Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

2020-06-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-351-416/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-06-08
Bylos Nr.
A5.-351-416/2020
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00149-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Laimondas Noreika (pirm.)
Pažeidėjas
R. G.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-351-416/2020
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00149-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 6.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. birželio 8 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,sekretoriaujant S. Š.,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus (toliau – VDI) atstovui M. G.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G., jo atstovei advokato padėjėjai V. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vykdančio individualią veiklą, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G., būdamas darbdaviu – fiziniu asmeniu, turinčiu Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytą civilinį teisnumą ir veiksnumą, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, 2020 m. kovo 4 d. R. A. leido dirbti automobilių remontininko darbą, kai darbuotojas, būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdamas darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai – automobilių remonto dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), R. A. taisė lengvąjį automobilį „Opel Zefira“ (nuėmė važiuoklės traversą ir greičių dėžę), teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą. Tokiais veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad su R. A. buvo garaže, tik kalbėjo. Kai VDI inspektorius klausė, ką jie veikia, sakė, kad dirba, bet inspektorius pats nematė to, kad jie dirbtų. Inspektorius apkaltino, kad jis yra darbdavys, tačiau tai netiesa. Inspektorius sakė, ką jam pasiaiškinime rašyti. Sakė, kad atlyginimą rašytų apie 30 Eur. Pasiaiškinimą rašė taip, kaip liepė tikrintojas. Nesuprato tuomet, už ką rašosi, nes pirmą kartą susidūrė su tokiu dalyku. R. A. pirminė nuomonė irgi buvo padiktuota VDI inspektoriaus. VDI inspektorius pamatė, kad jo ir R. A. batai vienodi, todėl inspektorius sakė, kad jis R. A. davė drabužius. R. A. grįžo iš įkalinimo įstaigos, kurioje 3 mėnesius atliko arešto bausmę, ir jo paklausė, ar pas save neturi darbo. R. A. nepasiūlė jokio darbo, bet sakė, kad yra pažįstamo automobilis ir jei nori, jis gali jį remontuoti. Automobilį perdavė remontuoti R. A. be jokios naudos, nes automobilio savininkas su R. A. yra pažįstami. R. A., kaip ir jis pats, dirbo pagal patentą. P. R. A. į garažą yra atskiras įėjimas, atskiras įvažiavimas. Patalpos priklauso ir nusižengimo užfiksavimo metu priklausė jam pačiam. R. A. nuo 2015 lapkričio mėn. naudojosi garažo patalpomis. 2016 m. su juo sudarė neatlygintinio naudojimosi daiktų (panaudos) sutartį, kuri galioja, nes yra neterminuota. R. A. jam moka 40 proc. visų išlaidų, t. y. žemės mokestį, už elektrą ir šilumą.

VDI atstovas M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog vykdant pavedimą buvo atliekamas planinis patikrinimas automobilių remonto dirbtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Patikrinimas buvo pasirinktas pagal veiklos profilį. Patikrinimo metu buvo rasti du dirbantys fiziniai asmenys, t y. R. G. ir R. A.. Asmenys teikė paaiškinimus tiek raštu, tiek žodžiu. Atlikus visą tyrimą, buvo konstatuota nelegalaus darbo požymių turinti veika. Įvertinus visą tyrimo metu surinktą medžiagą, R. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl galimai nelegalaus darbo, byla perduota nagrinėti Marijampolės teismui.

