Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. V. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo I. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 9 mėn. (devyniems mėnesiams) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, tai yra 3 mėn. (trimis mėnesiais), bausmė paskirta 6 mėn. (šešiems mėnesiams) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš I. V. 511 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo M. Ž. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2017 m. rugsėjo 30 d. vakare, ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), laukuose nuo stovėjusio traktoriaus ,,Belarus MTZ-82, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio M. Ž., pagrobė traktoriaus išorines pakabinamas detales – centrinę traukę, 80 eurų vertės; tiltelį, 40 eurų vertės; tempimo traukę, 12 eurų vertės; traukių prailgintoją, 19 eurų vertės; 60 kg svarstį, 60 eurų vertės; bei ant vandens cisternos, stovėjusios netoli traktoriaus laukuose buvusį vandens siurblį, 300 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiam M. Ž. 511 eurų turtinę žalą.Šakių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad I. V. kaltė yra pilnai įrodyta byloje esančiais įrodymais ir rašytine bylos medžiaga.

Apeliaciniame skunde nuteistasis I. V. prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. skundžiamą nuosprendį, jam paskirtąją bausmę sušvelninti, taip pat panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl 511 eurų civilinio ieškinio priteisimo nukentėjusiajam M. Ž..Skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, jog jo padaryto nusikaltimo pobūdis ir esmė buvo ne pasisavinti svetimą turtą, bet priešingai atsiimti jam priklausantį atlygį iš M. Ž., už 6 mėnesius sunkaus darbo, jis visiškai pripažįsta savo kaltę, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, todėl prašo švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant bei paskiriant įpareigojimus. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo I. V. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis I. V. apeliaciniu skundu prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam I. V. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – I. V. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas esant apibrėžtai tyčiai dėl keršto buvusiam darbdaviui už galutinio atlyginimo nesumokėjimą ir dėl savanaudiškumo. Teismas taip pat atsižvelgė į I. V. asmenybę, tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, anksčiau teistas, įvykdė naują nusikaltimą teistumui neišnykus, niekur nedirbantis, turintis pagrindinį išsilavinimą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą į tai, kad baudžiamojoje byloje reiškiamas iki teisiamojo posėdžio neatlygintas civilinis ieškinys. Šios nurodytos aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad bausmės tikslams pasiekti ir sulaikyti I. V. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, turi būti skirtas realus laisvės atėmimas, kurio trukmė mažesnė nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo I. V. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad jis sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas, anksčiau teistas net penkis kartus, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumams neišnykus vėl įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jis eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, jam paskirtų baudų nemoka. Tai rodo nuteistojo I. V. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti I. V. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog teismas skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į tai, jog jo padarytų veiksmų esmė buvo ne pasisavinti svetimą turtą, bet atsiimti jam priklausantį atlygį iš M. Ž. už sunkų darbą, be to, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pilnai prisipažino, atmestini kaip nepagrįsti.Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis I. V. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija, neturi jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Pažymėtina, jog nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika buvo užbaigta, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, kurie leistų svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pritaikymą, nenustatyta. I. V. veiksmai nebuvo mažareikšmiai, tai jo susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniškai priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste.Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1-6 punktuose. Nagrinėjamoje byloje sąlygų, kurioms esant būtų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta. Nors I. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jis pats neatvyko ir savo noru nepranešė apie šią veiką, net iš dalies padarytos turtinės žalos neatlygino. Taip pat nenustatyta nė viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodyta aplinkybė. Todėl švelninti bausmę nei pagal BK 62 straipsnio 1dalį, nei pagal to paties straipsnio 2 dalį nėra pagrindo. Iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad I. V. paskirtoji 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nėra per griežta. Ji proporcinga ir adekvati padarytos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai.Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai priteisto civilinio ieškinio nukentėjusiojo M. Ž. naudai. Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį (BPK 112 str.). Kaip matyti iš byloje esančio nukentėjusiojo M. Ž. pareikšto civilinio ieškinio, jis prašė priteisti iš kalto asmens dėl jam priklausančių daiktų ir traktoriaus detalių vagystės padarytą 511 eurų turtinę žalą. Nukentėjusiajam padaryta turtinė žala nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo atlyginta. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis I. V. pripažino, kad paėmė visus nukentėjusiojo išvardintus daiktus, žalos neatlygino, sutiko su civiliniu ieškiniu, todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai sprendė, jog M. Ž. civilinis ieškinys yra pagrįstas, jį tenkino ir priteisė iš I. V. 511 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo M. Ž. naudai.Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo I. V. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.