Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Arūnui Koskui, atsakovų atstovams Gintarui Kalinauskui, Renatai Sadzevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. V. skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-28 nutarimą Nr. 1394 (b.l. 6), kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 4 p., 8 p. bei 15 str. 1 d. 1 p., 5 p. pažeidimus.

Paaiškino, kad Vyriausybės nutarimas buvo priimtas Ministro Pirmininko 2009-09-23 potvarkiu Nr. 415 sudarytos komisijos 2009-10-21 išvados pagrindu. Nutarimas yra neteisėtas, nes priimant skundžiamą nutarimą turėjo būti atsižvelgta į tai, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių ir tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas administracinėje byloje dėl jo galimai padaryto pažeidimo. Be to, neatkreiptas dėmesys į jo paaiškinime nurodytas aplinkybes, t.y. kad jis nebuvo girtas, policijos pareigūnų patikrinimo metu jis nebuvo tarnybinėse patalpose, kad jam pareigūnai nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, o apie jo tariamą girtumą nėra surašytas joks rašytinis girtumo nustatymo faktą patvirtinantis leistinas įrodymas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad palaiko skunde išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad buvo pažeistos procedūros, kuomet nesulaukus prašomos informacijos iš Valstybinės darbo inspekcijos, buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Be to, pareiškėjas vartojo alų Šiaulių miesto šventės metu. Policijos pareigūnai paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjas neatrodė neblaivus.

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyba atsiliepime (b.l. 50-53) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad nebuvo pagrindo abejoti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pateiktos informacijos apie pareiškėjo girtumą teisingumu, todėl nepriklausomai nuo to, ar inicijuotų Valstybinė darbo inspekcija administracinės bylos teiseną pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41¹² str. ar ne, komisijos nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą tarnybinį tyrimą pradėti ir pabaigti jo nestabdant bei siūlyti pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą. Sprendžiant tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo klausimą nebuvo galima sieti nurodyto įvykio vertinimo su Administracinio teisės pažeidimo 41¹² str. 1 d. numatytu pažeidimu, taip pat ir dėl to, kad vien jau sprendžiant iš jame nustatytos pakankamai mažos sankcijos (bauda nuo vieno iki trijų šimtų litų), kuria nusakomas veikos nedidelis žalingumas, tokio administracinio teisės pažeidimo nustatymas neįtakotų tarnybinės nuobaudos griežtumo, o taip pat nesudarytų pagrindo apskritai pareiškėjo netraukti tarnybinėn atsakomybėn, motyvuojant dvigubos atsakomybės negalimumu. Valstybės tarnautojo statusą, jo atsakomybę reglamentuoja atskiras įstatymas ir Administracinio teisės pažeidimo kodekso 41¹² str. vartojama darbuotojo sąvoka nėra tapati valstybės tarnautojo sąvokai, vartojamai Valstybės tarnybos įstatyme. Tarnybinis tyrimas buvo atliktas svarbias valstybės tarnyboje užimamas asmens – valstybės tarnautojo – Vyriausybės atstovo (įstaigos vadovo), kurį į pareigas skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė, t.y. ne darbuotojo, kurio sąvoka vartojama Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41¹² str. atžvilgiu. Vertinant pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, lemiamą reikšmę turėjo jo statusas, kuris jį įpareigojo saugoti savo, kaip aukščiausio rango valstybės tarnautojo gerą reputaciją visuomenėje, rūpintis jo vadovaujamos institucijos autoritetu, vykdyti Valstybės tarnybos įstatyme numatytas valstybės tarnautojo pareigas ir laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų. Pareiškėjo veiksmais buvo sumenkintas Vyriausybės atstovo tarnybos autoritetas, o kartu padaryta žala ir pačiam Vyriausybės, kaip vykdomosios valdžios institucijos autoritetui. Pareiškėjas, elgdamasis priešingai nei to reikalauja Valstybės tarnybos įstatymas, įtvirtinantis valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos principus, nevykdydamas įstatymu nustatytų valstybės tarnautojo pareigų, įskaitant ir konstitucinę valstybės tarnautojo pareigą saugoti savo reputaciją bei institucijos autoritetą, kartu pažeidė ir viešąjį interesą. Tarnybinio patikrinimo išdavoje Vyriausybei paskyrus pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, buvo įvertintas pareiškėjo, kaip specialaus statuso subjekto – valstybės tarnautojo – netinkamas elgesys, pažeidžiantis viešąjį interesą bei įvertinta padaryta žala Vyriausybės atstovo institucijos ir pačios Vyriausybės autoritetui. Be to, pareiškėjas neneigė, kad buvo išgėręs, taip pat neneigė to, kad siekdamas išvengti jam nepalankios situacijos, vengė atvykusių žurnalistų bei atvykusių policijos pareigūnų dėmesio. Taip pat skunde galimybė patraukti pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn nepagrįstai susieta su pareiškėjo girtumo nustatymu administracinio teisės pažeidimo byloje ir teigiama, kad apie pareiškėjo girtumą nėra surašytas joks rašytinis girtumo nustatymo faktą patvirtinantis leistinas įrodymas. Tačiau Komisija pareiškėjo veiksmuose įžvelgė savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, todėl nėra pagrindo sieti tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo su administracinės bylos išnagrinėjimo baigtimi. Policijos pareigūnai, nustatę pareiškėjo girtumą, laikydamiesi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nustatyta tvarka išdėstė informaciją apie girtumo fakto pareiškėjui nustatymą ir kitas aplinkybes 2009-09-11 tarnybiniame pranešime Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininkui. Tarnybinio tyrimo metu šis įrodymas (t.y. policijos pateikta oficiali informacija) buvo laikomas leistinu, nesudarančiu pagrindo abejoti pareiškėjo girtumu. Skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo pažeistas asmens nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi komisija visapusiškai ir išsamiai ištyrė įvykio aplinkybes bei rėmėsi tik leistinais ir pakankamai objektyviais įrodymais, kuriuos pateikė kompetentinga institucija, be to ir pats pareiškėjas tarnybinio tyrimo metu yra prisipažinęs, kad savo veiksmus vertina kaip netinkamus jo užimamoms pareigoms.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas buvo tarnybinėse patalpose ne darbo metu išgėręs ir tai yra pažeidimas, nes toks elgesys prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms.

