Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria nutarta patvirtinti atsakovo A. M. kreditorinį reikalavimą, civilinėje byloje Nr. 2-545-524/2008 pagal ieškovo J. Ž. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Advaldija“, V. S. , A. M. , J. M. dėl kreditinių reikalavimų ginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nutartyje nurodė, kad administratoriaus įgaliotas asmuo pripažino bankrutuojančios bendrovės kreditorių pateiktus finansinius reikalavimus ir jų savo prašyme neginčijo (CPK 47 str., ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p., 15 p.).

Teismas nutartyje nurodė, kad juridinių asmenų registro duomenys įrodo, jog UAB „Advaldija“ įregistravimo pažymėjimas buvo išduotas 2004 m. gruodžio 24 d., nors jos įstatai įregistruoti 2002 m. sausio 10 d. 2006 m. liepos 1 d. A. M. Ūkio ministerijos Įmonių bankroto departamentas neišdavė kvalifikacinio pažymėjimo verstis įmonių bankroto administravimu. Byloje nėra įrodymų, jog įmonėje buvo kitų darbuotojų, teikiančių bankroto administratorių paslaugas, todėl teismas padarė išvadą, kad nuo 2006 m. liepos 1 d. įmonė neturėjo teisės verstis bankroto administravimo veikla, nes neturėjo administratorių. Byloje nėra įrodymų, jog įmonė būtų vykdžiusi kitą veiklą.

Atsakovas A. M. privalėjo įrodyti, jog jis, kaip įmonės akcininkas, buvo priverstas skolinti savo asmenines lėšas, nes UAB „Advaldija“ administruojamos įmonės neapmokėjo jam teismo ar kreditorių susirinkimo patvirtintų administravimo išlaidų (ĮBĮ 10 str. 4 d. 7 p., 36 str. 1 d.). Tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Panaudos sutartimis atsakovas A. M. neatlygintinai perdavė savo automobilį jo administruojamai G. Klimaičio individualiai įmonei, R. Toliušienės individualiai įmonei ir kitoms administruojamoms įmonėms, o UAB „Advaldija“ neatlygintinai buvo perduoti U. M. ir A. M. automobiliai. Šiose sutartyse buvo numatyta, kad panaudos gavėjai privalo automobilius išlaikyti ir daryti jų einamąjį bei kapitalinį remontus. Taip pat ir atsakovo bei jo šeimos narių ir finansininkių mobilieji telefonai pagal panaudos sutartis buvo perduoti UAB „Advaldija“ darbuotojams. Atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, jog lėšos, išleistos šių automobilių kurui, remontui ir telefonų sąskaitų apmokėjimui, buvo būtinos tik UAB „Advaldija“ ūkinei - komercinei veiklai. Atsakovas privalėjo įrodyti, kokią pinigų sumą jis skolino įmonei ir kada jo šeimos narių ir jo automobiliai, mobilieji telefonai buvo naudojami jo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti ir UAB „Advaldija“ ūkinei-komercinei veiklai vykdyti. Tai, jog visa 28 635,35 Lt suma buvo panaudota tik UAB „Advaldija“ ūkinei- komercinei veiklai vykdyti, yra neparemta CK 1.5 str. įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. UAB „Advaldija“, vykdžiusi bankroto administravimo paslaugas, gavo administravimo lėšų iš bankrutuojančių įmonių, todėl šiomis lėšomis ir turėjo būti padengtos visos kelionės, transporto išlaidos, turėtos administruojant šias įmones, nes atsakovas, pats būdamas administratoriumi, sudarė šių įmonių administravimo išlaidų sąmatas ir teikė jas tvirtinti teismui ar kreditorių susirinkimui. Byloje įrodyta, kad pagal panaudos sutartį perduotu A. M. automobiliu važinėjo tik pats A. M. , o šios išlaidos buvo padengtos iš šios administruojamos įmonės. Atsakovas pažeidė CK 4.243 str. 2 d nustatytą draudimą. Automobiliu atsakovas naudojosi ir tenkindamas savo ir šeimos narių asmeninius poreikius. Atsakovas pateikė kelionės lapus, išrašytus įmonės vardu, ir po leidimo teikti administravimo paslaugas nepratęsimo. Sąskaitos įrodo, kad degalai ir automobilių remonto išlaidos, kurias prašo priimti kaip UAB „Advaldija“ išlaidas, buvo skirtos ir jo vaikų automobiliams. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kokia įmonės komercinė-ūkinė veikla buvo vykdoma su šiais automobiliais. Tokie pat įrodymai yra ir dėl mobiliųjų telefonų panaudos ir jų pokalbių apmokėjimo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo transporto remonto, kuro ir telefoninių pokalbių išlaidas patyrė ne UAB „Advaldija“ ir atsakovas jų neskolino kaip akcininkas įmonei, tai yra jo ir jo šeimos narių asmeninės išlaidos. CK 6.242 str. draudžia praturtėti kito asmens sąskaita, todėl teismas atsakovo 28635,35 Lt kreditinį reikalavimą sumažino iki 2 612,55 Lt, administratoriui neprieštaraujant, jog būtų padengtos atsakovo asmeninės lėšos, panaudotos įmonės kanceliarinėms prekėms, skelbimams ir mokesčiui administratorių asociacijai (1080,44 Lt; 182,11 Lt; 1350 Lt). Teismo teigimu, atsakovo statusas, reglamentuotas LR akcinių bendrovių įstatyme, nesuteikė galimybės neatlygintinai gauti bendrovės lėšų, o, priešingai, įpareigojo veikti visais atvejais bendrovės interesais, todėl jis, būdamas atsakingas už įmonės veiklą ir žinodamas, jog nebeturi teisės verstis paminėta veikla, privalėjo sustabdyti įmonės veiklą Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo nustatyta tvarka, todėl atsakovo A. M. 2007 m. gruodžio 4 d. nutartimi patvirtintas kreditinis reikalavimas mažintinas 7 384,70 Lt, t.y. ta darbo užmokesčio dalimi, kuri buvo skaičiuota nuo 2006 m. liepos 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo sumažinti kitų atsakovų kreditinių reikalavimų, kylančių iš darbo užmokesčio, nes atsakovės J. M. ir V. S. nebuvo atsakingos už įmonės veiklos sustabdymą, o įmonės administratorius pripažįsta, jog jos darbo pareigas vykdė ir po 2006 m. liepos 1 d. ir šios pareigos nebuvo susijusios su įmonių bankroto paslaugomis.

1. Teismas klaidingai nurodė, kad UAB „Advaldija“ įregistravimo pažymėjimas buvo išduotas 2004 m. gruodžio 24 d. Šią dieną buvo išduotas naujas pažymėjimas su pakeistu įmonės kodu.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2006 m. liepos 1 d. A. M. Ūkio ministerija neišdavė kvalifikacinio pažymėjimo verstis įmonių bankroto administravimu. 2006 m. liepos 3 d. LR Ūkio ministerija išdavė bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinį pažymėjimą Nr. 436b be galiojimo termino nustatymo. 2006 m. lapkričio 13 d. Ūkio ministerija panaikino kvalifikacinio pažymėjimo Nr. 436b, išduoto 2006 m. liepos 3 d. galiojimą. Dėl šio priimto sprendimo 2006 m. gruodžio 13 d. pateiktas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, šiuo metu vyksta teisminiai ginčai. UAB „Advaldija“ turėjo teisę verstis bankroto administravimo veikla, leidimas Nr. 82 jai teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas galiojo iki 2007 m. birželio 21 d. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Advaldija“ negalėjo vykdyti jokios veiklos. Teismui pateikti įrodymai, kokia veikla toliau buvo vykdoma. LR įstatymai nedraudžia užsiimti kita ūkine-komercine veikla.

3. Teismas nepagrįstai tapatina UAB „Advaldija“ ūkines išlaidas ir administruojamų bankrutuojančių įmonių administravimo išlaidas, kurias nustato kreditoriai. Teismui buvo pateikti atsakovo asmeninės sąskaitos išrašai, kiek lėšų ir kada buvo pravesta UAB „Advaldija“ reikmėms, t.y. 11 969,89 Lt. III eilės kreditorinis reikalavimas buvo priskaičiuotas remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais. Įmonėje UAB „Advaldija“ išlaidos buvo vykdomos iki 2007 m. birželio mėn. Išlaidos pagal panaudos sutartis buvo darytos teisėtai. Bankroto administratorius nepagrįstai nepateikė panaudos sutarčių.

4. Teismas neteisingai išaiškino ir taikė CK 4.243 str. 2 d. Apelianto ir jo šeimos turtas buvo naudojamas pagal panaudos sutartį nemokamai, kad būtų galima vykdyti veiklą ir administruoti bankrutuojančias įmones. CK 2.135 str. 2 d. nuostata, kad asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu, netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų.

5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vadovo statusas nesuteikė galimybės neatlygintinai gauti bendrovės lėšų, o, priešingai, įpareigojo veikti bendrovės interesais. Būdamas atsakingas už įmonės veiklą, jis vykdė privalomą įstatymų numatytą veiklą - debitorinių skolų išieškojimą. Nurodo, kad visus apmokėjimus į biudžetą jis vykdė iš savo asmeninių lėšų bei buvo atliekami visi darbai susiję su įmonės veikla.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-376 patvirtintų „Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisyklių“ 2 punkto nuostatą bankroto administratoriaus pažymėjimas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotas dokumentas, kuriuo fiziniam asmeniui suteikiama teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, o leidimas teikti bankroto administravimo paslaugas – Ūkio ministerijos išduotas dokumentas, kuriuo juridiniam asmeniui suteikiama teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.

Skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2006 m. liepos 1 d. A. M. Ūkio ministerijos Įmonių bankroto departamentas neišdavė kvalifikacinio pažymėjimo verstis įmonių bankroto administravimu, kad nuo 2006 m. liepos 1 d. įmonė neturėjo teisės verstis bankroto administravimo veikla, nes neturėjo administratorių, o byloje nėra įrodymų, jog įmonė būtų vykdžiusi kitą veiklą.

Atskirajame skunde atsakovas A. M. nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad 2006 m. liepos 1 d. jam Ūkio ministerija neišdavė kvalifikacinio pažymėjimo verstis įmonių bankroto administravimu, ir kad UAB „Advaldija“ negalėjo vykdyti jokios veiklos.

Kaip pagristai atskirajajme skunde nurodo apeliantas, 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimu Ūkio ministerija panaikino jo kvalifikacinio pažymėjimo Nr. 436b, išduoto 2006 m. liepos 3 d. galiojimą, apeliantas šį sprendimą apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas skundas dėl Ūkio ministerijos 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimo panaikinimo, yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (t. 4, b.l. 192-195, 196-198). Kadangi A. M. 2006 m. liepos 3 d. buvo išduotas kvalifikacinis pažymėjimas verstis įmonių bankroto administravimu (t. 1, b.l. 192-195, 199), nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 2006 m. liepos 1 d. įmonė neturėjo teisės verstis bankroto administravimo veikla. Pažymėtina, kad UAB „Advaldija“ įgaliotas asmuo, administruodamas G. Klimaičio individualią įmonę, 2005 m. balandžio 7 d.-2006 m. rugpjūčio 17 d. vykdė paskutinę UAB „Advaldija“ administravimo procedūrą (t. 4, b.l. 199).

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad bendrovė toliau vykdė veiklą, t.y. buvo išieškomi debitoriniai įsiskolinimai, vyko teismo posėdžiai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. M. UAB „Advaldija“ vardu 2007 m. rugpjūčio 9 d. pateikė Tauragės rajono apylinkės teismui skundą dėl antstolio patvarkymo pripažinimo negaliojančiu (t. 4, b.l. 136-137, 135), dalyvavo likviduojamos Gintauto Juškio prekybos įmonės kreditorių 2006 m. rugpjūčio 4 d., 2007 m. liepos 4 d., 2007 m. rugpjūčio 28 d. susirinkimuose (t. 1, b.l. 142-144, 148-152, t. 2, b.l. 2-4), kreipėsi su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Advaldija“ iškėlimo (t. 1, b.l. 8-9), UAB „Advaldija“ prašymu Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi civ. b. 2-580-625/2007 įtraukė bendrovę trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (t. 1, b.l. 181), UAB „Advaldija“ vardu pasirašinėjo įvairius raštus (t. 1, b.l. 129, 130) ir t.t.

Šios aplinkybės patvirtina, kad nors UAB „Advaldija“ ir neužsiėmė ūkine-komercine veikla, po 2006 m. rugpjūčio 17 d. neteikė bankroto administravimo funkcijų, tačiau ji vykdė tam tikras funkcijas, būtinas skoloms susigrąžinti ir pan. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartimi patvirtintą bankrutuojančios UAB „Advaldija“ pirmosios eilės kreditoriaus A. M. kreditinį reikalavimą sumažinti ir nepriteisti jam darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai III eilės A. M. 28 635,35 Lt kreditinį reikalavimą sumažino iki 2 612,55 Lt. Atsakovas neįrodė, jog lėšos, išleistos automobilių, naudotų pagal sudarytas panaudos sutartis, kurui, remontui ir telefonų sąskaitų apmokėjimui, buvo būtinos tik UAB „Advaldija“ veiklai. Atsakovas neįrodė, kada jo šeimos narių ir jo automobiliai, mobilieji telefonai buvo naudojami ne jo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, o būtent UAB „Advaldija“ veiklai vykdyti.

Be to, kaip matyti iš administratoriaus paskaičiavimo apie A. M. išlaidas (t. 4, b.l. 156-157), prašomos priteisti išlaidos susidarė už 2002 m.-2007 m., tačiau bendrovė 2002 m.- 2006 m. gavo pajamų už administravimo paslaugas, taip pat jai buvo kompensuotos administravimo išlaidos (t. 1, b.l. 44), todėl negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad prašomos priteisti sumos nebuvo nepadengtos. Tad nėra pagrindo spręsti, jog bendrovei trūko apyvartinių lėšų ir jas buvo būtina skolintis.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino svarbių faktinių bylos aplinkybių dėl kreditoriaus pirmosios eilės finansinio reikalavimo dydžio, todėl klausimą išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas skundžiamos nutarties dalį pakeisti (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio antruoju punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kuria sumažintas UAB „Advaldija“ kreditoriaus A. M. pirmosios eilės kreditorinis reikalavimas, ir iki 22 552,13 Lt padidinti kreditoriaus A. M. pirmosios eilės kreditorinį reikalavimą.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.