- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- 1-2220-865/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Eugenija Liutvinskienė, Viktoras Moravskis
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą A. J., nukentėjusiosios advokatei Eugenijai Liutvinskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba ,, (duomenys neskelbtini)" vairuotoju, teistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 226 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 227 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) - 96 MGL dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. J. mušdamas mažametei dukrai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis, 2019 m. balandžio 3 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia rankomis spaudė mažametei dukrai E. J., gim. (duomenys neskelbtini), kaklą, taip pat suėmęs už plaukų juos tempė, bei penalu sudavė į galvą, taip mažametei nukentėjusiajai E. J. sukėlė fizinį skausmą, bei padarė poodinę kraujosruvą kaktoje, intraodinę kraujosruvą kakle – nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamajame posėdyje V. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, ir parodė, kad sutuoktinė tada dirbo vaikų kambaryje su manikiūru. Atėjo dukra iš mokyklos, o jis tuo metu gamino pietus. Leido jai pailsėti pusvalandį. Po to dukra atsisakė ruošti pamokas. Atsivedė, pasisodino ir liepė mokytis. Paėmė už rankos, už kaklo ir išsivedė iš kambario, pasisodino už stalo. Netempė dukros už pečių. Penalas buvo medžiaginis ir visos priemonės buvo išdėliotos ant stalo. Vaikui (duomenys neskelbtini) metų. Dukra nubėgo į vonią, o jis jai iš paskos. Ji iš plaukų išsitraukė gumytę ir jam parodė išrautus plaukus. Nieko negali paaiškinti dėl kaktos. Ją paėmė už kaklo ranka ir pasodino už stalo. Galėjo tai likti nuo rankų. Iki įvykio santykiai su dukra buvo geri. Negali atsakyti, ar ji turėjo dėl ko nors jį apkalbėti. Gal ją kas nors pamokė. Yra pašaliniai asmenys – šeimos buvęs bendras draugas. Tuo metu namuose nebuvo jokių žmonių, kurie galėtų primokyti dukrą. Gailisi, tačiau norėjosi kaip geriau.
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. nurodė, kad 2019-04-03 dieną apie 15.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje gamino valgyti. Tuo metu iš mokyklos grįžo jo dukra E. Dukros paklausė ar ji nori valgyti, į ką ji atsakė, kad nenori. Tada pasakė dukrai, kad ji pailsėtų pusvalandį ir eitų ruošti pamokas. Pasakė 4-5 kartus, kad dukra eitų ruošti pamokų, bet dukra jo žodžius ignoravo ir kitame kambaryje žaidė su mobilaus ryšio telefonu. Tada sugriebė jai už kaklo, suėmė už jos rankos ir nuvedė ją į virtuvę, kur pasodino prie stalo ir liepė daryti pamokas. Dukra apsiverkė, atsisakė daryti pamokas ir išbėgo į vonios kambarį. Būdama vonios kambaryje dukra E. pasakė: ,,aš tau padarysiu". Tada jis įėjo jai iš paskos į vonios kambarį ir pamatė, kad dukra sau nuo galvos nuėmė plaukų gumytę kartu su plaukais, pastebėjo ant dukros kaktos rausvą dėmę, bet į tai neatkreipė dėmesio. Jis atsiprašė dukros, kad buvo per griežtas ir ji jį išvedė iš kantrybės, jie apsikabino, ir dukra nuėjo į virtuvę daryti pamokas. Kol dukra E. darė pamokas, jis nuėjo į darželį ir pasiėmė savo kitą dukrą E., gim. (duomenys neskelbtini). Kai kartu su E. grįžo namo, žmona A. J. jo paklausė ar jis mušė E., ir jis jai atsakė, kad dukros nemušė, o tik suėmė už kaklo ir paėmęs už rankos nuvedė ir pasodino daryti pamokas. Dukros E. už plaukų netampė, penalu jai į kaktą netrenkė, tą dieną namuose buvo blaivus. 2019-04-04 apie 10.30 val. nuėjo pasveikinti draugo, kur su juo maždaug iki 12.00 val. gėrė, išgėrė kažkur apie 0,7 l brendžio. Kai grįžo namo, po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir nuvežė į komisariatą. (b. l. 91, 105).
Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametė nukentėjusioji E. J. parodė, kad ji yra E. J.. Gimė (duomenys neskelbtini). Dabar jai (duomenys neskelbtini) metų, o birželio 3 d. bus (duomenys neskelbtini) metų. Čia susirinko pakalbėti apie ją ir tėtį. Sutinka šiandien pasikalbėti apie tėtį. Sutinka viso pokalbio metu sakyti tik tiesą. Papasakoti, kaip jis ją mušė. Ji buvo atėjusi iš mokyklos. Sėdo ruošti pamokas. Tėtis siūlė valgyti, bet ji nenorėjo, todėl jis supyko. Dar liepė mokytis anglų mintinai, bet ji pasakė, jog nereikia. Jis vėl supyko. Tėtis ją smaugė, už plaukų tampė, su penalu davė per kaktą. Tas įvykis įvyko 2019-04-03. Tai įvyko namie, virtuvėje. Tėtis ją smaugė dvejomis rankomis. Ji tuo metu sėdėjo, o tėtis stovėjo prie stalo. Po smaug?mo jai skaudėjo kaklą, verkė. Jos kaklas buvo raudonas. Kaklo gale buvo raudona kraujosruva, taip sakė ligoninėje. Tėtis už plaukų tampė, rovė. Kai suėmė plaukus, jai plaukai liko saujoje. Plaukus rišosi į uodegą. Jis suėmė už uodegos ir tampė. Kai tampė už plaukų, ji sėdėjo prie stalo. Turi didelį penalą, kuriame daug pieštukų, tušinukų. Tėtis su penalu jai trenkė į kaktą. Kaktoje buvo gumbas. Pradžioje nejautė skausmo, bet po kelių minučių pradėjo skaudėti. Jos mama buvo namuose, bet ji kitame kambaryje dirbo. Po įvykio, praėjus keturioms valandoms pasakė mamai apie tai, ką tėtis jai padarė. Buvo kokios penkios minutės pertraukos kai tampė už plaukų, kai smaugė, trenkė su penalu. Viso tai trūko apie puse valandos. Tai atsitiko pirmą kartą. Mano, jog tėčiui nervai neišlaikė, nes ji tuo metu nekaip mokėsi. Matyt tėtis nesusilaikė. To įvyko metu jai atrodo, kad truputį tėtis buvo girtas, nes buvo piktas. Su tėčiu nebendrauja, nes negalima. Po to įvykio kitą dieną tėtį paėmė ir ji jo nematė. Tą pačią dieną tėtis lygtais atsiprašė. Įvykio metu turėjo knygas, penalą, sąsiuvinius, telefoną. Su telefonu to įvykio metu nieko nedarė. Su tėčiu norėtų susitaikyti. Apie tėčio smurtą pirmai papasakojo mamai. Mama tėčio paklausė, kodėl jis taip pasielgė, už ką. Mama to įvykio metu buvo jos kambaryje ir dirbo. Pas mamą toks prietaisas, kuris ūžia ir nieko jai tada nesigirdi. Mokykloje apie įvykį kalbėjo su psichologė. Jie dar lanko psichologą. Policijoje dar pasakojo. Jos auklėtojas paklausė, kas jai ant kaklo ir kodėl ant kaktos gumbas. Auklėtojas iškvietė Vaiko teises, mamą, greitąją pagalbą, jog apžiūrėtų ar nėra stiprių sumušimų. Įvykio metu jautė skausmą, verkė. Jai skaudėjo labai galvą. Lygtais niekas negirdėjo kai ji verkė. Kai verkė tėtis lygtais virtuvėje buvo. Po to, kai mama baigė dirbti, ji su mama ėjo pasivaikščioti. Iškart po įvykio nuėjo į vonią. Kai ėjo pamokas ruošti, tėtis priėjo prie jos, apsikabino ir atsiprašė. Anksčiau tėtis nėra jos baudęs (b. l. 54-56).
