Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-491-1137/2024 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. pateikto ieškinio reikalavimai neužeina už ribų, ieškovo nurodytų DGK – ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu perskaičiuoti jo darbo užmokestį ir išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį bei atostoginius, 4 234,51 Eur už visą jo darbo santykių pas atsakovę laikotarpį. Teismui ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovės neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 6 442,67 Eur (neto) sumą už jo paskutinę komandiruotę laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės mėn. 28 d. iki 2023 m. rugsėjo mėn. 30 d., kuri patenka į ieškovo DGK pateiktame prašyme nurodytą visą darbo santykių laikotarpį;

9. ieškiniu jokie nauji reikalavimai nekeliami, ieškinys tik papildytas ginčui reikšmingomis aplinkybėmis ir įrodymais. Taip pat papildomai pateikti įrodymai, kuriais ieškovas įrodinėja, jog su juo neatsiskaityta dėl to, kad atsakovė apkaltino jį nuostolių padarymu, tačiau priešingai nei nustatyta skundžiama nutartimi, šiais įrodymais joks naujas reikalavimas nebuvo reiškiamas, tik įrodinėjamos ieškinyje nurodytos aplinkybės, kas yra Ieškovo teisė, o ne naujas reikalavimas;

10. darbo bylose teismas yra aktyvus ir peržengia rungimosi principo leidžiamas ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytas bendrąsias ribas. Vadinasi net jeigu darbuotojas ieškiniu nukryptų nuo DGK teiktų reikalavimų (ko ginčo atveju nėra), teismas turėtų teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

11. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 5 d. vėl nustatyta, kad jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi DGK surinktais ar jai pateiktais įrodymais, kas patvirtina, jog darbuotojas turi teisę pateiktu ieškiniu plačiau ir išsamiau nurodyti aplinkybes ir įrodymus, nei juos teikė DGK, ir tai nėra laikoma naujais reikalavimais ir kliūtimi nagrinėti bylą iš esmės;

12. Vadovaujantis DK 231 straipsniu, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taigi ieškovas turi teisę teikti įrodymus, prašyti apklausti liudytojus, kurių dėl aukščiau paminėtų priežasčių neprašė apklausti DGK, priešingu atveju būtų paneigta ieškovo teisė į teisingą ginčo nagrinėjimą teisme ir teisminę gynybą, kas vėl patvirtina, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

14. nesutikdamas su DGK sprendimu, kuriuo dalis ieškovo prašymo buvo atmesta, kita dalis – palikta nenagrinėta, ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo paprašė priteisti iš Atsakovo jau nebe 4 234,51 Eur, bet 6 442,67 Eur sumą, neišmokėtą už paskutinės 2023 m. gegužės 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. komandiruotės laikotarpį, perskaičiuoti kito užmokesčio nebeprašė ir, galiausiai, nurodė kitą reikalavimo pagrindą – nebe tariamai‚ visą laiką buvusius nesutarimus dėl darbo užmokesčio, bet neva buvusį šalių susitarimą dėl 140 Eur už dieną užmokesčio, įskaitant dienpinigius. Šias naujas aplinkybes ieškovas vėliau papildė tuo, kad neva su ieškovu buvo neatsiskaityta dėl to, kad ieškovo vykdytų vežimų metu buvo padaryta žala;

15. DGK prašymo blanke buvo vietos ginčo esmei ir pagrindinėms aplinkybėms nurodyti, tačiau ieškovas sąmoningai pasirinko nurodyti kitas aplinkybes, nei dabar remiasi teisme. Nebuvo kliūčių prašyme vietoje minėtos informacijos apie visą laiką buvusius nesutarimus nurodyti, kad ieškovas įrodinėja buvus žodinį susitarimą dėl kitokio užmokesčio ir faktą, kad dalis sutartos sumos neišmokėta dėl ieškovo padarytos žalos. Šios aplinkybės, kaip teismas ir nurodė skundžiamoje nutartyje, skiriasi esmingai, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad toks darbo ginčas ikiteismine tvarka nagrinėtas nebuvo, t. y. kad ieškovas nesilaikė ikiteisminės darbo ginčo sprendimo tvarkos. Ieškovas turėjo galimybę pateikti paaiškinimus ir išsamiau nurodyti visas aplinkybes kitais būdais, tačiau to nepadarė. Apie DGK posėdį jam buvo pranešta, tačiau jis pats atsisakė jame dalyvauti bei pateikti paaiškinimus žodžiu;

