Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų N. A. V. ir V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. A. V. ir V. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumams pašalinti. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti prašymui dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumų šalinimo institutą buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Turkijos Respublikoje pareiškėjai sudarė santuoką; gyvenant santuokoje šalys vaikų nesusilaukė, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo arba kilnojamojo turto neįgijo.

12. Pareiškėjai 2021 m. spalio 15 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nurodydami, kad gyvenant santuokoje išsiskyrė pareiškėjų vertybės, pomėgiai, požiūris į gyvenimą ir ateities planai; prieš susituokdami pareiškėjai vienas kito pakankamai gerai nepažino, o santuoką sudarė vedini vien impulsyvaus potraukio, kuriam greitu metu išblėsus paaiškėjo, kad jie neturi deramo pagrindo bendram šeimyniniam gyvenimui; pareiškėjai nuo 2020 m. gruodžio 26 d. visą laiką gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda; santuoka tarp šalių – faktiškai iširusi ir nėra galimybės ją atkurti.

13. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pareiškėjams nustatytas 10 dienų terminas nutartyje nurodytiems prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumams pašalinti, įpareigojant pareiškėjus pateikti: 1) duomenis, įrodančius, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas turi jurisdikciją nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; 2) įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjų santuoka yra pripažinta galiojančia Lietuvos Respublikoje; 3) jų abiejų pasirašytą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei santuokos liudijimo originalą; 4) santuokos liudijimo, asmens tapatybės dokumentų vertimus į valstybinę lietuvių kalbą, patvirtintus įstatymo nustatyta tvarka.

14. Pareiškėjai, pasisakydami dėl įpareigojimo pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo jurisdikciją patvirtinančius duomenis, nurodė, jog kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog jie turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, kaip tai numatyta CK 2.12 straipsnyje.

15. Asmens teisė kreiptis į teismą gali būti tinkamai įgyvendinta tik nustačius, kuriam konkrečiam teismui teisminga konkreti civilinė byla (kuris teismas turi jurisdikciją ją nagrinėti). Be to, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, teisingas teismingumo taisyklių taikymas turi tiesioginę įtaką priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje.

16. Teismas pareikštų reikalavimų teismingumą tikrina savo iniciatyva bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 15 punktas).

17. Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017). Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018). Nustatęs, kad pagal taikytinas teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).

18. Pagal Reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnio 1 dalies a) punktą bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje kurios teritorijoje yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta; arba buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog Reglamento Nr. 2201/2003 nėra pateikiama asmens nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai, pirmiausia atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodytus principus: būtina atsižvelgti į individualią asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį, specifines konkrečios bylos aplinkybes (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37 punktas); sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje Barbara Mercredi prieš Richard Chaffe, C-497/10 PPU, 51 punktas), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja N. A. V. yra Turkijos Respublikos pilietė, o pareiškėjas V. V. – Bulgarijos Respublikos pilietis. Sutuoktiniai (pareiškėjai) kreipėsi su prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, pateikdami: 1) VĮ „Registrų centro“ gyventojų registro 2021 m. rugpjūčio 26 d. pažymas apie asmens duomenis Nr. GR.3A-3815-1, Nr. GR.3A-3815-2; 2) pareiškėjui V. V. (duomenys neskelbtini) išduotą teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (galioja iki (duomenys neskelbtini)); 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. išduotų pažymų Nr. KA_PZ1E-3521 ir KA_PZ1E-3520 elektroninius nuorašus apie pareiškėjų valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti duomenys, t. y., kad pareiškėjai, būdami užsienio piliečiais, gyvena Lietuvos Respublikoje, nepilnamečių vaikų neturi, nuo 2021 m. sausio 1 d. yra darbo santykiais susiję su Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančiomis bendrovėmis, leidžia spręsti nuolatinę pareiškėjų gyvenamąją vietą esant Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjams kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismą pagal gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, šis, vadovaujantis Reglamento Nr. 2201/2003 nuostatomis, turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.

21. Pareiškėjų teigimu, įpareigojimas pateikti duomenis, patvirtinančius, kad užsienio valstybių piliečiais esančių pareiškėjų užsienio valstybėje sudaryta santuoka yra įtraukta į apskaitą Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje (kaip įrodymą, kad pareiškėjų santuoka yra pripažinta galiojančia Lietuvoje) pagal civilinės metrikacijos įstaigų taikomą praktiką yra neįvykdomas.

