- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-534-300-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-2-00031-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- R. Š.
- Nukentėjusysis
- B. G.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-04-13 nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio l dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteista iš nuteistojo R. Š. 106,18 Lt (vienas šimtas šeši litai 18 centų) turtinės žalos atlyginimo ir 2000,00 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo, viso 2106,18 Lt (du tūkstančiai vienas šimtas šeši litai ir 18 centų) nukentėjusiajai B. G..
Priteista iš nuteistojo R. Š. 389,99 Lt (trys šimtai aštuoniasdešimt devyni litai 99 centai) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, už nukentėjusiosios B. G. gydymą.
Priteista iš nuteistojo R. Š. 752 Lt (septyni šimtai penkiasdešimt du litai) advokato išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai B. G., į valstybės pajamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. Š. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d., apie 5 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini)gatvėje, (duomenys neskelbtini) miesto turgavietėje – viešoje vietoje, girdint aplinkiniams, tyčia, dėl mažareikšmės dingsties, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, įžūliu elgesiu, o būtent, pribėgęs prie B. G., sugriebė jai už dešinės rankos bei už plaukų, ir tempdamas ją parklupdė ant žemės, po to rankomis sugriebė jai už kaklo, ją smaugė, padarydamas dešinio žasto vidurinio trečdalio vidinėje pusėje tris grandinėle išsidėsčiusias žalsvai violetines kraujosruvas, t. y., padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-04-13 nuosprendį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, B. G., Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civilinius ieškinius atmesti, neišieškoti iš jo 752 Lt advokato išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai B. G. į valstybės pajamas.
Skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo surašant nuosprendį (BPK 305 str.) ir įrodymų vertinimo (BPK 20 str.), išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, todėl, apelianto įsitikinimu, yra naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis – byla jo atžvilgiu nutrauktina. Nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu tinkamai neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiosios parodymais, jų nelygino su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tik iš dalies rėmėsi liudytojų parodymais, visiškai nepagrįstai atmetė jo sutuoktinės N. Š. parodymus, kurie, apelianto manymu, sutampa su byloje apklaustų liudytojų parodymais, dėl to mano, kad teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Teigia, kad nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu, jis neneigė, jog buvo paėmęs B. G. už rankos, tačiau neprisipažino, kad sugriebė ją už plaukų, ir tempdamas ją parklupdė ant žemės, po to rankomis sugriebė jai už kaklo, ją smaugė, todėl mano, kad teismas, pripažindamas jį kaltu atlikus šiuos veiksmus, turėjo konstatuoti šią aplinkybę remdamasis ištirtais įrodymais, tačiau, nuteistojo teigimu, teismas nenurodė nei vieno byloje ištirto įrodymo, kurie patvirtintų šiuos melagingus B. G. parodymus. Nurodo, jog teismo nurodyti liudytojai R. I., D. U. ir V. N. patvirtina būtent jo nurodytas konflikto aplinkybes, kad B. G. išprovokavo konfliktą, išplūdo N. Š., o jis, siekdamas nutraukti jos priešingus teisei veiksmus, priėjo prie jos ir paėmęs už rankos pareikalavo liautis. Teigia, kad liudytoja R. I. patvirtina, kad B. G. buvo konflikto iniciatorė, o kad jis būtų atlikęs kokius nors veiksmus B. G. atžvilgiu, R. I. nenurodė. V. N. nurodė, kad girdėjo ir matė, kaip jis išplūdo B. G., tačiau nenurodė, kad jis būtų jos atžvilgiu vartojęs smurtą. D. U. nurodė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad B. G. užstatė jam pravažiavimą ir išplūdo N. Š., o jis buvo paėmęs B. G. už peties bei pakeltu tonu liepė pasiaiškinti, po to G. statydama savo palapinę atsistojo ir ištrūko iš jo rankos. Nurodo, kad iš specialisto išvadų matyti, kad specialisto išvada patvirtina jo, o ne B. G. parodymus, nes specialisto išvadoje nurodyta, kad B. G. sužalojimai padaryti tik dešiniojo žąsto vidinėje pusėje, ir kategoriškai nurodyta, kad: „galvos plaukuotoje dalyje, veide, kakle, nukentėjusios nurodytose vietose, sužalojimų nėra. Galvos plaukuotoje dalyje išretėjimo židinių nėra. Balso užkimimo nėra. Akių junginėse taškinių kraujosruvų nėra“. Taigi teigia, kad teismas į šią specialisto išvadoje nurodytą aplinkybę neatsižvelgė, jos nevertino, tuo pažeidė nuosprendžio surašymo (BPK 305 str. 2 p.) ir įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 str. 5 d.) įrodymus vertino šališkai, remdamasis ne visomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o tik tomis, kurios jį kaltina. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad diagnozė nukentėjusiajai surašyta pagal jos nurodytus sužalojimus, o nei išoriškai apžiūrėjus B. G., nei atlikus tyrimą kompiuteriniu tomografu jokių sužalojimų kakle ir galvoje nenustatyta. Nuteistojo teigimu, nukentėjusioji buvo konflikto iniciatorė, išvadino N. Š. „kale“, dėl ko buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta. Mano, kad nors konfliktas tarp jo ir B. G. vyko viešoje vietoje, jį girdėjo ir matė turgavietės prekeiviai, tačiau, pasak apelianto, niekas nepatvirtino B. G. parodymų, kad jis ją sugriebė už plaukų, ir tempdamas parklupdė ant žemės, po to rankomis sugriebė už kaklo ir smaugė. Dėl paminėto daro išvadą, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, nes netinkamai, vienpusiškai vertino įrodymus, nesusiejo jų į vieningą loginę visumą, nepaisė daugybės prieštaravimų, nepagrįstai B. G. parodymams teikė pranašumą, t. y. pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nenurodė, jokių logiškų motyvų, kodėl atmeta jo parodymus, kurie yra priešingi B. G. parodymams ir kuriuos patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek bylos rašytinė medžiaga ir tai duoda pagrindą manyti, kad teismas buvo šališkas, iš anksto nusistatęs jo kaltumo atžvilgiu. Be to, nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai tenkino byloje pareikštus civilinius ieškinius ir iš jo priteisė 106,18 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 2000,00 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, iš viso 2106,18 Lt nukentėjusiajai B. G., 389,99 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiosios B. G. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, 752 Lt advokato išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai B. G., į valstybės pajamas. Nurodo, jog CPK 178 straipsnyje nurodyta, jog „šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus“, todėl teigia, kad B. G. reikalaudama atlyginti jai padarytą žalą privalėjo teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau, pasak nuteistojo, išskyrus jos parodymus byloje nėra patikimų įrodymų, kokia jai buvo padaryta neturtinė žala, o teismui pateikti (duomenys neskelbtini) vaistinės kvitai nepatvirtina, jog šiuos vaistus ji pirko sau. Taip pat nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl B. G. padarytos neturtinės žalos priteisimo, nepagrįstai nesivadovavo R CK 6.282 straipsniu, jog „kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti mažinamas ar reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas“. Teigia, kad nukentėjusioji tyčia išprovokavo konfliktą, kurio metu jo besilaukiančią sutuoktinę N. išvadino „kale“, dėl ko jis norėdamas nutraukti jos įžeidinėjimus, priėjo prie jos, paėmė už rankos ir pareikalavo liautis. Esant tokioms aplinkybėms mano, kad atsižvelgiant į pačios B. G. elgesį (viešoje vietoje tyčia išprovokavo konfliktą, išplūdo nėščią moterį) teismas B. G. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo atmesti. Taip pat nurodo, jog teismas visiškai nepagrįstai priteisė jam atlyginti 389,99 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiosios B. G. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos. Mano, jog esamoje situacijoje jis veikė esant būtinosios ginties sąlygomis, siekdamas apginti jam artimą žmogų – sutuoktinę N. Š., bei visuomenės rimtį ir saugumą nuo B. G. priešingų teisei veiksmų, būtinosios ginties ribų neperžengė, byloje nėra jokių B. G. parodymus patvirtinančių įrodymų, kad jis jos atžvilgiu smurtavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusioji B. G. prašo palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendį nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad apelianto argumentai yra nepagrįsti, nes nukentėjusiosios nuomone, teismas teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino R. Š. kaltu. Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai rėmėsi jos parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kuriuos patvirtino liudytojai E. K., V. N., iš dalies liudytojai R. I. ir D. U., specialisto išvada. Pažymi, kad nuteistasis pripažįsta, jog prieš ją vartojo smurtą, t. y. suėmė už rankos, neva veikė būtinosios ginties sąlygomis. Tačiau nukentėjusiajai neaišku, ką jis gynė, nes jokie smurto veiksmai prieš jo sutuoktinę N. Š. vartojami nebuvo, jos su N. Š. tik apsižodžiavo, o štai apeliantas viešoje vietoje prieš ją pavartojo fizinę jėgą: sugriebė ją už dešinės rankos, už plaukų ir tempdamas ją parklupdė ant žemės, sugriebė jai už kaklo. Taigi teigia, kad teismas pilnutinai, visapusiškai ir objektyviai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, juos išanalizavo ir savo vidiniu įsitikinimu padarė teisingas išvadas.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, tačiau Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 3 punktas).
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, R. Š. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šios veikos įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo kaltė dėl Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje padaryto nusikaltimo įrodyta BPK nustatyta tvarka.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Šioje byloje, priešingai nuteistojo R. Š. tvirtinimams, apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek R. Š. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šio straipsnio reikalavimus įvykdė: apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nurodė, kuriais iš jų grindžiama R. Š. kaltė. Tai nukentėjusiosios B. G., liudytojų – D. U., V. N. parodymai, akistatos protokolai, specialisto išvada. Kartu pažymėtina tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo (kaip minėta skunde, nuteistojo nuomone, kad teismas nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiosios parodymais, jų nelygino su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tik iš dalies rėmėsi liudytojų parodymais, visiškai nepagrįstai atmetė jo sutuoktinės N. Š. parodymus), apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Š. savo apeliaciniu skundu prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti, t. y. jį išteisinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys, paneigia apelianto deklaruojamą nekaltumą.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tam, kad kvalifikuoti veiką būtų galima pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius – veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius.
Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus R. Š. atliko turgavietėje, ir tai, kad ši vieta yra viešoji vieta, abejonių nekyla.
Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Apylinkės teismo nustatytos R. Š. padarytos veikos aplinkybės rodo faktą, kad nukentėjusiajai B. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai konstatuota specialisto išvadose, kuriose nustatyta, kad nukentėjusiajai B. G. kraujosruvos dešiniame žaste, žasto vidinėje pusėje, padarytos kietais bukais daiktais, kurios sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 14, 18 b. l.). Tai, kad šis sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas neteisėtais R. Š. veiksmais, patvirtina byloje esantys duomenys: nukentėjusiosios B. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur ji paaiškino, jog po konflikto su N. Š., prie jos priėjo R. Š., griebė jai už rankos, tampė. Po įvykio ji viską papasakojo V. N. (1 t., 138-140 b. l.); liudytojos V. N. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad B. G. jai pasakojusi, jog R. Š. ją tampė, matė, kad R. Š. buvo labai supykęs, agresyviai nusiteikęs, o B. G. labai išsigandusi, pasimetusi, girdėjo kaip R. Š. B. G. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius (1 t., 142-144 b. l.); liudytojos N. Š. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur ji patvirtino, kad jos vyras (R. Š.) buvo paėmęs B. G. už rankos, taip pat parodė, kad jos vyras (R. Š.) nelaikė B. G. taip smarkiai, kad liktų žymės (1 t., 143-145 b. l.); liudytojo D. U. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad R. Š. buvo „pagavęs“ B. G. už peties (1 t., 145-146 b. l.).
Remdamasi išdėstytu, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, nustatęs, kad R. Š. panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąją B. G. viešoje vietoje, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, pagrįstai padarė išvadą, kad jo veiksmai įvykio metu buvo įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių normų.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo požymis yra padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, grasinimai, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų R. Š. veiksmų (nukentėjusiosios tampymo, paėmimo už rankos, necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu vartojimo) buvo pažeistos įvykį mačiusių ir girdėjusių aplinkinių, t. y. tiek liudytojų V. N., D. U., tiek ir kitų, turgavietėje buvusių asmenų teisės, sutrikdytas jų darbas ir rimtis, ką patvirtina ir ta aplinkybė, kad dėl įvykio buvo kviesta policija.