Skundas atmestinas.

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).

Atkreiptina, jog negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę.

Pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir prie jo pridedamais dokumentais (b.l. 2) nepatvirtino, jog ginčijamas nutarimas yra neatitinkantis susiklosčiusios situacijos faktinių aplinkybių įvertinimui ir paminėtiems teisės aktams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-28 nutarimas Nr. 1394 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. V. skyrimo“ bei Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybos 2009-10-21 išvada Nr. 39-6308 dėl V. V. tarnybinio nusižengimo adekvati įrodymų visumai, paminėtiems teisės aktams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 ir 30 straipsniais, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, nuostatomis, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, ir atsižvelgdama į Komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti, sudarytos Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2009 m. rugsėjo 23 d. potvarkiu Nr. 415, 2009 m. spalio 21 d. išvadą, skyrė Vyriausybės atstovui Šiaulių apskrityje V. V. tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 8 punktų bei 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų pažeidimus (reziumuojant, Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai; būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas; laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; laikytis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009-10-28 nutarimą Nr. 1394 priėmė atsižvelgdama į Ministro Pirmininko 2009-09-23 potvarkiu Nr. 415 sudarytos komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – Komisija) 2009-10-21 išvadoje Nr. 39-6308 nustatytas faktines aplinkybes, kurios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo prasme akcentuoja, jog yra teisės pažeidimo - tarnybinio nusižengimo požymių, kurių nustatymui neturi įtakos V. V. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41¹² straipsnį. Aptariamo tarnybinio nusižengimo faktinės aplinkybės buvo nustatytos iš pareiškėjo raštu ir žodžiu Komisijai teiktų paaiškinimų bei remiantis Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2009-10-01 raštu Nr. 40-S-15435 pateikta informacija, apie policijos užfiksuotas įvykio aplinkybes. Iš V. V. raštu ir žodžiu Komisijai teiktų paaiškinimų nustatyta, kad jis 2009-09-11, švęsdamas Šiaulių miesto gimtadienį vartojo alkoholinius gėrimus (kaip nurodo V. V. -„gurkšnojo alų“). Vėliau, jis kurį laiką (t.y. nuo 20.00 val. iki 21.02 val., iki kol atvyko policijos pareigūnai) buvo tarnybinėse patalpose su keliais svečiais, gėrė kavą, arbatą bei aprodė tarnybines patalpas, o atvykus policijos pareigūnams, savo valia tikrinosi alkotesteriu (Drager 7410 Nr. 0448), kuriuo pastarajam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis - (1,01 promilių, b.l. 67, 68).

Paminėtos aplinkybės fiksuotos 2009-10-21 išvadoje Nr. 39-6308 (b.l. 8) pagal įrodymus ir jos pripažintinos teisingomis.

Pareiškėjas nėra teisus tvirtindamas, jog atsakovas nekreipė jokio dėmesio į pastarojo paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad jis nebuvo girtas, policijos pareigūnų patikrinimo metu nebuvo tarnybinėse patalpose, kad pareigūnai nesurašė jokio ATP protokolo.