16. reikalavimo pagrindą ieškovas keitė ne tik teikdamas ieškinį, bet ir dar kartą, jau nagrinėjant bylą iš esmės, kas patvirtina ieškovo nesąžiningumą ir manipuliacijas procesinėmis teisėmis. Darbdaviui ikiteisminėje ginčo stadijoje pateikus DGK išreikalautus dokumentus ir atsiliepimą, DGK išnagrinėjus ginčą pagal ieškovo nurodytą pagrindą ir reikalavimą (dalyką) ir prašyme išdėstytų reikalavimų netenkinus, ieškovas kreipimuisi į teismą paruošė naują pagrindą – neva buvusį žodinį susitarimą dėl didesnio užmokesčio, o atsakovui atsikirtus ir į šį argumentą, ieškovas 2024 m. sausio 26 d. posėdžiui paruošė dar vieną naują argumentą, t. y. kad dalis sutarto užmokesčio jam nebuvo išmokėta dėl gabenamiems automobiliams padarytos žalos. Ieškovui nebuvo jokių kliūčių nurodyti šių aplinkybių DGK prašyme ar elektroniniame laiške DGK, jeigu tokios aplinkybės egzistavo;

17. kadangi darbo ginčo byla ikiteismine tvarka buvo išnagrinėta ieškovo nurodytu pagrindu, t. y. dėl galimų darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos pažeidimų, kurių DGK nenustatė, tačiau ne pagal 140 Eur / diena užmokesčio versiją, kurios nei DGK teiktame prašyme, jei kituose ieškovo teiktuose dokumentuose nebuvo, juo labiau, ne pagal tariamos žalos išskaičiavimo versiją, kurios nebuvo net ir ieškinyje, ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina galioti nepakeista;

18. reikalavimo dalykas ir pagrindas ikiteisminėje ginčo stadijoje ir teisme turi būti tapatus. Priešingu atveju, negali būti laikoma, kad ginčas buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka. Jei naujai nurodomos ginčo aplinkybės keičia ieškinio pagrindą, turėtų būti daromas pareiškimas dėl ieškinio pagrindo keitimo, tačiau darbo ginčo atveju, tai turėtų prasidėti ikiteismine stadija. Kadangi ikiteisminėje stadijoje ir teisme pareikšti reikalavimai nesutampa, t. y. nors ginčo šalys tos pačios, tačiau nesutampa dalykas ir pagrindas, teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė, kad ieškovas nesilaikė ikiteisminės šio ginčo sprendimo tvarkos;

19. ieškovas nuo ieškinio pareiškimo yra atstovaujamas profesionalaus atstovo, kuris nuolat gina savo narius panašaus pobūdžio bylose – profesinės sąjungos. Be to, ieškovas byloje naudojasi ir advokato paslaugomis. Taigi, ieškovas byloje turi mažiausiai du profesionalius atstovus, kurie turėtų užtikrinti tinkamą ieškovo interesų gynybą. Tai atitinkamai įtakoja teismo aktyvumo procese klausimą. Byloje kilęs ginčą ne dėl ieškinio dalyko ir pagrindo tikslinimo, o dėl privalomos ikiteisminės ginčo stadijos nesilaikymo. Šiuo aspektu, teismo aktyvumas byloje neturi jokios reikšmės, nes teismas negali savo nuožiūra nuspręsti leisti ieškovui tokios stadijos nesilaikyti ar imtis kitokių procesinių priemonių, leidžiančių ieškovui tokios stadijos išvengti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

21. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, ieškovui nepasinaudojus išankstine ginčo ne teisme tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į DGK su prašymu perskaičiuoti ir išieškoti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., nes nebuvo išmokėta 4 234,51 Eur suma, taip pat atostoginiai už visą darbo laiką. Pareiškime nurodė, kad tikslios sumos nežino ir prašė išieškoti darbo užmokestį už visą darbo įmonėje laikotarpį, nes visą laiką buvo ginčai dėl darbo užmokesčio. 2023 m. spalio 6 d. elektroniniu laišku DGK prašė perskaičiuoti darbo užmokestį už visą darbo pas atsakovę laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. spalio 5 d. DGK 2023 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovo dalį prašymo dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių išieškojimo už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. atsisakę nagrinėti, kitą prašymo dalį atmetė.

23. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) neišmokėtą iš darbo teisinių santykių kylančią 6 442,67 Eur sumą bei netesybas, nes atsakovė pilnai neatsiskaitė su ieškovu už paskutinę komandiruotę. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė atleido darbuotoją 2023 m. spalio 3 d. ir iki šiol pilnai neatsiskaitė su ieškovu už komandiruotę nuo 2023 m. gegužės mėn. 28 d. iki 2023 m. rugsėjo mėn. 30 d. pagal buvusį žodinį susitarimą mokėti po 140 Eur už dieną.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu konstatavęs, kad ieškovo reikalavimai dėl žodinio susitarimo dėl kitokio darbo užmokesčio, ar posėdžio metu iškelta nauja ieškinio dalyko versija – krovinio žalos išskaičiavimu iš mokėtino darbo užmokesčio, darbo ginčų komisijai nebuvo pareikšti ir nagrinėti privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl ieškovas turi ja pasinaudoti.

25. Gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta, palieka jį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 3 dalis, 297 straipsnio 1 dalis, 412 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu nustatęs, kad šios tvarkos nesilaikyta ir ja jau negalima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta, ją nutraukia CPK 293 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Tais atvejais, kai nagrinėjant bylą teisme nėra reiškiami nauji, nesusiję su pradiniu ieškiniu reikalavimai, o tik modifikuojami (tikslinami) reikalavimai, dėl kurių vyko ginčas DGK, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas DGK neprivalomas ir atitinkamai CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės (dėl atsisakymo priimti ieškinį arba jo palikimo nenagrinėto bei ieškovui teisės pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka išaiškinimo) netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019).

26. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, prašyme DGK ieškovas pareiškė reikalavimą išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį už visą ieškovo darbo laikotarpį 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. spalio 5 d. Ieškinyje teismui ieškovas prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2023 m. gegužės mėn. 28 d. iki 2023 m. rugsėjo mėn. 30 d. DGK komisijai teiktame pareiškime nurodytas reikalavimas priteisti darbo užmokestį už visą darbo laikotarpį apima ir laikotarpį nurodytą ieškinyje. Abiejuose procesiniuose dokumentuose nurodytas tas pats ieškinio dalykas – prašymas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, tik ieškinyje padidinta ieškinio suma (kas nelaikoma ieškinio dalyko keitimu). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teikdamas reikalavimą DGK ieškovas pareiškė abstraktų reikalavimą ir pilnai nenurodė visų su nesumokėtu darbo užmokesčiu susijusių aplinkybių ir DGK dėl jų nepasisakė. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas teisme nereiškia naujų reikalavimų, nesusijusių su pradiniu ieškinio reikalavimu, jis ir anksčiau ir dabar prašo priteisti nepilnai išmokėtą darbo užmokestį, kurį jis įvardino DGK kaip neteisingai paskaičiuotą. Teismo posėdyje nurodydamas faktines aplinkybes apie buvusį susitarimą dėl darbo užmokesčio ir galimas priežastis dėl kurių jam buvo nesumokėtas visas sutartas su atsakove darbo užmokestis bei pateikdamas naujus rašytinius įrodymus, jis patikslino faktines ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, todėl sprendžiama, kad ieškovui pateikus ieškinį, kuriame patikslintas ieškinio dalykas, pakartotinis nagrinėjimas pasinaudojant išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka neprivalomas.

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas tinkamai pasinaudojo DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutartį, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.