- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2S-637-864/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės akcinės bendrovės „NEO Finance“ atskirąjį skundą dėl 2021 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. D. (toliau ir atsakovas) dėl skolos priteisimo. Pateiktu ieškiniu ieškovė prašė jos naudai iš atsakovė priteisti 2004 Eur negrąžintą kredito dalį, 111,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. lapkričio 24 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2004 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 15 d.), 1196,89 Eur tarpininkavimo mokesčio, 0,30 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 16 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 24 d.), 23 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2004 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75 Eur žyminį mokestį, 200 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 19 d. priėmė nutartį, kuria ieškovės ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.
4. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad paduotas ieškinys neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) reikalavimų, todėl teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – teismas atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad formuluodama ieškinio reikalavimus, ji turėtų įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus bei pabrėžė, kad ieškovė kreipdamasi į teismą turi veikti sąžiningai, esant jos atžvilgiu priimtai teismo nutarčiai ja vadovautis – nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas ieškovės atžvilgiu yra priėmęs 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1839-854/2020, tačiau ieškovė ja nesivadovauja, todėl ieškovė, būdama sąžininga proceso dalyve, turėtų ieškinio reikalavimus formuluoti pagal jai Vilniaus apygardos teismo pateiktus išaiškinimus analogiškoje byloje.
5. 2021 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės prašymas dėl trūkumų šalinimo. Teismas, įvertinęs gauto rašto turinį, konstatavo, kad ieškovė piktybiškai nevykdo teismo nutarties, nurodo teismų praktiką neatitinkančią jos teiginių, ignoruoja analogiškoje byloje Vilniaus apygardos teismo jos atžvilgiu priimtą 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1839-854/2020, taip piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kas, pastebėtina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio nuostatomis, gali būti sąlyga ateityje teismui jai skirti baudą. Taigi, ieškovė teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartyje jai nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
7. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad ieškinys laikomas nepaduotu ir yra grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Apeliantė AB „NEO Finance“ (toliau ir apeliantė) pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti 2021 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
9. Apeliantės teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2- 5369-996/2021, nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, ieškinio trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamoje dalyje, pašalinti, t. y. nurodyti ar atsakovas buvo tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą bei nurodė, jog ieškovė formuluodama ieškinio reikalavimus turėtų įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus ir pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas ieškovės atžvilgiu yra priėmęs 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1839-854/2020, tačiau ieškovė ja nesivadovauja, todėl ieškovė, būdama sąžininga proceso dalyve, turėtų ieškinio reikalavimus formuluoti pagal jai Vilniaus apygardos teismo pateiktus išaiškinimus analogiškoje byloje.
10. Nurodo, kad, atsižvelgiant į teismo nustatytus trūkumus, ieškovė 2021 m. sausio 18 d. pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame pateikė teismo prašytus įrodymus dėl atsakovo informavimo apie sutarties nutraukimą bei išdėstė savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų formulavimo, kurie, ieškovės įsitikinimu, yra suformuluoti vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktais išaiškinimais. Ieškovės įsitikinimu, pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami.
11. Pažymi, kad teismo nurodymas ieškinio reikalavimus formuluoti pagal ieškovei Vilniaus apygardos teismo pateiktus išaiškinimus analogiškoje byloje yra nesuprantamas bei visiškai nepagrįstas. Ieškovė nurodo, jog turi teisę pati formuoti ieškinio dalyką ir jo faktinį pagrindą, pateikti jos manymu aktualius įrodymus. Šiuo atveju ieškovė yra įsitikinusi, jog ieškinio reikalavimai yra suformuluoti vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K- 7- 75-823/2020, pateiktais išaiškinimais bei savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų formulavimo išdėstė 2021 m. sausio 18 d. teismui pateiktame prašyme dėl trūkumų šalinimo. Ieškovė pabrėžia, kad jeigu teismas yra priešingos nuomonės, jis turi teisę šių ieškovės reikalavimų paprasčiausiai netenkinti, tačiau neturi jokios teisės nepriimti ieškovės pareikšto ieškinio su tokiais reikalavimais ir versti ieškovę performuluoti savo reikalavimus.
12. Nurodo, jog, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovės išimtinė teisė. Ieškovė pažymi, kad ieškinio dalykas yra suformuluotas tinkamai bei ieškinys atitinka visus kitus CPK 135 straipsnyje įtvirtintus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Teismas nepagrįstai peržengė savo įgaliojimų ribas ir pareikalavo ieškovės ieškinio reikalavimus formuluoti pagal jai Vilniaus apygardos teismo pateiktus išaiškinimus analogiškoje byloje. Tokie teismo veiksmai neatitinka civilinio proceso reikalavimų bei pažeidžia ieškovės teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ieškovė pabrėžia, jog pareikštame ieškinyje buvo aiškiai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas, taip pat įvardintas ieškinio faktinis bei teisinis pagrindas, buvo aiškiai išdėstyta pozicija bei prie ieškinio pridėti ieškovės poziciją pagrindžiantys dokumentai. Ieškovės įsitikinimu, pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai) .
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – 2021 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria ieškovės ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Byloje kilo ginčas dėl ginčijamos pirmosios instancijos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2021 m. sausio 19 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus ir įpareigojo juos pašalinti, o ieškovei jų nepašalinus ieškinį laikė nepaduotu.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė piktybiškai nevykdo teismo nutarties, nurodo teismų praktiką neatitinkančią jos teiginių, ignoruoja analogiškoje byloje Vilniaus apygardos teismo jos atžvilgiu priimtą 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A- 1839-854/2020, taip piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kas, pastebėtina, vadovaujantis CPK 95 straipsnio nuostatomis, gali būti sąlyga ateityje teismui jai skirti baudą ir nusprendė, kad ieškovė teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartyje jai nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino
16. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino apeliantės atžvilgiu priimtą nutartį kitoje byloje, netinkamai taikė ieškinio priėmimo stadiją reglamentuojančias CPK normas bei kasacinio teismo aiškiai šiuo klausimu suformuluotą praktiką dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį.
17. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti išimtinai tik procesinio teisinio pobūdžio aplinkybes, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).
18. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys (priešieškinis) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
19. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovams ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Nurodytų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 1121/2000 ir kt.).
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 20- 313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
22. Minėtas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantės pateikiamais teisiniais argumentais, jog teismas turi teisę ieškovės reikalavimų netenkinti, tačiau neturi teisės nepriimti ieškovės pareikšto ieškinio su jos nurodomais reikalavimais ir nurodyti ieškovei performuluoti reikalavimus. Ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovės išimtinė teisė. Nustatyta, kad ieškinio dalykas yra suformuluotas tinkamai bei ieškinys atitinka visus kitus CPK 135 straipsnyje įtvirtintus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, todėl spręstina, kad teismas nepagrįstai nurodė ieškovei ieškinio reikalavimus formuluoti pagal jai Vilniaus apygardos teismo pateiktus išaiškinimus analogiškoje byloje.
23. Taigi, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, grąžindamas ieškinį ieškovei, netinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, dėl to ji naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutarė:
Patenkinti apeliantės AB „NEO Finance“ atskirąjį.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį ir grąžinti ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinio dėl skolos priteisimo, pareikšto atsakovui M. D., priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.