Teisiamajame posėdyje liudytoja, nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą A. J. parodė, jog yra nukentėjusiosios motina, o kaltinamajam buvusi žmona. Tuo metu buvo užsiėmusi, darė manikiūrą kambaryje, veikė televizorius ir dulkių siurblys. Jei ten būtų buvę kažkokios labai didelės muštynės – dukra gal būtų ir atėjusi, tačiau ji neatėjo. Baigusi darbą apie 17 val. pamatė, kad dukra yra liūdna, tačiau ji nieko nepasakojo. Paskui apie 18.30 val. išėjo su dukromis pasivaikščioti ir papasakojo, jog tėtis siūlė valgyti, ruošti pamokas ir nurodė, kad ją tėtis paėmė už kaklo, sudavė penalu, išrovė plaukus. Plaukai pas ją šiaip ar taip slenka, tai nežino, ar jis išrovė, ar ji pati taip pasidarė. Ant kaktos šiek tiek matėsi, o ant kaklo nieko nematė. Išėjo pasivaikščioti apie 18.30 val. Konfliktas įvyko apie 15 val., dukrai grįžus iš mokyklos. Ji išėjusi pasivaikščioti viską papasakojo. Tėvas kišo valgyti, tačiau ji nenorėjo, liepė mokytis anglų. Šiaip anksčiau nėra buvę muštynių. Kai išėjo pasivaikščioti, dukra jautėsi neblogai, žaidė su šuniuku. Ji jau kitą dieną tėvui sakė, kad atleidžia. Nežino, berods kaltinamasis tada buvo blaivus. Vyras sakė, kad dukra neruošia pamokų. Jis ir tada ir dabar sako, kad gal dukra vonioje ant kaktos sau pati pasidarė mėlynę. Po to įvykio ji pradėjo vaikščioti pas psichologą. Dabar su ja gerai sutaria, pastaroji ruošia pamokas nors anksčiau atsikalbinėdavo.
Apklausta liudytoja, nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą A. J. apklausos metu parodė, kad V. J. yra jos vyras. Jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš šeimos narį. Parodymus duoti sutinka. 2019-04-03 apie 15.00 val. buvo (duomenys neskelbtini), bute. Tuo laiku buvo užimta. Tai buvo jos laisvalaikis ir ji tvarkė nagus pažįstamai vardu D., jos pavardės, adreso nežino, jie susirašinėjo per Mesendžerio programą. Bet varkant D. nagus, ji nieko įtartino negirdėjo. Ji negirdėjo, kai į namus grįžo iš mokyklos E. J.. Jos vyras V. J. tuo laiku buvo namuose. V. J. buvo neblaivus. Ji negirdėjo jokio konflikto, jokių grumtinių. D. išėjo apie 17.00 val. Ji išėjo į virtuvę ir pamatė E. J.. Ji tuo laiku darė pamokas virtuvėje. Ji pastebėjo, kad dukra yra be nuotakos. Paklausė dukros, kas atsitiko. E. J. iš pradžių nieko nepasakojo, bet vėliau pasakė, kad tėvas buvo paėmęs ją už kaklą ir tampė už plaukų, sudavė penalu į kaktą. Dukra sakė, kad jai skauda kaktą. Klausė V. J. kas atsitiko. Jis jai atsakė, kad dukra tiesiog surinko plaukus nuo plaukų šukų ir kūno sužalojimus sau padarė pati. Jau buvo vėlu, tai buvo pirmas smurto atvejis jų šeimoje, todėl jie nuėjo miegoti ir ji nepranešė apie įvykį policijos įstaigai. Bendraujant su dukra vakar ji mėlynių nepastebėjo, tačiau dukra jai jas parodė ryte, prieš einant į mokyklą (b. l. 29).
