Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuoto asmens atstovui, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, A. S., po savo tėvo A. A. mirties – nuo 2022 m. sausio 19 d. – priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jo turėtą turtą.

Suinteresuotas asmuo prieštaravimų neišsakė. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos tėvas A. A. mirė 2022 m. sausio 19 d. (medicininis mirties liudijimas Nr. – b.l.5). Paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo, Kėdainių mieste (pažyma apie asmens paskutinė deklaruotą gyvenamąją vietą – b.l.4). A. A. sutuoktinė, pareiškėjos mama L. A. mirė 2010 m. vasario 22 d. Po sutuoktinės mirties A. A. 2016 m. gegužės 13 d. dovanojo savo paveldėjimo teises dukrai A. S. (Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis – b.l.31). Giminystės ryšį patvirtina gimimo liudijimas, išduotas 1972 m. gruodžio 13 d. – pareiškėjos A. A. tėvai – A. A. ir L. A. (gimimo liudijimo kopija – b.l. 12). A. S. buvo susituokusi su V. S. ir santuoką nutraukė Kėdainių rajono 1-ajame notarų biure 2023 m. sausio 13 d., pasirašydami sutartį dėrl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l.13).

Pareiškėja įstatymu nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau faktiškai pradėjo paveldėtą turtą valdyti – mokėjo mokesčius, rūpinosi priežiūra, dirbo žemę, šienavo, tvarkė visus namus (pateikti mokesčių mokėjimo kvitai – b.l.15-30). Paveldimą turtą sudaro ½ 0,3712 ha žemės sklypo ir ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, esančių, Kėdainių mieste. Kita ½ dalis turto pareiškėjos valdoma nuo 2016 m. gegužės 13 d. – Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr.O-2057 pagrindu (Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas – b.l.6-8).

Kadangi dėl palikimo priėmimo įstatymu nustatytu terminu pareiškėja nesikreipė, 2024 m. vasario 21d. notaras išdavė Nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (b.l.10). Taip pat notaras 2024 m. vasario 21d. išdavė liudijimą, jog dėl A. A. palikimo Kėdainių rajono 2-ajame notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b.l.9).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodė, jog jis yra gavęs pranešimą dėl A. A. palikimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas. VĮ Turto bankas yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjo A. A. palikimo perėjimo valstybei procedūros. Teigia, jog jei būtų pateikta pakankamai įrodymų, kad A. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštarautų pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių – iš esmės todėl, kad pareiškėja po tėvo mirties tik faktiškai priėmė jos palikimą - pareiškėjos teisės į paveldimą turtą ( mirusio tėvo palikimą) šiuo metu yra suvaržytos, apribotos.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnį palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015).

Pareiškėja nurodė, jog ji po tėvo mirties nepertraukiamai rūpinosi jo paliktu turtu, valdė jį kaip savo, mokėjo mokesčius. ½ turto jau yra priėmusi po motinos mirties.

Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėja aktyviais veiksmais įgyvendino savo paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmė palikimą po savo tėvo A. A. mirties, pradėjusi palikimą faktiškai valdyti.

Pareiškėja kitokia nei teismo tvarka negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams sukels teisines pasekmes, kadangi ji galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties - 2022 m. sausio 19 d. - priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jo turtą kaip savo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.