Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-305-497/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-10
Bylos Nr.
AN2-305-497/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Pažeidėjas
V. K.
Kategorijos
Byla Nr. AN2-305-497/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01216-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 1.4.4; 1.5.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarimo, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 000 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- VDI) vyriausioji darbo inspektorė 2019 m. sausio 4 d. V. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, jog V. K. būdamas UAB „H“ įgaliotu asmeniu, patikrinimo metu 2019-02-11, apie 14.30 val., adresu ( duomenys neskelbtinbi), leido dirbti V. K. įmonei priklausančioje siuvykloje (pagal patikrinimo metu darbuotojos pateiktą paaiškinimą, darbo funkcijas ji pradėjo vykdyti nuo 2019-02-08, taip pat dirbo 2019-02-11, patikrinimo metu nurodė, kad laukia, kol bus oficialiai įdarbinta). Teisės aktų nustatyta tvarka V. K. nesudarė darbo sutarties su V. K. bei nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojos V. K. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios. 2019- 02-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gautame rašte nurodyta, kad patikrinus UAB „H.“ Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre įrašytus apdraustųjų duomenis bei Dokumentų valdymo sistemoje registruotus dokumentus, nustatyta, kad bendrovė per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2019-02-11 14 val. 54 min. pateikė 2019-02-08 1-SD pranešimą Nr. 2019/02KV apie apdraustosios V. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2019-02-11. Iš nurodytų duomenų matyti, jog pranešimas teiktas Sodrai po VDI patikrinimo. Tokiais veiksmais V. K. nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau- DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nustatytų reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1000 Eur bauda. Nutarimas motyvuojamas tuo, jog remiantis bylos medžiaga bei nustatytomis aplinkybėmis, įrodyta, kad V. K. 2019 m. vasario 11 d. apie 14 val. , kai su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jos įdarbinimą nepranešta teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui, UAB „H.“ patalpose- siuvykloje atliko darbines funkcijas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu V. K. prašo, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostata, skirti jam įspėjimą arba paskirti mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas skirdamas V. K. nuobaudą tinkamai neįvertino reikšmingų aplinkybių. Kol V. K. laukė apelianto grįžtant, technologė ją supažindino su būsima darbo vieta, aprodė įrangą, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad V. K. Baltarusijoje buvo dirbusi su kitokiomis siuvimo įrangomis, ji tik epizodiškai pabandė siūti su įmonei priklausiančia siuvimo įranga, o siuvama buvo ne ant medžiagos, skirtos produkcijos gamybai, o ant medžiagos atraižų. Tai nebuvo sistemingas siuvimo įrangos naudojimas, todėl toks pabandymas negali būti laikomas realiu bei atlygintiniu darbinių funkcijų atlikimu darbdavio naudai, tuo pačiu negali būti laikomas ir nelegaliu darbu. Pažymėtina, jog darbo inspekcijos darbuotojos V. K. dirbančios nematė. V. K. buvo leista dirbti ne 14 val., o 15 val., kai buvo sudaryta darbo sutartis ir apie jos įdarbinimą pranešta VSDFV. Todėl apeliantas teigia, jog buvo padarytas tik Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimas dėl pranešimo apie darbuotojo įdarbinimą prieš vieną darbo dieną.

3.2. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės- prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, motyvuodamas tuo, kad V. K. parodymų metu neigė, jog V. K. dirbo jo vadovaujamoje siuvykloje.

3.3. Teismas skirdamas apeliantui baudą visapusiškai ir išsamiai neįvertino kaltės formos ir rūšies. Apeliantas dėl darbuotojų ligos bei skubaus užsakymo vykdymo, V. K. leido dirbti tą pačią dieną, kai apie jos įdarbinimą pranešė VSDFV, tačiau nelaukė įstatymo numatytą 1 darbo dieną. Nors ši aplinkybė nepašalina apelianto kaltės dėl administracinio nusižengimo , tačiau rodo jog tokie veiksmai nebuvo piktybiški , V. K. neturėjo tikslo gauti materialinės naudos ar sudaryti sąlygas nesąžiningai konkurencijai. Todėl padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemtas ne apelianto tyčinių veiksmų, o nepalankių aplinkybių.

3.4. Teismas skirdamas administracinę nuobaudą neatsižvelgė, jog administracinį nusižengimą padarė pensinio amžiaus asmuo, kurio pensija nedidelė, taip pat į jo prastą sveikatos būklę. Tokią aplinkybę patvirtina medicininiai dokumentai, kuriuose nurodyta, jog apeliantui diagnozuotas lėtinis aktyvus gastritas. Ligos gydymui reikalingos išlaidos, dėl ko apeliantas dirba papildomai.

3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog buvo nustatytas tik vienas atvejis, kai apie asmenų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka apeliantas nepranešė VSDFV, nelegalus darbas truko itin trumpą laiką (3 valandas), kas rodo mažesnį veikos pavojingumą. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytą atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi skiriama nuobauda turi būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, taip pat kiekvienam pažeidėjui individualizuota.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad skunde išdėstytos aplinkybės visiškai neatitinka patikrinimo metu nustatytų aplinkybių. V. K. patikrinimo metu nurodė, kad dirbo kelias dienas, be to ji parodė, kad 2019 m. vasario 8 d. darbo sutartis buvo pasirašyta po 2019 m. vasario 11 d. atlikto patikrinimo, apie asmens įdarbinimą Sodrai taip pat buvo pranešta po atlikto patikrinimo. Šios aplinkybės rodo apelianto siekį nuslėpti padarytą nusižengimą ir tokiu būdu išvengti atsakomybės.

V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. prašo taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo.

6. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamame nutarime padarytas išvadas, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, pripažindamas V. K. kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, jog apeliantas padarė šį administracinį nusižengimą (ANK 652 str. 1 d.), taip pat jam paskirta teisinga nuobauda. Apylinkės teismas nagrinėdamas bylą teismo posėdyje apklausė tiek patį V. K., tiek ir liudytojus, teismo posėdyje gautus, tiek byloje esančius duomenis išanalizavo ir motyvuotai pasisakė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo buvimo V. K. veiksmuose. Apylinkės teismo išvados teisėtos ir pagrįstos apeliacinės instancijos teismas su jomis sutinka, ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo motyvus

Šalies argumentai

7. Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo, nurodė, kad teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, neatsižvelgė į jo pensijinį amžių ir sveikatos būklę, bei tai, kad V. K. veiksmai padarant pažeidimą nebuvo piktybiški, nelegalus darbas truko tik 3 val. ir šios aplinkybės rodo mažesnį nusižengimo pavojingumą.

8. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai, bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).

Šalies argumentai

9. V. K. nurodomos aplinkybės nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti įstatymų leidėjo numatytą minimalų nuobaudos dydį. Teismas V. K. prisipažinimo teisingai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei kaltininkas tik iš dalies teisingai nurodo esmines nusižengimo padarymo aplinkybes ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, toks prisipažinimas nelaikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. nusižengimo tyrimo metu visa apimtimi padaryto nusižengimo nepripažino, neigė, kad V. K. atliko kokius nors darbus, net ir apeliaciniame skunde nurodė, kad padarė tik Užimtumo įstatymo pažeidimą, nepranešdamas apie asmens įdarbinimą Sodrai , nes asmens pabandymas dirbti negali būti laikomas nelegaliu darbu. Taip pat kolegija sutinka su Darbo inspekcijos atsiliepime nurodytais argumentais, kad V. K. siekė išvengti atsakomybės pateikdamas, neva 2019 m. vasario 8 d. pasirašytą darbo sutartį su V. K., nes pastaroji, apklausiama teismo posėdyje, nurodė, kad ši sutartis su ja buvo pasirašyta, tik po atlikto Darbo inspekcijos patikrinimo. Šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad asmuo nuoširdžiai pripažino savo kaltę ir gailisi. V. K. nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės, bei jo asmenybė buvo įvertintos skiriant jam nuobaudą.

10. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo pensijinį amžių ir sveikatos būklę. Nors teismas šių aplinkybių atskirai ir nevertino, tačiau nurodė, kad skirdamas nuobaudą atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę ir skiria jam minimalaus dydžio nuobaudą. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9) punkte nustatyta, kad asmens atsakomybe lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama, kai asmuo padaręs nusižengimą yra sulaukęs 65 metų amžiaus. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad V. K. nusižengimo padarymo metu nebuvo suėję 65 metai, taip pat byloje nėra duomenų, kad V. K. nustatytas susirgimas apsunkintų ar neleistų įvykdyti paskirtos nuobaudos. Kaip jau minėta V. K. paskirta minimalaus dydžio bauda. Apelianto nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išskirtinės svarstant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, taigi apelianto skunde nurodytas argumentas, kad teismas jų nevertino nėra svarbus, nes net jas ir aptarus, jos, šiuo konkrečiu atveju, nepagrįstų švelnesnės nuobaudos nei minimalaus dydžio bauda, taikymo.

11. Taigi įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios taip pat tinkamai įvertintos ir apylinkės teismo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog V. K. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda yra per griežta, neatitinka protingumo kriterijaus ir pažeidimo pobūdžio. Jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą nuostatą ir sumažinti paskirtos nuobaudos dydį teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas nuobaudą paskyrė, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje neturi jokio pagrindo pakeisti apylinkės teismo nutarimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjas Audrius Cininas