Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. M. skirta galutinė 40 parų arešto bausmė.

Nukentėjusiosios L. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas ir iš R. M. priteista 150 eurų.

Iš nuteistojo R. M. valstybės naudai priteistos jam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis – 50 eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. gruodžio 26 d. apie 04.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu suduodamas ne mažiau kaip vieną kartą savo sugyventinei nukentėjusiajai L. G. į veido sritį, jai sukėlė fizinį skausmą.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad R. M. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens apžiūros protokolu, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Teismas sprendė, kad aptarti įrodymai dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir sudaro pagrindą konstatuoti, kad R. M. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, į vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, įvertino R. M. charakterizuojančių duomenų visumą ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamą veiką, jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis R. M. padarė jam inkriminuotą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam paskyrė teisingą bausmę.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. M. paskirtos arešto bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl R. M. paskirtos bausmės, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį (padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), R. M. kaltės formą (tiesioginę tyčią). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis praeityje ne kartą teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus (t. 1, b. 1. 124-125), nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenį linkusį nusikalsti ir nepaisyti įstatymų bei visuomenėje galiojančių elgesio normų. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir tai, kad apeliantas daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 1, b. 1. 121-123). Teismas nustatė vieną R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Buvo atsižvelgta ir į tai, kad R. M. padarytas nusikaltimas yra mažiau pavojingas, nes jo veiksmais (vienu smūgiu) nebuvo sukeltas nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas, o tik fizinis skausmas. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas skyrė R. M. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą trečią pagal griežtumą bausmės rūšį - areštą, kurio trukmę, įvertinęs, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatė didesnę nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės vidurkis. Pripažinti, kad už nesunkų nusikaltimą apeliantui paskirta 60 parų arešto bausmė yra neteisinga ar yra aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek R. M., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra. Be to, nuteistajam R. M., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta 60 parų arešto bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė, kuri yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos neigiamai apeliantą charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad R. M. nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis. Jis ne kartą buvo teistas už smurtinius nusikaltimus (iš praeityje buvusių 8 teistumų, net 5 iš jų buvo už smurtinius nusikaltimus žmogaus sveikatai), yra linkęs nusikalsti, pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Siekiant nuteistojo elgesio korekcijos, praeityje apeliantui jau buvo taikytos ir švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas) ir tos pačios rūšies bausmės (areštas), taip pat ir laisvės atėmimo bausmė ir šios bausmės vykdymo atidėjimas, kuris vėliau buvo panaikintas ir apeliantas pasiųstas atlikti į pataisos įstaigą jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos elgesio korekcijai neturėjo, nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir toliau darė tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus (t. 1, b. l. 121-123, 124-125). Pažymėtina, kad už analogišką nusikaltimą R. M. areštu jau buvo nuteistas 2020 m. lapkričio 3 d. baudžiamuoju įsakymu, o 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu - už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau nepaisant to, jau 2020 m. gruodžio 26 d. įvykdė naują nusikalstamą veiką. Toks R. M. elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus. Nors BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba terminuotas laisvės atėmimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti tik paskyrus R. M. sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Švelnesnio pobūdžio bausmės (viešieji darbai ar laisvės apribojimas), vertinamu atveju negali užtikrinti tinkamo bausmės tikslų pasiekimo. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

10. Pagrindo R. M. paskirtą arešto bausmę pakeisti švelnesne bausmės rūšimi nesudaro ir apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjo pateikta R. M. 2021 m. lapkričio 15 d. sudaryta darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybė dėl nuteistojo įsidarbinimo, vertinant ją aukščiau išdėstytų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybių visumoje, nepaneigia nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis R. M. nusikalsdamas ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikalstamą veiką, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam su laisvės atėmimu susijusia bausme.

11. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl bausmės skyrimo neteisingai nurodyta, kad už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra numatytos šios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, minėto straipsnio 2 dalies sankcija iš tiesų numato tokias alternatyvias bausmių rūšis - viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą, tačiau šis netikslumas skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio esmės nekeičia. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta arešto bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs R. M. arešto bausmę, nurodė bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir nustatė pareigą nuteistajam per 7 dienas nuo nuosprendžio (pažymėtina, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje suklysta nurodant nuo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos atvykti į Marijampolės pataisos namus atlikti arešto bausmę arba negalint to padaryti susisiekti su pataisos namais. Nuteistajam R. M. šioje byloje buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 109-110), suėmimas nebuvo skirtas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė nuteistajam paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu, nustatant, kad bausmės pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai nuteistasis R. M. atvyks į bausmės atlikimo vietą ir pradės atlikti arešto bausmę arba nuo jo faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 28 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 29). Pažymoje nurodyta, kad R. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 81,00 eurą ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

14. Neturint duomenų, kad nuteistasis R. M. būtų sudaręs susitarimą su savo pasirinktu gynėju, 2021 m. liepos 15 d. nutartimi jam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Nuteistasis R. M. 2021 m. rugsėjo 27 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu savo gynybą pavedė advokatui A. S. (t. 2, b. l. 26). Būtent šis advokatas dalyvavo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės pradžios skaičiavimo: R. M. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtos 40 parų arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai nuteistasis R. M. atvyks į bausmės atlikimo vietą ir pradės atlikti arešto bausmę arba nuo jo faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo R. M. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.