Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (apeliantų) J. J., O. S., J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. J., O. S., J. J. prašymą dėl tėvystės nustatymo supaprastinta tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami supaprastinta proceso tvarka pripažinti, kad J. J. sūnaus K. J. tėvas yra O. S..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą prašymo trūkumams pašalinti. Teismas iš pridedamo vaiko gimimo įrašo nustatė, kad vaiko K. J. tėvu įrašytas J. J., todėl sprendė, kad šiuo atveju tėvystės nustatymas O. S. galimas tik įstatymų nustatyta tvarka nuginčijus J. J. tėvystę (CPK 394-399 straipsniai). Teismo vertinimu, byla nagrinėtina ne ypatingąja, o ginčo teisenos tvarka, teismui pateikiant įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo bei už ieškinio reikalavimus sumokėjus atitinkamo dydžio žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir prašymą dėl tėvystės nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės ypatingąja teisena. Atskirojo skundo argumentai:Teismas netinkamai taikė teisės normas. Pareiškėjai turėjo pagrįstą pagrindą vadovaujantis CK 3.140 straipsnio 5 dalies norma pateikti teismui pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo ypatingąja teisena. Tokios praktikos laikosi ir teismai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatyti prašymo trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo. Kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą gali būti realizuojama tam tikra teisės normų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia pripažinti, kad J. J. sūnaus K. J. tėvas yra O. S.. Pareiškėjai vaiko tėvystę prašo pripažinti CK 3.140 straipsnio 5 dalies pagrindu – kai vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Tačiau supaprastinta tvarka tėvystės pripažinimas galimas tik tuo atveju, kai vaiko gimimo įraše nėra nurodytas vaiko tėvu konkretus asmuo. Šiuo atveju pareiškėjų prie prašymo pateiktas gimimo įrašas patvirtina, kad jame vaiko tėvu yra įrašytas buvęs vaiko motinos sutuoktinis J. J..CK 3.141 straipsnio 2 dalis nustato - jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė. Minėta teisės norma priimta atsižvelgiant į tai, kad CK 3.286 straipsnis įtvirtinęs civilinės būklės aktų įrašų tikrumo prezumpciją. Todėl vaiko gimimo įraše nurodyti jo tėvo duomenys laikomi tikrais, kol jie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi tėvystę nuginčyti galima tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis) ir šios bylos nagrinėjamos ginčo (ieškinio) teisena (CPK 394-399 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai pareiškėjams nustatė terminą pateikti ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl tėvystės nuginčijimo, kuris atitiktų ieškiniui teisės aktų keliamus reikalavimus, už jį sumokant įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Šiuo atveju pareiškėjai nepagrįstai remiasi teismų praktika byloje (Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2YT-149-266/2017), kurios faktinės aplinkybės nesutampa su šiuo atveju nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjų nurodytu atveju teismas sprendė dėl tėvystės pripažinimo supaprastinta proceso tvarka, kuomet duomenys apie vaiko tėvą vaiko gimimo įraše nebuvo nurodyti. Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, vaiko gimimo įraše yra įrašyti vaiko tėvo duomenys, kurie turi lemiamą reikšmę, kad prašymas negali būti išnagrinėtas supaprastinta tvarka.Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo terminas pasibaigė, apeliantams nustatomas naujas terminas pašalinti procesinio dokumento (ieškinio) trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjams terminą iki 2018 m. birželio 11 d. pašalinti pareiškimo (ieškinio) trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo.