- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- e2-32598-545/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26351-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- UAB „Lateko lizingas“
- Atsakovas
- I. V.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lateko lizingas“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui I. V., –
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 2972,24 Eur negrąžinto kredito, 2738,73 Eur priskaičiuotų nuo 2019-04-04 iki 2023-02-21 palūkanų, 25,38 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 129 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straisnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Dėl skolos priteisimo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2019-02-06 su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. PS-011045 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovui suteikė 3000,00 Eur kreditą 48 mėnesių laikotarpiui (metinė palūkanų norma 37,50 procentai). Atsakovas įsipareigojo sumokėti 150,00 Eur sutarties mokestį bei kredito sumą 3000,00 ir mokėjimo palūkanas 3029,36 Eur grąžinti periodinėmis 121,51 Eur įmokomis iki 2023-02-21. Atsakovui netinkamai vykdant sutartines prievoles, praleidus prievolių įvykdymo terminą (paskutinę įmoką atsakovas atiko 2019-04-04), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu ir Sutarties 5.5 ir 5.6 punktais 2019-07-04 Sutartis buvo nutraukta. Atsakovas negrąžino 2972,24 Eur kredito dalies ieškovui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo 2972,24 Eur negrąžinto kredito ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Dėl mokėjimo palūkanų.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2738,73 Eur mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo 2019-04-04 (nuo paskutinės sumokėtos įmokos dienos) iki 2023-02-21 (iki kredito pagal Sutartį grąžinimo termino). Sutarties 1.6 p. nustatyta, kad palūkanos tai piniginės lėšos, kurias kredito gavėjas moka kreditoriui už naudojimasi kreditu. Sutarties 9.1 p. nustatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga arba jos nutraukimas neatleidžia šalių nupo pareigos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad „Pagal sutartį Nr.PS-011045 palūkanos vertintinos kaip pelno palūkanos.“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.872 straipsnis yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas. Šios teisės normos suteikia teisę šalims pasirinkti: palūkanų dydį, jų mokėjimo tvarką nustatyti sutartimi arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2005). Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). CK 1.5 str. 1 d. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas į ateitį, t. y. iki 2023-02-21, pažymėtina, kad mokėjimo palūkanos yra ieškovo atlygis už atsakovo naudojimąsi kredito suma (kompensacinės palūkanos minimalūs kreditoriaus nuostoliai – negautos pelno (mokėjimo) palūkanos). Todėl ieškovas reikalaudamas priteisti mokėjimo/kompensacines palūkanas turi teisę reikalauti priteisti palūkanas išreišktas procentine išraiška (Sutartyje nurodyta metinė palūkanų norma) iki viso kredito sumos gražinimo – grąžinus kredito sumą skolininkas nesinaudoja kreditoriaus pinigais, kreditorius gali grąžintą kredito sumą panaudoti pelno gavimui (suteikus paskolą gauti, be kita ko, mokėjimo palūkanas). Pažymėtina ir tai, šios bylos kontekste, kad bylos šalys gali laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), t. y. ieškovas turi teise pasirinkti kokius reikalavimus reiškti ieškinyje, kokių ne. Ieškovo reikalavimas priteisti fiksuotą mokėjimo palūkanų sumą nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų turiniu, nes, be kita ko, nėra tiksliai žinoma, kad atsakovas grąžinas ieškovui visą negrąžintą kredito dalį, t. y. išnyks mokėjimo/kompensacinių palūkanų atsakovui skaičiavimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovui iš atsakovo priteistinos mokėjimo palūkanos skaičiuotinos nuo paskutinės įmokos gavimo dienos (2019-04-04) iki bylos iškėlimo teisme (2019-09-09) dienos, nuo negrąžintos 2972,24 Eur kredito dalies, taikant Sutartyje numatytą 37,50 proc. metinę palūkanų normą bei atsižvelgiant į Sutarties 5.2 p. (Sutartimi nustatyta, kad mėnesis turi 30 dienų). Ieškovui iš atsakovo priteistinsa 479,89 Eur mokėjimo palūkanų.
Dėl delspinigių.
CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Ieškovas ir atsakovas Sutartimi susitarė dėl netesybų – „Gavėjas, laiku nesumokėjęs įmokos ar jos dalies pagal Sutartyje esantį mokėjimų grafiką, privalo mokėti Kreditoriui 0,05 procento delspinigius, skaičiuojant nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą mokėti kalendorinę dieną“(Sutarties 3.8 p.). Ieškovas už laikotarpį nuo 2019-03-21 iki 2019-09-05 paskaičiavo 25,38 Eur delspinigių, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 25,38 Eur delspinigių tenkintinas. Iekšovui iš atsakovo priteistina 25,38 Eur delspinigių (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 3477,51 Eur (2972,24 Eur + 479,89 Eur + 25,38 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-09) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 84 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 78,00 Eur (129,00 Eur*60,62 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2972,24 Eur (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt du Eur 24 ct) skolą, 479,89 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 89 ct) mokėjimo palūkanas, 25,38 Eur (dvidešimt penkis Eur 38 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo sprendimu už akių priteistos 3477,51 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-09) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 78,00 Eur (septyniasddešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Lateko lizingas“, į. k. 111746792, naudai
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,37 Eur (penkių Eur 37 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.