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia. Pagal teismo nustatytas aplinkybes R. Š. veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad smurtaudamas prieš nukentėjusiąją dėl jos konflikto su jo sutuoktine, kitų asmenų akivaizdoje įžūliai elgėsi, numatė, kad dėl tokio jo elgesio bus pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo.
Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos padarymo motyvai neturi reikšmės – jie gali būti ir chuliganiški ir asmeniniai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Todėl ta aplinkybė, kad nuteistasis R. Š. veikė dėl asmeninių paskatų (supykęs dėl nukentėjusiosios ir jo žmonos konflikto), nepaneigia jo veikos kvalifikacijos pagal aptariamą straipsnį, kadangi būtent pats nuteistasis asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.
Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl R. Š. kaltės, ir, remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad nuteistasis R. Š. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, be kita ko, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl nutraukti jo atžvilgiu baudžiamąją bylą, kaip to prašo nuteistasis R. Š., nėra teisinio pagrindo.
Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad R. Š. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d., apie 5 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) miesto turgavietėje – viešoje vietoje, girdint aplinkiniams, tyčia, dėl mažareikšmės dingsties, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, įžūliu elgesiu, o būtent, pribėgęs prie B. G., sugriebė jai už dešinės rankos bei už plaukų, ir tempdamas ją parklupdė ant žemės, po to rankomis sugriebė jai už kaklo, ją smaugė, padarydamas dešinio žasto vidurinio trečdalio vidinėje pusėje tris grandinėle išsidėsčiusias žalsvai violetines kraujosruvas, t. y., padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Tuo tarpu, faktiniais bylos duomenimis – liudytojų V. N. (1 t., 142-144 b. l.); N. Š. (1 t., 143-145 b. l.); D. U. (1 t., 145-146 b. l.), E. K. (1 t., 154-155 b. l.) parodymais, specialisto išvadomis (1 t., 14, 18 b. l.), nustatyta, kad nuteistasis R. Š. buvo sugriebęs nukentėjusiajai už rankos, tampė ją, tačiau, įrodymų, kad jis nukentėjusiąją būtų smaugęs, sugriebęs už kaklo, parklupdęs ant žemės, nepakanka išvadai R. Š. atlikus visus jam inkriminuotus veiksmus. Pažymėtina, jog išskyrus nukentėjusiosios parodymus, kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų veiksmų kiekį ir pobūdį, byloje nėra, to nepatvirtina ir specialisto išvados, todėl R. Š. kaltinimas keistinas, tikslinant nukentėjusiosios B. G. atžvilgiu atliktų neteisėtų R. Š. veiksmų skaičių ir pobūdį, likusias aplinkybes laikant neįrodytomis, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.
Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, teismas konstatuoja, kad R. Š. 2011 m. rugpjūčio 12 d., apie 5 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) miesto turgavietėje – viešoje vietoje, girdint aplinkiniams, tyčia, dėl mažareikšmės dingsties, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, įžūliu elgesiu, o būtent, pribėgęs prie B. G., sugriebė jai už dešinės rankos, tampė ją, padarydamas dešinio žasto vidurinio trečdalio vidinėje pusėje tris grandinėle išsidėsčiusias žalsvai violetines kraujosruvas, t. y., padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad teismas buvo šališkas, iš anksto nusistatęs jo kaltumo atžvilgiu, tačiau kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokoluose užfiksuota, kad nušalinimų teisėjai nėra. Apeliantas nenurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja negalėjo dalyvauti procese dėl kurios nors iš aplinkybių, numatytų BPK 58 straipsnyje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad teismo šališkumą nuteistasis įžvelgia vien dėl to, kad jam nepriimtinos nuosprendyje padarytos išvados vertinant įrodymus. To akivaizdžiai nepakanka pripažinti, kad teismas bent vienu ar abiem – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektais buvo šališkas ar padarė kitus apelianto skunde nurodytus pažeidimus.