Byloje 11-13 lapuose yra fotolentelė, kurioje užfiksuota patikrinimo pradžia ir užfiksuota, kad darbuotojas R. A. su darbo apranga prie automobilio. Paaiškinimai yra fiksuojami žodžiu užduodamų klausimų ir raštu pateikiamų atsakymų forma. R. G. ir R. A. patys rašė paaiškinimus savo ranka ir patvirtino savo parašais. Asmenys raštu paaiškino esamą situaciją. Darbdaviu gali būti ir fizinis asmuo. Pažymi, kad nusižengimas gali būti padarytas it neveikimu. Šiuo atveju darbdavys nepadarė visko, kad darbo santykiai būtų legalūs. Prašo priimant sprendimą vadovaujamais pirminiais parodymais, nes vėlesni parodymai skiriasi nuo pirminių. Surinkus įrodymus, išklausius R. G., liudytojo R. A. parodymus posėdžio metu, galima konstatuoti, kad panaudos sutartimi ir darbu pagal verslo liudijimai buvo siekiama užmaskuoti nelegalų darbą ir sau pasilengvinti iš realių darbo santykių kylančią mokesčių naštą. Prašo pripažinti R. G. padarius administracinį nusižengimą ir skirti baudą sankcijos ribose.

Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu parodė, jog VDI inspektoriai rado jį garaže, nes ten dirbo. Norėjo dirbti sau, ieškojo darbo. P. R. G. ir jis sakė, kad darbo neturi, bet gali tame garaže, kuriame jis dirbo anksčiau, dirbti. 2020 m. kovo 4 d. uždirbo pinigus sau, tačiau tuo metu patento neturėjo. Jį įsigijo kitą dieną, t. y. 2020 m. kovo 5 d., kadangi kovo 4 d. nedirbo VMI skyrius Kazlų Rūdoje. Remontavo lengvąjį automobilį „Opel Zefira“, kurį į garažą atvarė A., pavardės nepamena. Kada automobilį atvarė – nežino, nes trečiadienį jį rado garaže. Būtent jis taisė minėtą automobilį, nes reikėjo pinigų. Dirbo anksčiau, klientai juo pasitikėjo. Susitarimo, kas konkrečiai taisys automobilį, nebuvo, kadangi reikėjo tik pakeisti sankabą. Kalbėjo telefonu su automobilio savininku ir jis žinojo, kad būtent jis remontuos jo automobilį. Su R. G. jokių susitarimų dėl automobilio taisymo neturėjo. Kartu su R. G. nuėmė greičių dėžę ir traversą, kadangi reikėjo pagalbos. Detalės yra sunkios, vienam žmogui jas nuimti neįmanoma. Automobilio remontą turėjo apmokėti jo savininkas. Kai atėjo VDI inspektorius, pasimetė ir pasiaiškinime rašė tai, ko jis paklausė. Darbo rūbus turėjo seniai, jie buvo jo paties. Garažuose buvo likę R. G. įrankiai, kuriais jis naudojosi. Patalpos priklauso R. G., bet pagal panaudos sutartį naudojasi jis nuo 2016 m. iki 2018 m. Tada išėjo dirbti į kitą garažą, kuriame taip pat dirbo apie 2 metus. 2019 m. rugpjūčio 18 d. jam buvo paskirta 3 mėnesių arešto bausmė, kurią atliko 2018 m. lapkričio 4 d. Turėjo problemų su sveikata, todėl keletą mėnesių nedirbo. Už patalpų panaudą mokėjo R. G. dalį mokesčių. R. G. garaže vėl pradėjo dirbti nuo 2020 m. kovo 4 d. Už verslo liudijimą pats moka, visada deklaruoja pajamas.

R. G. atstovė advokato padėjėja V. Š. nurodė, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. A. neigė buvus susitarimą su R. G., nurodė aplinkybės dėl jo darbo pradžios nuo 2016 m. pagal verslo liudijimą. Šiuo parodymus patvirtino duomenys iš VMI informacinės sistemos. Minėtas liudytojas nurodė, kad dėl VMI Kazlų Rūdos skyriaus darbo laiko grafiko, t. y. nedaro atitinkamomis darbo dienomis, jis negalėjo gauti verslo liudijimo. Atsižvelgiant į liudytojo vykdomą transporto priemonių remonto veiklą nuo 2016 m., galima daryti išvadą, kad R. A. ir nusižengimo užfiksavimo metu dirbo savarankiškai, tik neturėjo verslo liudijimo. Tokį vienkartinį, epizodinį veiklos vykdymą lėmė objektyvios priežastys, t. y. VMI Kazlų Rūdos skyriaus darbo laikas ne visomis savaitės dienomis. VDI atstovas teismo posėdžio metu prašė vadovautis pirminiais R. G. ir liudytojo R. A. parodymais, tačiau minėtų asmenų paaiškinimai yra neišsamūs, neinformatyvūs, chaotiški, lakoniški, be logikos. R. G. paaiškinime esantį teiginį „R. A. padėjo remontuoti automobilį“ galima vertinti taip, kad du asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą, partnerystės santykių pagrindu vienas kitam padeda remontuoti automobilį. R. G. paaiškinime nėra reikiamo žodžių „R. A. mano nurodymu padėjo remontuoti automobilį“. Teiginį „kaina priklausys nuo to, kiek reikės įdėti darbo“ galima traktuoti įvairiai, kadangi neaišku apie kokią kainą kalbama – darbo, užmokesčio ar kitą. Nėra susitarimo dėl darbo užmokesčio. Teiginys „naudojosi mano įrankiais“ reiškia, jog R. A. panaudos sutarties pagrindu naudojosi garažo patalpomis ir jose esančiomis visomis darbo priemonėmis. Vadovaujantis paaiškinimų turiniu, galima konstatuoti, kad nebuvo susitarimo nelegaliam darbui. Tiek liudytojas R. A., tiek R. G. dirbo verslo liudijimų pagrindu, kiekvienas atskirai mokėjo už savo verslo liudijimą. Visa tai neleidžia konstatuoti, kad R. G. buvo darbdaviu. Prašo administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

Šalies argumentai

R. A. paaiškinime nurodyta, kad jis 2020 m. kovo 4 d., nuo 12.00 val., remonto dirbtuvėse, pas R. G., esančiose (duomenys neskelbtini), padėjo nuimti greičių dėžę ir traversą. Remontuotas automobilis buvo „Opel Zafira“, jis buvo R. G. kliento. Sutarė, kad jei tiks darbui, R. G. mokės 30 Eur už dieną, o vėliau – daugiau. R. davė rūbus, batus bei pirštines. Dirbdamas naudojo orinius suktukus, raktus bei galvutes. Darbo sutarties kol kas nesudarę. Jei tiks darbas – išpirks patentą, verslo liudijimą. Paaiškinimą surašė pats, teisingai atsakydamas į žodžiu užduodamus klausimus (b. l. 3).

R. G. paaiškinime užfiksuota, jog jis vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą, (duomenys neskelbtini), esančiose dirbtuvėse. 2020 m. kovo 4 d., 12.00 val., R. A. padėjo remontuoti automobilį „Opel Zefira“, kuris priklauso jo klientui. R. A. padėjo išimti minėto automobilio greičių dėžę. Jam išdavė darbinių drabužių aprangą, batus, pirštines. Asmuo naudojosi jo įrankiais. Kai bus darbo, atlygis už dieną 30 Eur. Jeigu tiks darbas, priims pagal verslo liudijimą. Apie darbo sutarties sudarymą kalbos nebuvo. Kiek bus darbo, tiek ir dirbs. Paaiškinimą surašė pats, teisingai atsakydamas į žodžiu užduodamus klausimus (b. l. 4).

Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad R. G. patikrinimas pradėtas 2020 m. kovo 4 d., baigtas 2020 m. kovo 10 d. Vykdant 2020 m. kovo 4 d. Kauno skyriaus patarėjo-vyr. darbo inspektoriaus pavedimą Nr. 428, vyr. inspektoriai M. G. (grupės vadovas) ir A. B. 2020 m. kovo 4 d., apie 13.15 val., atliko planinį inspektavimą nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolė automobilių remonto dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu minėtose dirbtuvėse rasti dirbantys du fiziniai asmenys: R. A. ir R. G.. R. G. pateikė verslo liudijimą Nr. OF447876-1, 2020 m. kovo 3 d., veiklos vykdymo laikotarpiai kovo 4-6, 9, 10, 12, 13, 16-20, 23-27, 30 d. balandžio 3, 6-10, 14-17, 20-24, 27-30 d. Asmenys žodžiu ir raštu teikė paaiškinimus dėl dirbamo darbo aplinkybių, ko pasekoje buvo konstatuota nelegalaus darbo požymių turinti veika. 2020 m. kovo 4 d. inspektuojant automobilių remonto dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), priėmus paaiškinimą iš R. A., atlikus kitus veiksmus vykdant administracinio nusižengimo tyrimą, nustatyta, kad R. G., būdamas darbdaviu – fiziniu asmeniu, turinčiu Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse reglamentuotą teisnumą ir veiksnumą, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, 2020 m. kovo 4 d. R. A. leido dirbti automobilių remontininko darbą, kai darbuotojas, būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atliko darbo funkciją, paklusdamas darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai automobilių remonto dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini) Rūdoje, remontavo lengvąjį automobilį „Opel Zafira“ (nuėmė važiuoklės traversą bei greičių dėžę), teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs darbo sutarties raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos pradžios nepranešęs VSDFV apie darbo sutarties su R. A. sudarymą ir jo priėmimą į nelegaliai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies normas. Darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asiru organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atsti arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo mi Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais – veikimu, bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria asmuo nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (b. l. 5-6).

VSDFV informacinės sistemos duomenyse užfiksuota, jog R. A. nuo 2020 m. kovo 1 d. nebuvo sudaręs jokios darbo sutarties ar vykdė individualią veiklą (b. l. 7).

Darbuotojų saugos ir sveikos informacinės sistemos duomenyse užfiksuota, kad R. A. nusižengimo užfiksavimo metu (2020 m. kovo 4 d.) nebuvo išduotas verslo liudijimas (b. l. 8).

Verslo liudijime Ne. AO450971-1 nurodyta, kad R. A. vykdoma veiklos rūšis yra paslaugos, kodas – 050, pavadinimas – variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas. Verslo liudijimo išdavimo data 2020 m. kovo 5 d. (b. l. 9).

Fotolentelėje užfiksuota, kad fotografavimo vieta yra (duomenys neskelbtini), laikas – 2020 m. kovo 4 d., apie 13.15 val.-14.14 val. Fotolentelėje Nr. 1 esančioje nuotraukoje užfiksuoti R. G. (kairėje su juoda, pilka striuke) ir darbuotojas R. A. (tiesiai už automobilio „Opel Zefira“, prie raudonos spalvos laikiklio-atramos) darbo vietoje remontuojantis automobilį, automobilių remonto dirbtuvėse. Fotolentelėse Nr. 2 ir 3 esančiose nuotraukose užfiksuotas darbuotojas R. A. darbo vietoje – automobilių remonto dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini). Fotolentelėje Nr. 4 esančioje nuotraukoje užfiksuota darbo vieta – automobilių remonto dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Fotolentelėse Nr. 5 ir 6 esančiose nuotraukose užfiksuotas automobilių remonto dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), kiemas (b. l. 11-16).

Projektavimo sąlygų sąvade Nr. 18 nurodyta, kad statinio – dirbtuvių rekonstrukcijos užsakovas yra R. G.. Statybos adresas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).

2016 m. sausio 7 d. neatlygintinio naudojimosi daiktų (panaudos) sutartyje parašyta, kad R. G. (panaudos davėjas) ir R. A. (panaudos gavėjas) susitaria, jog panaudos davėjas perduoda neatlygintinai naudotis o panaudos gavėjas priima naudotis negyvenamąją patalpą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), neterminuotam laikotarpiui (b. l. 25-26).

A. G. pajamų mokesčio deklaracijoje už 2019 metus užfiksuota, kad asmens pajamų mokesčio suma už nurodytus metus yra 00,00 Eur (b. l. 27-29).

