- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-26
- Bylos Nr.
- 1A-797-493-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00769-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- R. B.
- Advokatai
- Rimantas Bučma
Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-797-493/2012;
Teisėjas: Raimundas Krušinys Proceso Nr. 1-64-1-00769-2012-9;
2012 m. lapkričio 26 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo R. B. gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-10-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad jis 2012-06-18, apie 23.30 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu ranka sudavė smūgį į krūtinės sritį žmonai R. B., o jai užsisukus ranka suėmęs spaudė jos kaklą, po to ją paleido ir rankos kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų į nugaros sritį, veido sritį bei nosį ir spyrė koja į dešinį šoną, taip padarydamas nukentėjusiajai R. B. nosies kaulo lūžimą, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-07-19 nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę, kadangi atsižvelgus į visas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Apeliantas pažymi, kad sužalojo labai artimą žmogų, savo žmoną. Netrukus po įvykio susitaikė, nori gyventi kartu, žmona atleido ir teismo prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Teismas, apelianto manymu, turėjo atsižvelgti į nukentėjusiosios poziciją. Pažymima ir tai, kad apeliantas su žmona augina vienerių metų dukrą, kuriai reikalingi abu tėvai. Apelianto žmona, kaip ir jis pats, yra neįgali, jai vienai sunku pasirūpinti mažamečiu vaiku.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši įstatyminė norma apibrėžia apeliacinio proceso ribas ir kartu reiškia tai, kad apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas.
Iš nuteistojo R. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad ji per griežta.
Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą mano, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. B. laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės kyrimo taisyklių, numatytų LR BK 54 straipsnyje, nepažeidė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą savo žmonos atžvilgiu, nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į straipsnio sankcijoje apibrėžtas bausmės už šio nusikaltimo padarymą ribas. LR BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė yra laisvės atėmimas iki penkerių metų. Jokių kitų alternatyvių bausmės rūšių įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs. Iš to seka, kad teismas, skirdamas bausmę už minėtame straipsnyje padaryto nusikaltimo padarymą, yra saistomas įstatymo leidėjo apibrėžtos sankcijos ribų. Apylinkės teismas nuteistajam R. B. už nusikaltimo, numatyto LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą skyrė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad R. B. nusikalto ir teismo teisiamas jau trečią kartą, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo metu, dėl padarytos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir padarė motyvuotą bei pagrįstą išvadą, kad gali būti skiriama artima minimaliai laisvės atėmimo bausmė, kuri aukštesnės instancijos teismo nuomone, nelaikytina aiškiai per griežta.
Šalies argumentai
Apeliantas, prašydamas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, savo skunde nurodo, kad su žmona susitaikė, ši jam atleido, jie augina mažametį vaiką, abu yra neįgalūs. Apelianto manymu šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą parinkti švelnesnę bausmės rūšį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija mano, kad šios nuteistojo nurodytos aplinkybės pagrįstai apylinkės teismo nebuvo vertintos kaip išimtinės, leidžiančios pagrįstai taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalies bei 62 straipsnio nuostatas. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas yra išimtinė galimybė, kuri taikoma tada, kai teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą, prieina prie išvados, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Apylinkės teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas bus įgyvendintas paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. B. laisvės atėmimo bausmę, tinkamai ją individualizavo ir padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. B., nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, bausmę tinkamai individualizavo ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta. Bendrindamas bausmes apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatomis ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudėjo su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-10-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė. Esant tokioms aplinkybėms keisti apylinkės teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.