Teisiamajame posėdyje liudytoja R. L. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijusi jokiais santykiais. Jis nėra matytas. Balandžio 4 d. į socialinio pedagogo kabinetą atvyko klasės auklėtoja ir pasakė, kad atėjo asmuo, prisistatė šeimos draugu ir pasakė, kad vaikas yra mušamas šeimoje. Ji atėjo į klasės auklėtojos kabinetą. Tuo metu ten buvo du klasės auklėtojai, tas asmuo ir E. Tas asmuo tada pradėjo pasakoti, kad vaikas yra šeimoje mušamas, nurodė, jog balandžio 3 d. tėvas sumušė mergaitę. Mergaitė tai patvirtino. Ji papasakojo, jog 15 val. ruošė pamokas, o tėvas pradėjo prie jos kabinėtis, trenkė per kaklą penalu, po to pradėjo smaugti, tampė už plaukų. Jie matė mėlynes, nubrozdinimą ant kaklo. Klasės auklėtojai – V. P. ir B. Kitas asmuo prisistatė šeimos draugu, tačiau konkrečiau neprisistatė, nes nenorėjo. Mergaitė apie visą situaciją pasakojo gan ramiai. Ji buvo nusiminusi, matėsi ir smurto žymės tad jie vaiku negalėjo nepatikėti. Ji matė ant kaklo užpakalinėje pusėje nubrozdinimą, ant kaktos mažą guzelį, ant berods dešinės rankos buvo nedidelė mėlynė. Ta mėlynė buvo berods šviežia. Šeimos draugas rodė dar nuotraukas telefone kur matėsi, kad mergaitei išrauti plaukai. Ji mergaitės neapžiūrinėjo, plaukų netikrino, nieko nepastebėjo, nes jie buvo surišti gumyte. Toje nuotraukoje turbūt mergaitės motina ant rankos laikė išrautus plaukus. Ji tų nuotraukų net neįsiminė. Ten buvo nuotrauka su plaukais. Labiau tas pasakojimas buvo iš žodžių. Tose nuotraukose matėsi, kad buvo išrauti plaukai, tačiau plaukų spalvos nurodyti negali. Nagai buvo nulakuoti, tačiau spalvos neatsimena. Tas šeimos draugas rodė nuotraukas. Tas draugas aiškino, kad atėjo, nes jam gaila vaiko, kad jį reikia apginti nuo smurto šeimoje.
Teisiamajame posėdyje liudytoja V. P. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijusi jokiais santykiais. Jis nėra matytas. Tikslios datos nepasakys, berods balandžio pradžioje į ją pertraukos metu kreipėsi E., kuri buvo kartu su jai nepažįstamu vyru. Pasiūlė užeiti į kabinetą. Jie abu pasakė, kad buvo smurtas E. šeimoje. Tas vyras prisistatė tik šeimos draugu, nenurodė nei vardo nei pavardės. E. pradėjo pasakoti, kad ji vakar buvo tėvo sumušta. Pakvietė klasės auklėtoją R. B., socialinę darbuotoją R. L.. Ji tik stebėjo pokalbį. E. parodė sumušimo žymes, pasakojo, kad buvo tampyta už plaukų. Telefone taip pat buvo nufilmuota, tačiau tų nuotraukų nežiūrėjo. Suskambėjus skambučiui ją išleido į pamoką. Po to auklėtojas R. B. pasakė, kad atvyko policija. Jiems besikalbant mergaitė pasakė, kad ją vakar sumušė tėtis. Ji pasakė, kad tuo metu buvo mama kitame kambaryje. Mergaitė atsakė, kad nešaukė, nes nenorėjo trukdyti motinai. Ji daugiau jos ir neklausinėjo. Tas vyras jai papasakojo tą patį ir atėjo į mokyklą, kad mokykla pradėtų svarstymą. Jis nurodė, kad pats nenori kreiptis į policiją. Tas vyras daugiau nieko nepasakojo. Mergaitė pasakojo, kad tėtis buvo išgėręs, kad ją tampė už plaukų, ar davė į kakta ar ji atsimušė į kaktą, kad lygtais bandė smaugti, kad išrovė plaukus. Ji matė žymes ant kaktos, o plaukų pas ją buvo daug, tad nieko nepastebėjo. Lyg buvo kažkokia žymelė ant kaklo. Ji vaiko mamos tąkart nematė.