Pažymoje apie šeimos sudėtį nurodyta, jog R. G. šeima susideda iš jo, žmonos ir sūnaus (b. l. 31).

Pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodytos E. G. gautos pajamos 2019 m. (b. l. 32).

Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos duomenyse fiksuoti R. A. verslo liudijimai, išduoti laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. (b. l. 49-67).

R. A. metinėse pajamų deklaracijoje laikotarpiu nuo 2016 iki 2019 m. nurodytos asmens apmokestinamos pajamos, individualios veiklos pajamos (b. l. 68-81).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 Eur. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Kaip minėta, pirmasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – realus asmens darbas. Byloje esantys duomenys (R. G. ir R. A. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, minėtų asmenų rašytiniai paaiškinimai, administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo akto, fotolentelės neabejotinai įrodo, jog R. A. 2020 m. kovo 4 d., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), remontavo automobilį „Opel Zefira“, t. y. nuėmė važiuoklės traversą ir greičių dėžę.

Antrasis elementas – darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai). Vertinant, ar šioje byloje yra analizuojamas nelegalaus darbo požymis, visų pirma, reikia nustatyti, ar buvo R. G. ir R. A. susitarimas. Abu minėti asmenys teismo posėdžio metu teigė, kad R. A. dirbo sau, o ne R. G. naudai. Teismas tokius teiginius vertina kaip gynybinę poziciją ir siekį išvengti administracinės atsakomybės. Tuo tarpu, liudytojo R. A. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis 2020 m. kovo 4 d., nuo 12.00 val., remonto dirbtuvėse, pas R. G., esančiose (duomenys neskelbtini), padėjo nuimti greičių dėžę ir traversą. Remontuotas automobilis buvo „Opel Zafira“, jis buvo R. G. kliento. Sutarė, kad jei tiks darbui, R. G. mokės 30 Eur už dieną, o vėliau – daugiau. R. G. paaiškinime užfiksuota, jog jis vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą, (duomenys neskelbtini), esančiose dirbtuvėse. 2020 m. kovo 4 d., 12.00 val., R. A. padėjo remontuoti automobilį „Opel Zefira“, kuris priklauso jo klientui. R. A. padėjo išimti minėto automobilio greičių dėžę. Tokie minėtų asmenų parodymai patvirtina jų susitarimo dėl darbo, t. y. automobilio taisymo fakto buvimą.

R. G. teismo posėdžio metu teigė, kad R. A. nepasiūlė jokio darbo, bet sakė, kad yra pažįstamo automobilis ir jei nori – jis gali jį remontuoti. Automobilį perdavė remontuoti R. A. be jokios naudos, nes automobilio savininkas su R. A. yra pažįstami. R. A., kaip ir jis pats, dirbo pagal patentą. Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2020 m. kovo 4 d. uždirbo pinigus sau, tačiau tuo metu patento neturėjo. Už automobilio taisymą turėjo sumokėti klientas. Tuo tarpu, liudytojo R. A. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog sutarė, kad jei tiks darbui, R. G. mokės 30 Eur už dieną, o vėliau – daugiau. R. G. paaiškinime užfiksuota, jog susitarė su R. A., kad jei bus darbo, atlygis už dieną bus 30 Eur. Rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuoti parodymai patvirtina tai, kad asmenys buvo susitarę dėl konkretaus atlygio dydžio – 30 Eur už dieną.

Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu teigė, kad darbo rūbus turėjo seniai, jie buvo jo paties. Tuo tarpu R. A. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad R. G. davė rūbus, batus bei pirštines. Dirbdamas naudojo orinius suktukus, raktus bei galvutes. R. G. paaiškinime užfiksuota, jog jis R. A. išdavė darbinių drabužių aprangą, batus, pirštines. Asmuo naudojosi jo įrankiais. Byloje esantys duomenys (R. G. ir R. A. rašytiniai paaiškinimai ir fotolentelės patvirtina, jog R. A. buvo apsirengę darbo drabužiais, priklausančiais R. G., dirbo naudodamasis R. G. priklausančiais darbo įrankiais. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog asmuo dirbo paklusdamas R. G. nustatytai darbo tvarkai.

Pažymėtina, jog pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, jog pirminiuose asmenų paaiškinimuose dėstomų aplinkybių nepripažinti įrodymais nėra jokio pagrindo, todėl teismas nesivadovauja R. G. ir R. A. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, ir laiko pirminiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes objektyviomis.

Svarbu paminėti tai, kas teismo posėdžio metu R. G. ir liudytojas R. A. teigė, kad VDI inspektoriai diktavo ką jiems rašyti paaiškinimuose. Teismas, vertindamas tokią asmenų poziciją, atkreipia dėmesį į tai, kad tiek R. G., tiek liudytojas R. A. yra pilnamečiai asmenys, neturintys jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, kas galėtų apriboti jų faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą atvaizdavimą. Jaučiant kokį nors neteisėtą poveikį, spaudimą rašyti vienus ar kitus duomenis, tai galėjo būti pažymėta paaiškinimo protokole, tačiau abu asmenys savo parašais patvirtino surašytų paaiškinimų teisingumą. Dėl galimai netinkamo darbo inspekcijos pareigūnų elgesio į jų vadovus nebuvo kreiptasi ir nesiimta jokių priemonių neva darytam poveikiui užfiksuoti. Teismas daro išvadą, jog į įvykio vietą atvykę VDI pareigūnai turimų įgaliojimų neviršijo ir elgėsi pagal nustatytas funkcijas. Darbo inspektoriai apklausė asmenis žodžiu, užduodami konkrečius, standartizuotus klausimus, siekiant nustatyti nelegalaus darbo požymius (pas ką dirba, nuo kada dirba, kuo dirba, su kuo dėl darbo buvo tartasi ir kt.). Byloje nėra jokių duomenų, kad VDI pareigūnai būtų šališki ar turėtų kitų objektyvių priežasčių melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Tokių priežasčių nenurodė ir pats pažeidėjas ar jo atstovė. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant R. G. kaltės klausimą bei vertinant visų surinktų įrodymų visumą, minėtų asmenų rašytiniai paaiškinimai pripažįstami patikimu įrodymu.

R. G. atstovė advokato padėjėja V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. G. ir liudytojo R. A. rašytiniai paaiškinimai yra neišsamūs, neinformatyvūs, chaotiški, lakoniški, be logikos. Teismas mano, jog tai tik patvirtinta faktą, kad minėti asmenys parodymus rašė patys. Jeigu parodymus būtų diktavę VDI inspektoriai, kaip tai teigia R. G., jo atstovė ir liudytojas R. A., jie būtų buvę nuoseklūs ir išsamūs, kadangi juose atsispindėtų specialistų suformuluotos mintys ir jų seka.

Trečiasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Iš byloje esančių duomenų (R. G. ir R. A. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, minėtų asmenų rašytinių paaiškinimų, nelegalaus darbo tyrimo akto, VSDFV užklausos rezultatų, Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos duomenų akivaizdu, jog 2020 m. kovo 4 d. liudytojas R. A. nebuvo sudaręs rašytinės darbo sutarties su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniui R. G..

R. G. atstovė advokato padėjėja V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į liudytojo vykdomą transporto priemonių remonto veiklą nuo 2016 m., galima daryti išvadą, kad R. A. ir nusižengimo užfiksavimo metu dirbo savarankiškai, tik neturėjo verslo liudijimo. Tokį vienkartinį, epizodinį veiklos vykdymą lėmė objektyvios priežastys, t. y. VMI darbo laikas ne visomis savaitės dienomis. Teismas, vertindamas tokią atstovės poziciją, atkreipia dėmesį į tai, kad automobilio „Opel Zefira“ taisymas nebuvo neatidėliotinas reikalas, R. A. galėjo palaukti kol VMI Kazlų Rūdos skyriaus išduos verslo liudijimą ir tik tada remontuoti minėtą automobilį. Be to, tai, kad R. A. nusižengimo užfiksavimo dieną dirbo savarankiškai, paneigia aukščiau aptarta byloje esant įrodymų visuma.