Šis pareiškėjo teiginys nemotyvuotas ir tuo pačiu išreiškia siekį paneigti nustatytas bei jo paties pripažintas aplinkybes (t.y. kad vaišinosi alkoholiniais gėrimais). Policijos pareigūnų patikrinimas buvo atliktas apie 21.02 val., t.y., neužilgo po to, kai pareiškėjas su svečiais buvo tarnybinėse patalpose (ką jis pats pripažįsta paaiškinimuose), faktas, kad iš tarnybinių patalpų jis buvo išėjęs iki trečiojo pastato aukšto, kur jį pastebėjo policijos pareigūnai, nepaneigia to, kad tam tikru metu prieš pat patikrinimą alkotesteriui, jis tarnybinėse patalpose buvo neblaivus. Administracinio teisės pažeidimų protokolas nebuvo surašytas, kadangi policijos pareigūnai nenustatė administracinio teisės pažeidimo, už kurį turėtų teisę surašyti ATP protokolą, tačiau ši aplinkybė nepaneigią alkotesterio parodymų rezultatų. Tuo pačiu V. V. neneigia, kad buvo išgėręs, taip pat neneigia to, kad siekdamas išvengti jam nepalankios situacijos, vengė žurnalistų bei atvykusių policijos pareigūnų dėmesio, todėl buvo pakilęs į pastato trečiąjį aukštą, kur buvo surastas policijos pareigūnų.

Atkreiptina, jog, taikant atsakomybės naštą pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, nenumatyta asmens neblaivumo faktą patvirtinti tik įsiteisėjusiu administraciniu aktu (šis įrodymas gali būti vertinamas kitų įrodymų apimtyje). Nagrinėjamu atveju nustatytas faktines aplinkybes pagal įtikinamus įrodymus įvertina Ministro Pirmininko 2009-09-23 potvarkiu Nr. 415 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ sudaryta komisija (komisija nurodė kokiais įrodymais, teisės aktais vadovavosi priimant išvadą).

Pareiškėjo nuostata, jog aptariamoje situacijoje reikėjo sustabdyti tarnybinį patikrinimą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas administracinėje byloje pagal ATPK 41¹² str., nėra teisinga bei teisės aktais nepagrįsta (pareiškėjo nuomone negali būti dvigubos atsakomybės: tarnybinės, administracinės).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A-63-990/2008) yra pažymėjęs, kad „administracinė atsakomybė ir tarnybinė atsakomybė nėra tapačios. Administracinė atsakomybė taikoma už viešosios teisės normomis reglamentuojamus valstybinio valdymo srities pažeidimus, už kuriuos atsakomybėn traukia valdžios institucijos (pareigūnai), kuriems traukiamas asmuo nėra pavaldus. Tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojas traukiamas įstaigos vadovo už pažeidimus, nustatytus vidaus tvarkos aktais (pareigybių aprašymais) nevykdymą ar netinkamą vykdymą“. Valstybės tarnautojo statusą jo atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir ATPK 41l2 straipsnyje vartojama „darbuotojo“ sąvoka nėra tapati valstybės tarnautojo sąvokai, vartojamai paminėtame įstatyme.

Vyriausybės atstovas yra valstybės tarnautojas - įstaigos vadovas, pavaldus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir atskaitingas Ministrui Pirmininkui. Vyriausybės atstovą į pareigas skiria Vyriausybė, jo uždavinys - atlikti savivaldybių administracinę priežiūrą (tai yra prižiūrėti, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus). Vyriausybės atstovui įstatymu suteikti platūs įgaliojimai - tikrinti, ar savivaldybės kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir t.t.

Vyriausybės atstovas prisiekia Ministrui Pirmininkui, įsipareigodamas gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime pažymėjo, jog valstybės tarnautojas turi būti lojalus Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, gerbti, saugoti ir ginti žmogaus teises ir laisves, nesavivaliauti ir nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis profesinės etikos reikalavimų, saugoti savo, kaip valstybės tarnautojo, reputaciją ir institucijos, kurioje jis dirba, autoritetą. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką.

Pripažintina teisinga atsakovo nuostata, jog Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje kaip Vyriausybės skiriamo valstybės tarnautojo - įstaigos vadovo statusas įpareigoja saugoti savo gerą reputaciją visuomenėje, rūpintis vadovaujamos institucijos autoritetu, nes Vyriausybės atstovo tarnybos autoriteto sumenkinimas kartu menkina ir pačios Vyriausybės, kaip vykdomosios valdžios institucijos, autoritetą, o kartu ir silpnina žmonių pasitikėjimą valdžia bei valstybe, kuri turi ginti ir apsaugoji jų konstitucines teises ir laisves. Valstybės tarnautojas, elgdamasis priešingai nei to reikalauja Valstybės tarnybos įstatymas įtvirtinantis valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos principus, nevykdydamas valstybė tarnautojo pareigų įskaitant pareigą saugoti savo reputaciją bei institucijos autoritetą, kartu pažeidžia ir viešąjį interesą. Neblaivaus įstaigos vadovo buvimas darbo vietoje, net ir ne darbo metu, o ypač šiai aplinkybei iškilus į viešumą, menkina jo kaip įstaigos vadovo reputaciją bei vadovaujamos įstaigos autoritetą visuomenėje.

Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nuspr endė

atmesti V. V. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.