Liudytoja R. L. apklausos metu parodė, kad E. J. yra (duomenys neskelbtini) klasės moksleivė. Ji dirba socialiniu pedagogu aukščiau nurodytoje progimnazijoje. 2019-04-04 apie 12.00 val. atėjo E. J. klasės auklėtoja V. P., kuri jai pasakė, kad vakar namuose galimai buvo smurtaujama prieš E. J. ir paprašė jos pagalbos bendraujant su vaiku. Ji asmeniškai kalbėjo su E. J., kuri jai paaiškino, kad vakar apie 15.00 val. ji buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Ruošė anglų kalbos pamokas, kai atėjo tėvas ir liepė jai atmintinai išmokti anglų kalbos žodžius. E. J. paprieštaravus tėvui, jis penalu sudavė dukrai vieną smūgį į kaktą. Po kurio laiko tėvas paklausė E. J., ar ji nori valgyti. Gavus neigiamą atsakymą, tėvas labai supyko, griebė E. J. už plaukų ir pradėjo tampyti į įvairias puses, išraudamas daug plaukų ir sukeldamas skausmą. Po to smaugė kaklą. Pokalbio metu pastebėjo mėlynes ant E. J. abejų rankų bei ,,guzą" ant kaktos. E. J. sakė, kad jai tuo metu labai skaudėjo, o kaklas skauda ir šiuo metu. Šio konflikto metu, iš E. J. žodžių, mama buvo namuose, bet neva dirbdama kitame kambaryje nieko negirdėjo. E. J. sakė, kad papasakojo savo motinai dar vakar apie tėvo elgesį. Gavus iš E. J. aukščiau nurodytą informaciją, bei pastebėjus ant jos kūno sužalojimus, apie įvykį buvo pranešta policijos įstaigai ir progimnazijos administracijai. (b.l. 25).
Iš policijos ataskaitų žiūryklės BIRT duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 4 d. 12.56 val. buvo gautas socialinės pedagogės J. N. pranešimas, kad į mokyklą atėjo moksleivė E. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurią vakar apie 15.00 val. namuose tempė už plaukų, į kaktą trenkė penalu, paėmė už kaklo ir smaugė, gąsdino, kad sumuš lygintuvo laidu tėvas; laukia (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. Š. 2019 m. balandžio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto nurodė, kad 2019 m. balandžio 4 d., apie 12.58 val., patruliuodamas su patruliu K. I., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra sumuštas moksleivis. Atvykus į (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja paaiškino, kad 2019 m. balandžio 4 d. į mokyklą atėjo sumušta E. J., gim. (duomenys neskelbtini), mergaitė skundėsi, kad vakar dėl prastų istorijos pažymių tėvas jai išrovė kuokštą plaukų, smaugė, paėmęs už kaklo. Taip pat mergaitė skundėsi galvos skausmais, apžiūrėjus mergaitės galvą pastebėjo patinimus bei ant kaklo iš nugaros pusės kraujosruvas. Greitoji medicinos pagalba mergaitę medicininei apžiūrai išvežė į (duomenys neskelbtini). NVRS V1007 pareigūnų prašymu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), sulaikyti, kaip įtariama tėvo, kuris smurtavo prieš E. J.. Apie 14.00 val. sulaikė V. J., pristatytas į 1 PK (b. l. 23).
