Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Vilkaviškyje, (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), vidurinio profesinio išsilavinimo, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neįregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą bei gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) 2014-02-27 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) 2014-06-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 3 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 str. 4,9 d. subendrinta su 2014-02-27 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, bei paskirta subendrinta 1 m. 1 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 m. ir 6 mėn.. Bausmės vykdymo atidėjimas 2015-09-10 teismo nutartimi panaikintas, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. 2016-06-22 teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 7 mėn. 1 d. bausmės dalies, bausmę atlikęs;

3) 2018-10-01 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; įpareigojant būti namuose nuo 21 iki 6 val., kiek tai nesusiję su darbu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² str., 2 (du) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

4) 2019-02-28 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 140 str.2 d., pritaikius BK 64¹ str., 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-10-01 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – 9 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), į bausmės laiką įskaičiuotas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2018-12-13 12.10 val. iki 2018-12-14 10.24 val., kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas;

5). 2019-04-24 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 140 str.2 d., pritaikius BK 64¹, 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 str.1 d., 4 d., 9 d. subendrinta su 2019-02-28 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, skiriant galutinę subendrintą 10 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 d., įskaitytas laisvės apribojimo bausmės laikas, atliktas pagal 2019 m. vasario 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį nuo bausmės vykdymo pradžios 2019-03-27 iki nuosprendžio nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-12-13 12.10 val. iki 2018-12-14 10.24 val., prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms, bei laikino sulaikymo laikas nuo 2019 -02-08 iki 2019-02-09, iš viso įskaitytos 4 laisvės atėmimo dienas, nuosprendis įsiteisėjo 2019-05-15;

6). 2019-09-24 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 281¹ str. 1 d., pritaikius 64¹ str., 5 mėn. 10 d. terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019-04-24 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta 8 mėn. 10 d. laisvės atėmimo bausmė;

6) 2020-11-03 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. 60 parų arešto bausme, pritaikius BK 64¹ str. paskirta galutinė bausmė 40 parų arešto, įskaityta į bausmės laiką 1 para išbūta sulaikyme;

7) 2020-12-23 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ str. 1 d., pritaikius BK 64¹ str., 40 parų arešto bausme, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždrausta 5 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones; bei skirtas turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini). 2021-03-30 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrintos 2020-11-03 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu ir 2020-12-23 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės, skirta subendrinta galutinė 65 parų arešto bausmė. Nutartis įsiteisėjo 2021-04-07. Bausmės pradžia nustatyta nuo 2021-03-30.

8). 2021-02-08 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1 d., padarymą, pritaikius BK 64¹ str., 60 parų arešto bausme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021-03-24. 2021-04-29 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie 2021-03-30 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi paskirtos ir šios nutarties priėmimo dienai neatliktos bausmės -34 parų arešto pridėta dalis Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. vasario 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės - 26 paros arešto, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 60 parų arešto bausmė. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos – 2021-04-29. Nutartis neįsiteisėjusi.

kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

R. M. 2020 m. gruodžio 26 d. apie 04:00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, kilusio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu suduodamas ne mažiau kaip vieną kartą savo sugyventinei nukentėjusiajai L. G. į veido sritį, jai sukėlė fizinį skausmą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

K. R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, ir teisiamajame posėdyje parodė, kad nuoširdžiai gailisi. Su L. G. K. gyvenę adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. birželio iki susipykimo kartu gyvenę. Nežinantis, kada viskas vyko. Galėjo būti 2021 m. gruodžio 28 d.. Ji gyveno kaip sugyventinė pas jį, su vienu vaiku, vedę bendrą ūkį. Naktį, paryčiui parėjęs iš draugo ir už tai susipykę. Buvo išgėręs. Grįžęs apie 4 val. nakties. Ji atsikėlė ir susipykę, kad taip vėlai parėjęs. Ji pradėjo konfliktą. Paskui jis sudavęs jai į veidą. Ji stovėjo, sudavęs stipriai, ji nepargriuvo. Nematęs, ar liko žymės, nieko nesulaužęs. Ji galėjo skausmą jausti. Parėjęs normaliai, negriuvinėjęs. Daugiau smūgių nesudavęs, tik už plaukų buvo sugriebęs ir patraukęs į šoną. Manantis jai skaudėjo. Viskas vyko miegamajame. Sudavęs smūgį, jis nuėjęs į kitą kambarį ir atsigulęs. Ji jam nesudavė. Alkoholis turėjo įtakos. Galėjo būti taip kaip nurodė nukentėjusioji, kad susipykę dėl vietos lovoje. Vaikai nematė, miegojo. Dabar sėdintis už vairavimą. Sutinkantis sumokėti civilinį ieškinį. Galėsiąs sumokėti advokato išlaidas. Neturintis santaupų. Dalį galėtų sumokėti, pusę sumos. PN nelankęs smurtinį elgesį keičiančių programų. Neatsimenantis, ar nesutikęs lankyti ar nesiūlė. Buvo skambinęs nukentėjusiajai, atsiprašęs. Ji nieko nepasakė, nes buvo neblaivi. Viešus darbus sutiktų atlikti. Su ja išėjęs į laisvę negyvensiąs. Nuo alkoholio priklausomybės neturintis, galintis nevartoti. Blogai vertinantis savo elgesį.