22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais pareiškėjų atskirojo skundo argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės įtraukti į apskaitą Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių piliečių sudarytą santuoką užsienio valstybėje, yra išaiškinęs, jog nagrinėjant šį klausimą iš naujo, be kita ko, turi būti sprendžiama dėl teisinio pagrindo nagrinėti santuokos nutraukimo klausimą iš esmės taikant ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktus, bet ir tarptautinės teisės normas; aplinkybė, kad užsienio valstybės piliečių užsienio valstybėje sudaryta santuoka nėra registruota Lietuvos Respublikoje nereiškia, kad ji laikoma negaliojančia ir teismas negali šios aplinkybės vertinti spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K­3­329­ 687/2019). Taigi šiuo atveju laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir apribodamas šalių teisę kreiptis į teismą, nustatęs prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumą, įpareigojant pareiškėjus pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jų santuoka yra pripažinta galiojančia Lietuvos Respublikoje.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentai, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turėjo būti pasirašytas pačių pareiškėjų, tokiu būdu išreiškiant savo valią dėl santuokos nutraukimo.

24. CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.

25. Iš bylos duomenų nustačius, jog: 1) pagal 2021 m. rugpjūčio 3 d. sutarties dėl atstovavimo ir kitų teisinių paslaugų teikimo išrašo 1 straipsnio 4 dalį advokatui P. R. suteikta teisė klientų vardu surašyti, pasirašyti ir pateikti visus, įskaitant procesinius, dokumentus, reikalingus šiame straipsnyje nurodytų pavedimų vykdymui; 2) dokumentai per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) buvo pateikti per pareiškėjų atstovo advokato P. R. paskyrą, laikytina, kad dokumentai pateikti tinkamai CPK nustatyta tvarka.

26. Taip pat reikėtų paminėti, kad spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, teismas turi būti atidus ir rūpestingas, imtis veiksmų pareiškėjų tikrajai šalių valiai nustatyti. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė nesudaro kliūčių priimti pareiškėjų prašymą ir, be kita ko, gali būti pašalinta bylos nagrinėjimo teisme metu. CPK 540 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylas pagal CPK XXXV skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Taigi, dvejodamas, ar teismui pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka abiejų sutuoktinių valią, pirmosios instancijos teismas turi skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir išklausyti pareiškėjų paaiškinimus šiuo klausimu.

27. Tuo tarpu pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti santuokos liudijimo originalą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimą dėl santuokos nutraukimo teismui pateikiant per EPP, t. y. elektroniniu būdu, nėra galimybės pateikti santuokos liudijimo originalo. Tokiu būdu, šis teisės aktų įpareigojimas santuokos liudijimo originalas / santuokos sudarymo įrašas gali būti realizuojamas minėtą dokumentą pateikiant ir vėliau, t. y. jau iškėlus civilinę bylą. Dėl šių priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai nustatytas prašymo trūkumas – pateikti santuokos liudijimo originalą. Be to, Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai teismui yra pateikę santuokos liudijimo originalą.

28. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu pateikti santuokos liudijimo, asmens tapatybės dokumentų vertimus į valstybinę lietuvių kalbą, patvirtintus įstatymo nustatyta tvarka.

29. CPK 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis.

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog: 1) asmens tapatybės dokumentai išduoti lotynų kalbos rašmenimis, atitinkamai nesant poreikio jų transliteruoti; 2)1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvencijos dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis 1 straipsnyje, 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog išrašai iš civilinės būklės aktų įrašų, patvirtinančių gimimą, santuoką ar mirtį, suinteresuotosios šalies prašymu arba tais atvejais, kai naudojantis šiais išrašais reikalingas vertimas, padaryti pagal prie šios Konvencijos pridedamas A, B ir C formas, be legalizavimo ar jam lygiaverčių formalumų priimami kiekvienos valstybės, šios Konvencijos šalies, teritorijoje (analogiška informacija viešai skelbiama Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos puslapyje, t. .y, kad išrašo iš gimimo (Formule A), santuokos (Formule B), mirties akto (Formule C) įrašo tvirtinti pažyma (Apostille) ir versti į lietuvių kalbą nereikia (https://www.urm.lt/at/lt/konsuline­informacija/aktualiausia­informacija/civiline­metrikacija/tarptautines­formos­ liudijimu­israsu­is­gimimo­santuokos­mirties­akto­irasu­pagal­pagal­1976­m­rugsejo­8­d­vienos­konvencija­del­ israsu­is­civilines­bukles­aktu­irasu­isdavimo­ivairiomis­kalbomis­isdavimas), sprendžia nebuvus teisinio pagrindo reikalauti minėtų dokumentų vertinimo į valstybinę kalbą.

31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja esant pagrindą naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-33663-869/2021 ir pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

tenkinti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-33663-869/2021 panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjų N. A. V. ir V. V. prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.