Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarimo I. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarimu pripažin­ta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respu­b­likos administraci­nių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 43⁹ straipsnio 1 dalyje ir nubausta 40 Eur bauda už tai, kad 2015 m. sausio 24 d. buvo atlikta valstybinė operatyvioji visuomenės sveikatos priežiūros kontrolė, turint informacijos, kad įmonė vykdo veiklą neturėdama leidimo – higienos paso. Vėliau buvo atliktos šešios grįžtamosios kontrolės (2015-04-30, 2015-08-28, 2015-12-15, 2016-03-24, 2016-05-27, 2016-06-28). I. L. buvo skiriamos administracinės nuobaudos. I. L. būdama UAB slaugos namai „(duomenys neskelbtini)“ direktore, buvo atsakinga už pažeidimo, nustatyto 2016 m. birželio 28 d. nuo 14.30 val. iki 15.35 val., tai yra, už privalomų Nacionalinio visuomenės centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento nurodymų, pateiktų patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdymą (stacionari suaugusiųjų globos ir slaugos įstaigos veikla vykdoma, neturint šiai veiklai leidimo-higienos paso, pažeistas HN 125:2011, 4 punkto reikalavimas). Tokiais veiksmais I. L. pažeidė Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu, 28 punkto reikalavimus.

I. L. (toliau – ir apeliantė) skunde nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarimu. Apeliantė nurodo, kad padarė viską, ką galėjo, jog būtų atlikti visi veiksmai, reikalingi norint gauti higienos pasą, tai yra, ji mėgino pakeisti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtį. Skunde pažymima, kad pastato savininkė A. B. vengia bendradarbiauti su banku, kuris nesutinka duoti leidimo pakeisti pastato paskirtį. Be to, A. B. piktybiškai gaišina laiką, nesutinka ieškoti kompromisų ir priimtiniausių problemos sprendimo būdų, kurie būtų naudingi visoms suinteresuotoms šalims. Anot apeliantės, nuobauda turėtų būti skirta A. B. už piktybišką vengimą prisiimti atsakomybę bei vykdyti įsipareigojimus.Taip pat teigiama, kad skundžiamu nutarimu nuobauda jai paskirta nepaisant to, jog ji už pažeidimą jau yra sumokėjusi kelias pinigines baudas.Nacionalinio visuomenės centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento atsiliepime prašoma atmesti I. L. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

I. L. skundas atmetamas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino I. L. kalta padarius ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde I. L. neginčija fakto, kad UAB slaugos namai „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą be leidimo-higienos paso, tačiau nurodo, jog ji padarė viską, kas jos valioje ir leidimo-higienos paso negali gauti ne dėl savo neveikimo, bet dėl pastato savininkės A. B. kaltės. Aukštesnysis teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi I. L. kaltę patvirtina 2016 m. birželio 28 d. pavedimas atlikti patikrinimą (3 b. l.), 2016 m. birželio 28 d. patikrinimo aktas (4-6 b. l.), 2015 m. sausio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas (11-13 b. l.), 2015 m. balandžio 30 d. patikrinimo aktas (15-17 b. l.), 2015 m. gegužės 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas (18-20 b. l.), 2015 m. gegužės 5 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 21-22), 2015 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo aktas (24-26 b. l.), 2015 m. gruodžio 15 d. patikrinimo aktas (36-38 b. l.), 2016 m. kovo 24 d. patikrinimo aktas (49-51 b. l.), 2016 m. kovo 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas, (60-63 b. l.), 2016 m. gegužės 27 d. patikrinimo aktas (65-67 b. l.), 2016 m. gegužės 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas (69-70 b. l.), 2016 m. gegužės 31 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (71-72 b. l.), pačios I. L. paaiškinimai (1, 76-77 b. l.), kita rašytinė bylos medžiaga. Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. gegužės 27 d. patikrinimo aktu nustatyta, jog UAB slaugos namai „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą, neturėdama šiai veiklai leidimo-higienos paso, pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. V-133 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 125:2011 „Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrųjų saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ 4 punktą. Šiuo patikrinimo aktu nurodyta UAB slaugos namams „(duomenys neskelbtini)“ nevykdyti veiklos, neturint šiai veiklai leidimo-higienos paso. Bendrovės direktorė I. L. susipažino su 2016 m. gegužės 27 d. patikrinimo aktu (65-67 b. l.). 2016 m. birželio 28 d. pakartotinai atlikus patikrinimą, nustatyta, kad slaugos namai tebevykdo veiklą, neturint leidimo-higienos paso (65-67, 4-6 b. l.). Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pažeidimas – veiklos vykdymas be leidimo-higienos paso, buvo nustatytas ir 2015-01-27, 2015-04-30, 2015-08-28, 2015-12-15, 2016-03-24, 2016-05-27, I. L. buvo skirtos nuobaudos (9-10, 11-13, 15-17, 18-22, 24-26, 36-38, 49-51, 60-63 b. l.). Taigi, nurodyti duomenys patvirtina, kad I. L., 2016 m. gegužės 27 d. pakartotinai nustačius pažeidimą, neabejotinai žinojo, jog bendrovė toliau vykdydama veiklą be leidimo-higienos paso, pažeidžia teisės aktų reikalavimus, tačiau nevykdė pareigūnų, užfiksavusių šį pažeidimą, nurodymo nevykdyti veiklos, neturint leidimo-higienos paso. Pastebėtina, kad atlikus patikrinimą Kauno visuomenės sveikatos centro pareigūnai teisėtai ir pagrįstai reikalavo nevykdyti UAB slaugos namams „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, neturint leidimo-higienos paso, patvirtina jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, kurie tokią teisę jiems suteikia (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ 28 punktas). Todėl reikalavimas nevykdyti veiklos be leidimo-higienos paso buvo privalomas vykdyti.Pati I. L. bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad padarė pažeidimą, nes bendrovė vykdo veiklą, neturėdama leidimo-higienos paso (76-77 b. l.). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat patvirtino, kad slaugos namai vykdo veiklą be nurodyto leidimo, jai anksčiau buvo taikytos nuobaudos, tačiau, nurodė, kad šio leidimo neturi ne dėl savo neveikimo, bet dėl pastato savininkės A. B. kaltės. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykas yra ne atsakomybės už A. B. galimai prisiimtų įsipareigojimų UAB slaugos namams „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai I. L., nevykdymą ir veiksmų neatlikimą leidimui-higienos pasui įgyti, tačiau pareigūnų draudimo bendrovei vykdyti veiklą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nevykdymą. O, kad I. L., būdama UAB slaugos namų „(duomenys neskelbtini)“ direktore, buvo atsakinga už bendrovei pareigūnų paskirtų nurodymų vykdymą nustatyta byloje aukščiau aptartais įrodymais.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. liepos 26 d. nutarimą I. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamo nutarimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. L. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.