Taip pat kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytais ir iš apelianto priteistais turtinės ir neturtinės žalos dydžiais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Iš bylos medžiagos matyti, kad B. G. 2011-09-09 nutarimu buvo pripažinta nukentėjusiąja (1 t., 21 b. l.), tos pačios dienos nutarimu – civiline ieškove (1 t., 28 b. l.), po to pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 23-24 b. l.). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios B. G. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo laikė pagrįstu ir jį visiškai patenkino. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai B. G. priteistas 106, 18 Lt turtinės žalos atlyginimas pagrįstais byloje esančiais duomenimis pagrindžiančiais jos patirtas išlaidas – kvitais (1 t., 27, 129 b. l.) ir mokėjimo nurodymo kopija (1 t., 26 b. l), todėl nukentėjusiosios ieškinys 106, 18 Lt sumoje – įrodytas ir priteistas pagrįstai.
Šalies argumentai
Ir nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl B. G. padarytos neturtinės žalos priteisimo, nepagrįstai nesivadovavo R CK 6.282 straipsniu, ir teigia, kad nukentėjusioji tyčia išprovokavo konfliktą, kurio metu jo besilaukiančią sutuoktinę išvadino „kale“, dėl ko mano, jog teismas B. G. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo atmesti, tačiau kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dėl nukentėjusiajai B. G. padarytos neturtinės žalos klausimą išsprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai B. G. iš nuteistojo R. Š. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai B. G. dėl neteisėtų R. Š. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji gydėsi namuose, vartojo vaistus, jautė įtampą, nerimą, psichologinį diskomfortą. Taigi nukentėjusioji B. G. dėl R. Š. neteisėtų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, tiek sukrėtimus ir nepatogumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas (2000 Lt) nėra per didelis ir neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose ir atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo, tiek sąžiningumo kriterijus. Todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymų reikalavimų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose nepažeidė, todėl keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai nustatyto atlygintinos neturtinės žalos dydžio nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Taip pat atmestinas nuteistojo teiginys, susijęs su civilinio ieškinio Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos priteisimu. Byloje nustatyta, kad R. Š. panaudojo B. G. atžvilgiu smurtą, dėl ko nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybinė ligonių kasa išmokėjo 389,99 Lt už B. G. gydymą (apžiūrą priėmimo skyriuje, kompiuterinių tomografijų atlikimą ir šeimos gydytojo gydymo baigimą), kuriai sveikata buvo sutrikdyta būtent neteisėtais R. Š. veiksmais. Byloje Valstybinės ligonių kasos ieškinio suma yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., 42-45, 49 b. l.), todėl priteista iš nuteistojo atlyginti pagrįstai.
Be to, apeliantas skundu nesutinka ir su 752 Lt advokato išlaidų, už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai B. G. į valstybės pajamas, priteisimą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (2 t., 30-31 b. l.), atstovauti nukentėjusiajai buvo paskirta advokatė V. Laukevičienė, o Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba dėl to patyrė 752 Lt išlaidų (1 t., 30-31, 32, 88, 123, 162 b. l.). Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada dėl 752 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo į valstybės pajamas.
Taip pat kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu apeliantui skirta bausme. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Š. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – tyčinis nesunkus nusikaltimas, jo asmenybę – neteistas, į tai, kad nėra jo atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes bei į Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio nuostatas, apylinkės teismas visiškai pagrįstai paskyrė R. Š. baudą.
Dėl paminėtų aplinkybių, tenkinti nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą, jame išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-04-13 nuosprendį pakeisti:
pašalinti iš R. Š. kaltinimo jam inkriminuotus nukentėjusiosios B. G. atžvilgiu atliktus veiksmus – nukentėjusiosios B. G. sugriebimą už plaukų, parklupdymą ant žemės, sugriebimą už kaklo, smaugimą, R. Š. kaltinime paliekant jam inkriminuotus nukentėjusiosios B. G. atžvilgiu atliktus veiksmus – sugriebimą už dešinės rankos, tampymą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.