2019-04-05 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1096/2019(01) konstatuota, kad E. J. nustatytos poodinė kraujosruva kaktoje, intraodinė kraujosruva kakle, padarytos paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-04~03). Sužalojimai visumoje ir atskirai kiekvienas, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 41).
Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino; 140 straipsnio 3 dalyje – tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 140 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai ji pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.).
Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015). Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla.
Pats kaltinamasis V. J. pripažino savo kaltę iš dalies. Nurodė, jog tąkart paėmė dukterį už rankos, už kaklo ir išsivedė iš kambario, pasisodino už stalo. Netempė dukros už pečių. Penalas buvo medžiaginis ir visos priemonės buvo išdėliotos ant stalo. Dukra atsisakė ruošti pamokas. Atsivedė, pasisodino ir liepė mokytis. Vaikui (duomenys neskelbtini) metų. Dukra nubėgo į vonią, o jis jai iš paskos. Ji iš plaukų išsitraukė gumytę ir jam parodė išrautus plaukus. Nieko negali paaiškinti dėl kaktos. Ją paėmė už kaklo ranka ir pasodino už stalo. Ikiteisminio tyrimo metu V. J. nurodė, kad tąkart jis dukrai pasakė 4-5 kartus, kad eitų ruošti pamokų, bet dukra jo žodžius ignoravo ir kitame kambaryje žaidė su mobilaus ryšio telefonu. Tada sugriebė jai už kaklo, suėmė už jos rankos ir nuvedė ją į virtuvę, kur pasodino prie stalo ir liepė daryti pamokas. Dukra apsiverkė, atsisakė daryti pamokas ir išbėgo į vonios kambarį. Būdama vonios kambaryje dukra E. pasakė: ,,aš tau padarysiu". Tada jis įėjo jai iš paskos į vonios kambarį ir pamatė, kad dukra sau nuo galvos nuėmė plaukų gumytę kartu su plaukais, pastebėjo ant dukros kaktos rausvą dėmę, bet į tai neatkreipė dėmesio. Tačiau specialisto išvada nustatyta, jog mažametei E. J. nustatytos poodinė kraujosruva kaktoje, intraodinė kraujosruva kakle. Sužalojimai visumoje ir atskirai kiekvienas, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pati E. J. parodė, jog tąkart tėtis liepė jai ruošti pamokas. Ji neruošė, tėtis supyko. Tėtis ją smaugė, už plaukų tampė, su penalu davė per kaktą. Tėtis ją smaugė dvejomis rankomis. Ji tuo metu sėdėjo, o tėtis stovėjo prie stalo. Po smaugimo jai skaudėjo kaklą, verkė. Jos kaklas buvo raudonas. Kaklo gale buvo raudona kraujosruva, taip sakė ligoninėje. Tėtis už plaukų tampė, rovė. Kai suėmė plaukus, jai plaukai liko saujoje. Plaukus rišosi į uodegą. Jis suėmė už uodegos ir tampė. Kai tampė už plaukų, ji sėdėjo prie stalo. Turi didelį penalą, kuriame daug pieštukų, tušinukų. Tėtis su penalu jai trenkė į kaktą. Kaktoje buvo gumbas. Pradžioje nejautė skausmo, bet po kelių minučių pradėjo skaudėti. Šie mažametės parodymai atitinka specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus. Be to, liudytojos, mokyklos darbuotojos patvirtino tokį patį pirminį E. J. pasakojimą mokykloje. Liudytoja R. L. parodė, jog mergaitė papasakojo, jog 15 val. ruošė pamokas, o tėvas pradėjo prie jos kabinėtis, trenkė per kaklą penalu, po to pradėjo smaugti, tampė už plaukų. Jie matė mėlynes, nubrozdinimą ant kaklo. Mergaitė apie visą situaciją pasakojo gan ramiai. Ji buvo nusiminusi, matėsi ir smurto žymės tad jie vaiku negalėjo nepatikėti. Ji matė ant kaklo užpakalinėje pusėje nubrozdinimą, ant kaktos mažą guzelį, ant berods dešinės rankos buvo nedidelė mėlynė. Ta mėlynė buvo