Alytaus apylinkės teismo nutartis

2016-06-03 · Civilinė byla Nr. 2YT-373-445/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-03
Bylos Nr.
2YT-373-445/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Pareiškėjas
V. V.
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARTIS2016 m. birželio 3 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. V. individualios paruošų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininko V. V. skundą dėl antstolės Audronės Muzikevičienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0151/10/02284,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0151/10/02284, kuriuo jis prašo įpareigoti antstolę paskirti turto ekspertizę turto vertei nustatyti vykdomojoje byloje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad 2015-11-02 buvo surašytas turto arešto aktas Nr.SD-1-18662 ir nurodyta, turto vertei nustatyti bus atliekamas vertinimas. Praėjus pakankamai daug laiko nėra priimtas patvarkymas dėl turto vertės nustatymo. Laiko, kad antstolė neatlieka savo pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Antstolė priėmė ir V. V. IPĮ skundą išnagrinėjo, atsisakydama visiškai patenkinti skundą, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla persiųsdama apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė.

CPK 681 str. nustatytas reikalavimas antstoliui, areštuojant skolininko turtą, jį įkainoti rinkos kainomis. Taigi, areštuodamas turtą, kurio pats įvertinti negali, antstolis turto arešto akte nurodo, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, ką nagrinėjamu atveju antstolė 2015-11-02 Turto arešto akte Nr.SD-I-18662 ir nurodė ( b.l. 7-9). Tokiu atveju CPK 681 str. 1 d. nurodyta įkainojimo procedūra neatliekama, o areštuojamo turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.).

Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas, siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus. Šių interesų apsaugą taip pat užtikrina galimybė skirti ekspertizę vykdymo procese. Ekspertizės skyrimas, siekiant įvertinti areštuojamą turtą, yra įstatymo leidėjo įtvirtinta galimybė antstoliui bendradarbiauti su specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčiu asmeniu, kurio pagalba būtų galima kvalifikuotai nustatyti areštuoto turto rinkos vertę.

CPK išvardinti trys pagrindai, kuriems esant vykdymo procese atliekama ekspertizė: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 str. 1 d., 2 d.); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 str. 1 d. 5 p.). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, ekspertizės aktą turi įvertinti kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių, privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prašymų dėl ekspertizės skyrimo. Diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta antstoliui (CPK 681, 682 straipsniai), o vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui.

Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 3 dalį skolininkas arba išieškotojas, jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą. Turto arešto aktas išieškotojui ir skolininkui įteikiamas pasirašytinai, o jeigu to padaryti nėra galimybės - siunčiamas registruotu laišku.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. CPK 613 str. 1 d. nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstolio priimti patvarkymai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

2016-03-03 antstolės patvarkyme Nr.SD-340 nurodyta, kad turto arešto akte, antstolei nesant galimybių arešto metu įvertinti areštuojamo turto, nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus atliekamas vertinimas. Antstolė šiame patvarkyme nurodė, kad įstatymais nėra reglamentuota per kiek laiko nuo turto arešto surašymo turi būti paskirtas areštuoto turto vertinimas ir sieja su Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 p. nurodyta nuostata, t.y. areštuoto turto vertę nustatyti ne vėliau nei likus dvidešimčiai dienų iki varžytinių.

Su tokiu antstolės aiškinimu dėl turto vertės termino nustatymo nesutiktina: pirma, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones ( CPK 681 str. 1 d.). Areštuodama skolininko IPĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą antstolė neišklausė išieškotojo ir skolininko nuomonės. Kadangi jie nedalyvavo atliekant turto areštą, tai pasiūlymas dėl turto vertinimo galėjo būti pateiktas kartu su pateikiamu jiems turto arešto aktu; antra, skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą ( CPK 681 str. 3 d.).Šiuo atveju iš skolininko elgesio galima suprasti, kad jis sutinka su areštuoto turto vertės įkainojimo būdu - eksperto nustatyta turto verte, bet turto arešto akte nurodyta sąlyga – turto vertei nustatyti bus atliekamas vertinimas nenurodyta iki kurio laiko ar aplinkybių, tai bus atlikta; trečia, turto arešto akto turinyje turi būti nurodoma kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas ( CPK 678 str.1 d. 5 p.). Sistematiškai aiškinant šios normos nuostatas matyti, kad areštuoto turto vertės nustatymo klausimas turi būti sprendžiamas per protingą terminą, kadangi surašytas turto arešto aktas yra skundžiamas nustatytu terminu. CPK 512 str. numato, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Nagrinėjamu atveju antstolė nurodė areštuojamo turto įkainojimo būdą (turto vertei nustatyti bus atliekamas vertinimas), tačiau nuo 2015-11-02 iki pareiškėjo skundo padavimo 2016-02-25 neatliko nurodytų veiksmų, t.y. esmingai suvaržė skolininko teisę ginčyti turto įkainojimą (CPK 643 str. 5 p.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, normas, laikomąsi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal teismų sprendimų vykdymo proceso taisykles reikalaujama iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą.Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas ( CPK 594 str.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Trapas“ v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2010 ir kt.). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.

Antstolė nurodžiusi, kad einamuoju metu neturi teisės pradėti turto realizavimo procesą bei skelbti areštuoto turto varžytines, todėl turto vertinimo atlikimas, kaip procesinis veiksmas, šiuo metu būtų netikslingas bei kartu nepagrįstai didinantis vykdymo išlaidas, kas prieštarauja CPK įtvirtintam vykdymo proceso ekonomiškumo principui ir paties skolininko interesams. Antstolė A.Muzikevičienė nurodo, kad skolininko turtas dar prieš areštuojant, buvo įkeistas hipoteka bei areštuotas hipotekos sutarties pagrindu, taip pat 2004 metais areštuotas antstolės Janės Jakimavičienės.

CPK 675 str. 1 d. numato, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Pagal antstolės Audronės Muzikevičienės nurodomas aplinkybes antstolė turi teisę panaikinti turto areštą (kadangi areštavo pati antstolė) arba CPK 681 str.1 d. tvarka įkainoti areštuotą turtą. Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis numato, kad „antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus“.

Teismas, vykdydamas procesinę antstolio atliekamų vykdymo veiksmų kontrolę, negali toleruoti situacijos, kuri sąlygoja antstolio veiksmų neteisėtumą. CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Šios įstatymo nuostatos aiškintinos sistemiškai su CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostata, jog areštuojamas turtas įkainojamas rinkos kainomis, ir darytina išvada, kad antstolis skiria ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Nagrinėjamu atveju antstolė nėra priėmusi patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, t.y. areštuotas turtas nėra įkainotas antstolės nurodytu būdu, kai nuo turto arešto akto (2015-11-02) priėmimo iki skundo padavimo praėję daugiau, kaip trys mėnesiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 str.1 d., 513 str.1-3 d., teismas

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti antstolę Audronę Muzikevičienę įkainoti skolininko V. V. individualios paruošų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ areštuotą turtą pagal 2015-11-02 turto arešto aktą Nr.SD-I-18662.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Dalis Žilionis