ir kiekvienas kitas žmogus, turi konstitucinę teisę skleisti informaciją ir išsakyti savo nuomonę, įskaitant ir neigiamą, valstybės institucijų ar kitų asmenų atžvilgiu. Advokatų garbės teismas nurodė, kad kritikuodamas kitą advokatą, advokatas turėtų vengti kritikos ir vertinimų, nukreiptų į kolegos asmenį, turėtų apsiriboti sąžininga veiksmų kritika, kuri nemenkina kritikuojamojo kompetencijos ar veiklos. Paminėtas Advokatų garbės teismo motyvas laikytinas pagrįstu, kadangi ieškovas buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn pažeidus Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Etikos kodekso 12 straipsnio 11 dalies reikalavimus už tai, kad ieškovo viešai išsakyti teiginiai menkino pareiškėjo P. V. kompetenciją ir veiklą. Ieškovas, reikšdamas savo mintis ir kartu siekdamas ginti žmogaus teises, turėjo pasirinkti elgesio modelį, suderinamą su Advokatūros įstatymo ir Etikos kodekso nuostatomis. Ieškovo pasirinkto elgesio modelio negalima pavadinti dalykišku, taktišku ir mandagiu.
II. Teismo motyvai, išaiškinimai, išvados
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje (2011 m, birželio 21 d. redakcija) įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi pagal naująjį teisinį reguliavimą svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį, buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų. Vis dėlto šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikdama pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, turi nurodyti svarbias neatvykimo į teismą priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
7. Ieškovas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodo, kad 2023 m. birželio 14 d. Advokatų tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas iškelti drausminę bylą advokato P. V. atžvilgiu dėl jo veiklos, teikiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas, atitikimo advokatų etikos kodeksui. Taigi, ieškovo nuomone, priimtas sprendimas ištirti veiklą, kuri buvo pagrindas advokato atžvilgiu reikštai ieškovo kritikai, dėl kurios paskirta drausminė nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
8. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kaip sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindo, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tokius kasacinio teismo išaiškinimus, kad bylos šaliai, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vien nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant byloje dalyvaujančios šalies netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018, 24 punktas).
9. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti papildomi duomenys patvirtina, kad Advokatų taryba 2023 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą iškelti drausmės bylą advokatui P. V. dėl galimai pažeistų Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies reikalavimų.
10. Tesimo vertinimu byloje pateikti papildomi duomenys dėl drausminės bylos iškėlimo advokatui P. V., kuris yra ieškovo drausmės byloje pareiškėjas, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl ieškovo išsakytos kritikos advokato P. V. atžvilgiu netinkamos formos, nes nagrinėjamu atveju buvo vertinamas ieškovo elgesio atitikimas Advokatūros įstatymo bei Advokatų etikos kodekso nustatytų reikalavimų kontekste. Pažymėtina, kad Advokatų garbės teismas, vertindamas ieškovo elgesio atitiktį minėtoms nuostatoms taip pat nurodė, jog jis nepasisako dėl ieškovo teiginių pagrįstumo, nes tai nėra ieškovo drausmės bylos dalykas.
11. Nors ieškovas nurodo, kad sprendimas už akių nepagrįstas, nes nėra nurodyta kuri kritikos formuluotė gali būti pripažįstami neetiška ar netinkamos formos, nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 8 punkte nurodyti Lietuvos Respublikos Seime vykusioje viešoje diskusijoje ieškovo teiginiai, kurie buvo vertinami kaip pasakyti netinkamos formos, t. y.: ,,Aš nežinau, kaip Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatai gali, ir tikiuosi, kad kolega, kabutėse, galės atsakyti man į šį klausimą, bet aš neįsivaizduoju, kaip gali šie žmones vilkėti mantiją advokato. Tai tikrai nėra tai, ką jie prisiekė, būtent, ginti žmonių teises. Tai tikrai nėra žmogaus teisių gynimas, tai yra žmogaus teisių paniekinimas. Ir manau, kad Migracijos departamentas, kuris už tokį darbą, šį darbą, t. y. būtent, ne gynimas žmogaus teisių, na, turėtų taip pat galvoti apie tos sutarties nutraukimą. Tai natūralus žingsnis. Na, Advokatų taryba, be abejo, įvertins, esu įsitikinęs, šios teisinės pagalbos darbą. Galiu įvardinti nežinau turbūt 30 punktų, mažiausiai, kodėl tą veikla yra neetiška ir sakyčiau, nusikalstama. Tiek“; „Akivaizdu, kad teisinės pagalbos tiekėjas valstybės garantuojamos yra nepajėgus, nekvalifikuotas teikti teisinės pagalbos, tačiau svarbu taip pat, kad atlyginimas už tą paslaugą, pavadinkim tai paslauga, yra mokamas. Iš tikrųjų yra mokamas atlyginimas ne už teisinės paslaugos teikimą, o už jos neteikimą. Teisininkai, mes, kvalifikuojame tokį lėšų panaudojimą kitais terminais. Galbūt reikėtų atsižvelgt į tai. Verkšlenimai apie laiko neturėjimą paslaugų teikėjo iš tikrųjų yra labai graudūs. Ir norėčiau dar kartą akcentuoti, kad, gerbiamas V., neturėtumėte tikėtis advokatų luomo solidarumo šiuo klausimu. Tikrai neturėtumėte.“
12. Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų. Pagal Lietuvos advokatų etikos kodekso 12 straipsnio 11 dalies reikalavimus advokatui draudžiama nesąžiningai ar viešai skatinti kolegos klientą pakeisti advokatą, reikšti kritiką dėl kolegos darbo, niekinti kitą advokatą ar menkinti jo kompetenciją ar veiklą. Taigi, advokatas privalo laikytis įstatymų ir profesinės etikos reikalavimų. Nagrinėjamu atveju šios nutarties 11 punkte nurodyti teiginiai sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovas viešai išsakydamas kritiką dėl kito advokato darbo, pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodekso 12 straipsnio 11 dalies reikalavimus. Akivaizdu, kad ieškovo vartojami teiginiai („<...> kolega, kabutėse, galės atsakyti man į šį klausimą, bet aš neįsivaizduoju, kaip gali šie žmones vilkėti mantiją advokato<...>“; „ <...> galiu įvardinti nežinau turbūt 30 punktų, mažiausiai, kodėl ta veikla yra neetiška ir sakyčiau, nusikalstama“; „Akivaizdu, kad teisinės pagalbos tiekėjas valstybės garantuojamos yra nepajėgus, nekvalifikuotas teikti teisinės pagalbos, tačiau svarbu taip pat, kad atlyginimas už tą paslaugą, pavadinkim tai paslauga, yra mokamas. Iš tikrųjų yra mokamas atlyginimas ne už teisinės paslaugos teikimą, o už jos neteikimą.“ ; „<....> Verkšlenimai apie laiko neturėjimą paslaugų teikėjo iš tikrųjų yra labai graudūs <...>“) yra neetiški, įžeidžiantys bei menkinantys ieškovo kolegos kompetenciją bei veiklą. Taigi ir ieškovo nurodyti pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo motyvai neteikia pagrindo pripažinti, kad jie gali turėti įtakos teisingam šioje byloje kilusio ginčo išnagrinėjimui. Kaip jau minėta, Advokatų garbės teismas, priimdamas 2023 m. balandžio 20 sprendimą, nevertino ieškovo teiginių pagrįstumo, nes ieškovui taikyta atsakomybė dėl pasirinktos kritikos savo kolegai išraiškos formos. Pažymėtina, kad pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Ginčo atveju ieškovo išsakyta kritika neatitinka minėtų reikalavimų, nes, kaip teisingai nurodė atsakovė, ieškovo pasirinkto elgesio modelio negalima pavadinti dalykišku, taktišku ir mandagiu.
13. Kartu pažymėtina, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Sprendime už akių išdėstomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nurodė motyvus bei byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Taigi, nėra pagrindo sutikti, kad priimtas sprendimas už akių neatitinka nustatytų reikalavimų.
14. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019).
15. Ieškovas papildomai nurodė, kad Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Ši teisė apima teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą ir tiriant įrodymus. Reikalavimas užtikrinti teisę į teisingą teismą įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Ieškovo nuomone, jis pateikė visus argumentus ieškinyje, todėl papildomų argumentų nebuvimas/nepateikimas neturi atimti teisės į bylos žodinį nagrinėjimą.
16. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019).
17. Nagrinėjamu atveju byla ieškovo inicijuota elektroninių ryšių priemonėmis, todėl tai yra elektroninė teismo proceso byla. Teismo 2023 m. birželio 7 d. rezoliucija buvo nustatytas pasirengimas paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnio 1 dalis). Ieškovui 2023 m. birželio 7 d. buvo išsiųstas ir įteiktas pranešimas dėl dubliko per 14 dienų pateikimo bei procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (CPK 175¹ straipsnio 9-10 dalys). Pažymėtina, jog pranešime buvo išaiškinta, kad jeigu šalis be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateiks dubliko, teismas turi teisę, jei yra toks prašymas, priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju ieškovas į bylą nepateikė dubliko bei duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog dubliko nepateikimą sąlygojo objektyvios ir pateisinamos priežastys. Ieškovo nurodyti motyvai, kad ieškinyje pateikė visus argumentus, nepaneigia CPK 227 straipsnio 2 dalyje nustatytos ieškovo pareigos pateikti minėtą procesinį dokumentą. Taigi, sutiktina su atsakovės argumentais, kad būtent ieškovo pasyvus procesinis elgesys sudarė pagrindą priimti sprendimą už akių. Kartu pažymėtina, kad ieškovas buvo nurodęs ieškininiame pareiškime prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
18. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovas nenurodė reikšmingų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, galėjusių turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pareiškimas netenkinamas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą civilinėse bylose (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijų 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
20. Atsakovė pateikė duomenis, kad patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro 1 161,60 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Rekomendacijų 8.2. punktas nustato, jog už atsiliepimo į ieškinį parengimą taikomas 2,5 koeficientas. Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos buvo realiai patirtos 2022 m. IV ketvirtyje, maksimali galima priteisti suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 4 750,75 Eur (1 900,30 Eur x 2,5). Atsižvelgiant į tai, prašoma priteisti už atsiliepimo į ieškinį parengimą suma neviršija šios sumos, todėl teismas priteisia šias bylinėjimosi išlaidas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas i ieškovo.
21. Atsakovė papildomai nurodė, kad patyrė 556,60 Eur su PVM išlaidų advokato pagalbai, t. y. sumokėjo advokatei 145,20 Eur su PVM už prašymo priimti papildomą sprendimą parengimą ir 411,40 Eur už atsiliepimo į ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą. Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 koeficientas, todėl galima priteisti suma 783,8 Eur už vieną parengtą dokumentą. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo priteisiamos 556, 60 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų parengimu. Taigi, viso iš ieškovo priteisiama 1 718, 20 Eur (1 161,60 +556,60) bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Netenkinti ieškovo R. S. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Priteisti atsakovei Lietuvos advokatūrai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 718,20 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniolika eurų ir dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.