berods šviežia. Šeimos draugas rodė dar nuotraukas telefone kur matėsi, kad mergaitei išrauti plaukai. Liudytoja V. P. parodė, jog E. pradėjo pasakoti, kad ji iš vakaro buvo tėvo sumušta. Pakvietė klasės auklėtoją R. B., socialinę darbuotoją R. L.. Ji tik stebėjo pokalbį. E. parodė sumušimo žymes, pasakojo, kad buvo tampyta už plaukų. Telefone taip pat buvo nufilmuota, tačiau tų nuotraukų nežiūrėjo. Mergaitė pasakojo, kad tėtis buvo išgėręs, kad ją tampė už plaukų, ar davė į kakta ar ji atsimušė į kaktą, kad lygtais bandė smaugti, kad išrovė plaukus. Ji matė žymes ant kaktos, o plaukų pas ją buvo daug, tad nieko nepastebėjo. Lyg buvo kažkokia žymelė ant kaklo. Tas pats patvirtinta ir mokyklos pranešime dėl smurto prieš mažametę, t.y. nurodyta, jog į mokyklą atėjo moksleivė E. J., kurią iš vakaro apie 15.00 val. namuose tempė už plaukų, į kaktą trenkė penalu, paėmė už kaklo ir smaugė, gąsdino, kad sumuš lygintuvo laidu tėvas. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atvykus į mokyklą nustatė, kad mergaitė skundėsi, kad iš vakaro dėl prastų istorijos pažymių tėvas jai išrovė kuokštą plaukų, smaugė, paėmęs už kaklo. Taip pat mergaitė skundėsi galvos skausmais, apžiūrėjus mergaitės galvą pastebėjo patinimus bei ant kaklo iš nugaros pusės kraujosruvas. Liudytoja, nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą A. J. parodė, jog baigusi darbą apie 17 val. pamatė, kad dukra yra liūdna, tačiau ji nieko nepasakojo. Paskui apie 18.30 val. išėjo su dukromis pasivaikščioti ir papasakojo, jog tėtis siūlė valgyti, ruošti pamokas ir nurodė, kad ją tėtis paėmė už kaklo, sudavė penalu, išrovė plaukus. Plaukai pas ją šiaip ar taip slenka, tai nežino, ar jis išrovė, ar ji pati taip pasidarė. Ant kaktos šiek tiek matėsi, o ant kaklo nieko nematė.
Taigi visi aptarti įrodymai patvirtina mažametės E. J. parodymus, sudaro nuoseklią grandinę, neprieštarauja tarpusavyje. Paties kaltinamojo prisipažinimas tik iš dalies vertintinas kaip jo gynybinė pozicija, siekis sušvelninti atsakomybę.
Taigi, kaltinamojo V. J. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį.
Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, numatyta galimybė bausti areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kaltinamasis įvykdė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančią aplinkybę, taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys:
Kaltinamasis V. J. spec. vidurinio išsilavinimo, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Anksčiau teistas, paskutinį kartą gal prieš tris metus. Baudą susimokėjo. Administracine tvarka nebaustas. Turi dvi dukras. Su E. susitaikė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su prokuroro pozicija paskirti laisvės atėmimo bausmę arčiau minimalios. Kadangi V. J. susitaikė su dukra, dukra tėvui atleido, dirbantis, nebaustas administracine tvarka, teistas vieną kartą, manytina, tikslinga laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Kaltinamajam, atidėjus bausmės vykdymą, skirtini įpareigojimai: neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Dėl kardomųjų priemonių
V. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-04-04 iki 2019-04-05 (b. l. 83-96), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 94), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomoji priemonė naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-04-04 iki 2019-04-05.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant įpareigojimus: neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.