K. R. M. visiškai pripažinus savo kaltę, jis bei prokuroras, gynėja sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuriam buvo visos sąlygos, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.), įrodymų tyrimas nutrauktas, ir baudžiamojoje byloje esantys įrodymai ištirti BPK 291 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta tvarka, išvardijant byloje esančius rašytinius įrodymus.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo parodymų, kaltinimas jam grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos duomenimis:

Tarnybiniu pranešimu, kuriame pranešama, kad 2020-12-28 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto L. G. ir R. M. šeimoje ( b. l. 7-11);

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame 2020-12-28 14:00---14:13 val. užfiksuota įvykio vietos apžiūra, bei nustatyta, kad ji yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ( b. l. 14 - 22);

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, surašytu 2020-12-28, kuriame yra nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra L. G., kad prieš ją smurtavęs asmuo yra R. M.. Smurtas buvęs tarp sugyventinių. Pats įvykis įvyko 2020-12-26 apie 4 val. nakties, kai R. M. būdamas neblaivus, miegamojo patalpoje dešinės rankos kumščiu vieną kartą susmūgiavo sugyventinei L. G., moteris jautė fizinį skausmą. Konflikto metu moteris buvo blaivi. Pažymėta, kad nukentėjusiajai ant veido ties nosies viduriu, ir po kaire akimi nustatytas patinimas, kraujosruva (mėlynė), taip pat šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė ( b. l. 23 - 26);

Nukentėjusiosios L. G. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2020-12-28 15:18---15:46 val. parodė, kad iki 2020-12-28 gyveno adresu (duomenys neskelbtini). 2020-12-28 atvažiavo į šiuos namus kartu su policija susirinkti savo daiktų. Laikinai gyvens kitur, nes nebenori daugiau turėti santykių su R.. Ji su R. buvo sugyventiniai, kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. 2020-12-25 23.55 val. R. išėjo pas savo draugus švęsti Šv. Kalėdų. Ji liko namuose su savo vaiku J. B.. Kalėdų dieną ji alkoholio nevartojo, buvo blaivi. R. vartojo alkoholinius gėrimus kartu su savo tėvu S.. Pritrūkus alkoholio, išėjo pas draugus. 2020-12-26 grįžo į namus akivaizdžiai neblaivus. Konflikto metu jis griebė už plaukų, timptelėjo į priekį ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą jai sudavė į kairės pusės veido sritį, šiuo veiksmu sukėlė jai fizinį skausmą. Griebdamas už plaukų jai fizinio skausmo nesukėlė. Tuo metu ji paėmė savo mobilų telefoną norėdama iškviesti policiją, bet R. M. iš jos paėmė. Ji nuėjo ir atsigulė kitame kambaryje, kuriame gulėjo R. tėvas S.. S. taip pat pasakė, kad nereikia policijos. Ji liko nakvoti S. kambaryje. 2020-12-28 rado pas S. kambaryje savo mobilųjį telefoną, bet jame neturėjo sąskaitos likučio. Tuomet ji paėmė šalia buvusį S. mobilųjį telefoną ir paskambino į socialinės rūpybos centrą dėl pagalbos. Atvykusi vadybininkė E. J. jai nurodė, kad iškviestų policiją dėl to, kas nutiko. Atvykus policijai, visi kartu nuvyko į butą (duomenys neskelbtini), kur ji susirinko savo daiktus, o jos sugyventinis buvo policijos pareigūnų sulaikytas (b. l. 33 - 35);

Specialisto išvada 2021-02-09 Nr. G 52/2021(09), kurioje nurodyta, kad L. G. klinikiniais duomenimis konstatuotas akies voko ir periokulinės srities sumušimas paremtas tik nukentėjusios nusiskundimais, objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. L. G. galėjo jausti fizinį skausmą ( b. l. 65);

Neblaivumo nustatymo registracijos žurnalo įrašų kopijomis, kuriose užfiksuota, kad R. M. 2020-12-28 14:34 val. nustatytas 3,27 promilių girtumas ( b. l. 74-76).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

K. R. M. viso proceso metu iš esmės visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, teigdamas, kad jis konflikto metu sudavė vieną smūgį sugyventinei nukentėjusiajai L. G., tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Jo parodymus patvirtina nukentėjusiosios L. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame yra nurodyta, kad L. G. ant veido ties nosies viduriu, ir po kaire akimi nustatytas patinimas, kraujosruva (mėlynė), taip pat šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė; specialisto išvada, kad nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Teismas šiuos paminėtus duomenis pripažįsta kaltinamojo kaltės įrodymais, ir įvertinęs tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, atsižvelgdamas į jų pakankamumą, patikimumą, leistinumą neginčijamai nustatė, kad buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, t.y. 2020 m. gruodžio 26 d. apie 04:00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini)., kambaryje, kaltinamasis tyčia rankos kumščiu suduodamas ne mažiau kaip vieną kartą savo sugyventinei nukentėjusiajai L. G. į veido sritį, jai sukėlė fizinį skausmą. Nusikaltimo kvalifikacija yra pagrįsta, ir šį nusikaltimą padarė kaltinamasis R. M., dėl ko jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.

IV. Bausmės skyrimas

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymas yra baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. M. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį baigtinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Pagal savo pobūdį nusikaltimas mažiau pavojingas, kadangi nebuvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, suduotas tik vienas smūgis, kuriuo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 121-123). Jis ankščiau teistas (b. l. 124-135), tačiau anksčiau nusikaltimo prieš nukentėjusiąją nepadarė. Teismas, atsižvelgdama į nusikaltimo mažą pavojingumo pobūdį, tyčinę nuteistojo kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, į vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, daro išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės skyrimas kaltinamajam už vieną smūgį, sukėlusį tik fizinį skausmą, būtų neadekvatus padarytam nusikaltimui, tokia bausmė būtų neteisinga ir per griežta, neproporcinga, dėl ko kaltinamajam skirtina arešto bausmė. Bausmės dydis atsižvelgiant į tai, kad yra viena lengvinanti aplinkybė, bet dvi sunkinančios atsakomybę aplinkybės, tačiau nusikaltimas pagal savo pobūdį yra mažiau pavojingesnis, kadangi suduotas tik vienas smūgis, kuris nesukėlė nežymaus sveikatos sutrikdymo, o tik fizinį skausmą, nustatytinas kiek didesnis negu arešto bausmės vidurkis, t. y. 60 parų arešto. Tokia bausmė nėra per griežta, jos rūšis ir dydis atitinka nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, į kurias turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, taikytinas BK 64¹ str., ir paskirta bausmė sumažintina 1/3, paskiriant galutinę subendrintą 40 parų arešto bausmę.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-12-28 d. 14:00 val. (b. l. 24-25) iki 2020-12-29 12:07 val. (b. l. 111). Sulaikymo laikas, taikant bausmių keitimo taisyklę bei vadovaujantis BK 66 str. įskaitytinas į arešto bausmę, prilyginant dviem arešto paroms.

2021-04-29 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartis, kuria subendrintos 2021-03-30 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi ir 2021-02-08 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės nėra įsiteisėjusi, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, tai bus atlikta atskira nutartimi, gavus teikimą.

V. Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji L. G. ikiteisminio tyrimo metu teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu ji pripažinta civiline ieškove (b. l. 69-71 ).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką. Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltinamasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad ji dėl patirto smurto labai išgyvenusi, negalėjusi miegoti naktimis. Taip pat nėra jokios abejonės, kad ji dėl smurto patyrė ir fizinį skausmą, ką nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas objektyviai vertina, kad ieškovė nukentėjusioji L. G. neabejotinai nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, baimę po įvykio metu. Teismas nustatydamas konkrečioje byloje priteistinos neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti ne į konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, bet ir vadovautis teismų praktika analogiškose bylose, kad nebūtų pažeistas. Ieškovė prašo priteisti 150 Eur neturtinę žalą, kuri nėra per didelė, su ja kaltinamasis sutinka, pripažįsta, ji nėra atlyginta, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajai L. G. priteistinas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

VI. Kiti teismo sprendimai.

K. R. M. buvo paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l.109-110), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 str. 3 d.).

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-04-27 pažyma Nr. (12.33Mr) PT-3085 dėl 108,96 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam, išieškojimo iš jo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, atlieka arešto bausmę, sutinka atlyginti pusę išlaidų, todėl iš jo priteistina 50 Eur.. gynybos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 60 parų arešto bausmę;

taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti nuteistąjį per 7 (septynių) dienų terminą nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos pataisos namų darbo metu atvykti į Marijampolės pataisos namus (Sporto g. 7, Marijampolė) atlikti arešto bausmę arba negalint to padaryti susisiekti su pataisos namais.

K. R. M. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti nukentėjusiosios L. G., gimusios (duomenys neskelbtini)., civilinį ieškinį, pareikštą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir jai iš kaltinamojo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš nuteistojo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai jam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalį -50 Eur ( penkiasdešimt eurų), nurodant, kad jos turi būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų - Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė Citadele Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-430-1021/2021.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.