R. G. atstovė advokato padėjėja V. Š. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinime esantį teiginį „R. A. padėjo remontuoti automobilį“ galima vertinti taip, kad du asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą, partnerystės santykių pagrindu vienas kitam padeda remontuoti automobilį. R. G. paaiškinime nėra reikiamo žodžių „R. A. mano nurodymu padėjo remontuoti automobilį“. Teiginį „kaina priklausys nuo to, kiek reikės įdėti darbo“ galima traktuoti įvairiai, kadangi neaišku apie kokią kainą kalbama – darbo, užmokesčio ar kitą. Nėra susitarimo dėl darbo užmokesčio. Teiginys „naudojosi mano įrankiais“ reiškia, jog R. A. panaudos sutarties pagrindu naudojosi garažo patalpomis ir jose esančiomis visomis darbo priemonėmis. Vadovaujantis paaiškinimų turiniu, galima konstatuoti, kad nebuvo susitarimo nelegaliam darbui. Teismas nurodytus R. G. atstovės teiginius vertina kaip subjektyvią jos nuomonę, paaiškinimuose esančių sakinių interpretavimą ir niekaip nepaneigia R. G. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Be to, nurodytos frazės turi būti vertinamos ir suprantamos viso paaiškinimo ir byloje esančių duomenų kontekste, o ne pažodžiui.

Teismas taip pat palaiko institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovo išsakytą poziciją, jog nenutraukta panaudos sutartimi ir darbu pagal verslo liudijimą buvo siekiama užmaskuoti nelegalų darbą. Pateikti duomenys apie R.A. darbą pagal verslo liudijimą kaltinime nurodyto periodo neapima. Taip pat visiškai nelogiškas yra tiek R.G., tiek ir R.A. aiškinimas apie nagrinėjamo pažeidimo metu neva galiojusią ir nenutrauktą nuo 2016 metų panaudos sutartį, pagal kurią R.A. R.G. mokėjo dalį mokesčių. R.A. teisme aiškino, kad nuo 2016 m. iki 2018 m. pagal ją dirbo R.G. suteiktose patalpose. Tada išėjo dirbti į kitą garažą, kuriame taip pat dirbo apie 2 metus. 2019 m. rugpjūčio 18 d. jam buvo paskirta 3 mėnesių arešto bausmė, kurią atliko 2018 m. lapkričio 4 d. ir vėl grįžo dirbti tik 2020 metų kovo 4 d. Pagal tokio paaiškinimo logiką išeina, kad R.Almonaitis nuo 2018 metų iki 2020-03-20 suteiktomis patalpomis nesinaudojo, tačiau už jas mokėjo dalį mokesčių, kad sutartis nenutruktų, tačiau ir pats to nepatvirtina.

Taigi, teismas nustatė, jog nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti byloje esančiais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymius.

R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių nebuvimą. Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-358-397/2019). Byloje nustatyta, kad liudytojas R. A. nelegaliai dirbo trumpą laiko tarpą (1 darbo dieną). Taigi šiuo atveju R. G. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis nei įprasti atvejai, kuomet nelegalūs darbuotojai įmonėse dirba ilgą laiką, sistemingai, didelėmis apimtimis, yra nuslepiami mokesčiai ir pan. Nėra duomenų, kad R. G. atžvilgiu anksčiau būtų nustatyti nelegalaus darbo atvejai, jis anksčiau už analogiškus nusižengimus nėra baustas. Nepateikta duomenų, kad jis būtų buvęs baustas ir už kitokius administracinius nusižengimus, teistas. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis nusižengimas buvo atsitiktinis. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. G. skirtina mažesnė, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkyje numatyta bauda – 1 500 Eur. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 2011863922. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika