Kauno apylinkės teismo nutartis

2015-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-1374-667/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-17
Bylos Nr.
T-1374-667/2015
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00416-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Nukentėjusysis
R. J., S. S.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1374-667/2015Baudžiamojoje byloje Nr. 1-219-667/2015(S)
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00416-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14.; 2.1.15.3.2.; 2.5.16.; 2.5.19.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius sekretoriaujant Rasai Bičkienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei, asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, M. V., nukentėjusiajai R. J. (O.), nedalyvaujant nukentėjusiajam S. S. išnagrinėjo M. V. prašymą dėl nuosprendžiu priteistos sumos nukentėjusiems pagal civilinius ieškinius išdėstymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-05-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu M. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. pagal laidavimą be užstato. Nukentėjusiųjų S. S. ir R. O. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteista iš kaltinamojo M. V. 1000 Eur nukentėjusiojo S. S. naudai ir 500 Eur nukentėjusiosios R. O. naudai. Proceso išlaidos 900 Eur už nukentėjusiosios R. O. atstovavimą ir 145 Eur už nukentėjusiojo S. S. atstovavimą priteistos iš kaltinamojo M. V. atitinkamai nukentėjusiųjų R. O. ir S. S. naudai. Nuosprendis įsiteisėjo 2015-05-29.

2015-06-02 Kauno apylinkės teisme buvo gautas M. V. prašymas dėl nuosprendžiu priteistos sumos nukentėjusiems pagal civilinius ieškinius išdėstymo. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjas yra dirbantis, jis dirba UAB „Kauno techninės apžiūros centras“, tačiau jo gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 850 Eur (pridedama šias aplinkybes patvirtinanti pažyma). Iš gaunamų pajamų pareiškėjas moka dvi paskolas, kurias yra pasiėmęs iš kredito įstaigų (tai patvirtinantys dokumentai yra pridėti baudžiamojoje byloje). Vien šių kreditų dengimui yra sumokama apie 340 Eur. Be kita ko, jis yra vienintelis šeimos maitintojas, kadangi jo sutuoktinė nedirba, nes šiuo metu augina judviejų mažametį vaiką (1,9 mėn.). Taip pat byloje yra pridėti rašytiniai įrodymai, kad pareiškėjas rūpinasi ir sutuoktinės neįgaliu tėvu, J. S., padeda jam finansiškai. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neturi jokio nekilnojamojo turto. Taip pat pareiškėjas neturi ir piniginių lėšų banko sąskaitose ar piniginių indėlių. Atkreipia dėmesį į tai, kad padarytą žalą nukentėjusiesiems S. S. ir R. O. iki šios dienos pareiškėjas yra atlyginęs S. S. sumokant 3 000 Eur eurų, R. O. - 1 500 Eur. To pasėkoje pareiškėjas išleido visas savo turėtas santaupas. Taip pat žalą nukentėjusiesiems yra padengęs ir kaltinamojo draudikas (byloje yra pridėti rašytiniai įrodymai). Tuo tarpu nukentėjusiųjų interesai tokiu išdėstymu pažeisti būti neturėtų, kadangi jų turtinė padėtis nėra labai sunki, didelė dalis žalos yra padengta, mano, kad nėra šiuo metu visos pinigų sumos gavimo būtinybės nukentėjusiems.

Posėdžio metu M. V. palaikė prašymą.

Nukentėjusioji R. J. neprieštaravo M. V. prašymui.

Prokurorė sutiko su pareikštu prašymu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio 2 dalis numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi BPK nereglamentuoja nuosprendžiu priteistų sumų atlyginimo vykdymą, todėl prašymas dėl priteistos žalos atlyginimo išdėstymo nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi šių nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo vykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Taip pat turi būti nustatyta, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti nukentėjusiojo interesai. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl laikytina, kad paminėta civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir šiuo atveju yra visos sąlygos ją taikyti (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1002-238/2014).

Sprendžiant dėl prašyme nurodytų aplinkybių, teismas mano, kad M. V. nurodytos aplinkybės yra pagrįstos, pateikti jas pagrindžiantys dokumentai, nukentėjusiems dalis nusikalstama veika padarytos žalos atlyginta, kas rodo M. V. pastangas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, nukentėjusioji R. J. neprieštarauja pateiktam prašymui. Šio prašymo tenkinimas nesumenkintų priimto nuosprendžio, taip pat nebūtų pažeisti nukentėjusiųjų interesai. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad egzistuoja aplinkybės, leidžiančios nukentėjusiesiems tenkinant civilinį ieškinį priteistų sumų, t.y. 1000 Eur nukentėjusiojo S. S. naudai ir 500 Eur nukentėjusiosios R. J. naudai, mokėjimą išdėstyti dalimis dvejiems metams S. S. mokant kas mėnesį ne mažiau kaip 41,66 Eur, o R. J. mokant kas mėnesį ne mažiau kaip 20,83 Eur.

Dėl proceso išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis teismas atkreipia dėmesį, kad proceso išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 103-106 straipsniai, kuriuose nėra numatyta galimybė išdėstyti proceso išlaidų atlyginimą dalimis, taip pat nenumatyta, kad proceso išlaidų mokėjimo dalimis klausimas gali būti išspręstas vadovaujantis CPK normomis, todėl M. V. prašymas išdėstyti proceso išlaidų mokėjimą dalimis negali būti tenkinamas ir yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, 105 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutarė:

M. V. prašymą tenkinti iš dalies:

išdėstyti Kauno apylinkės teismo 2015-05-08 nuosprendžiu iš M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistos 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą 2 (dvejiems) metams, nustatant, kad 1000 Eur žala atlygintina S. S. mokant kas mėnesį ne mažiau kaip 41,66 Eur (keturiadešimt vieną eurą 66 euro centus), o nukentėjusiajai R. J. (O.) , a.k. (duomenys neskelbtini) priteistos 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą 2 (dvejiems) metams, nustatant, kad 500 Eur žala atlygintina R. J. (O.) mokant kas mėnesį ne mažiau kaip 20,83 Eur (dvidešimt eurų 83 euro centus).

Atmesti prašymą dėl proceso išlaidų mokėjimo dalimis.

Ši nutartis yra sudedamoji Kauno apylinkės teismo 2015-05-08 nuosprendžio dalis.

Apie priimtą nutartį informuoti nukentėjusiuosius.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos (suimtam nuteistajam – nuo nutarties nuorašo įteikimo jiems dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius