Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1057-870/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-03-02
Bylos Nr.
1-1057-870/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kaltinamasis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1057-870/2015Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01991-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.9.9. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-04-25 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimą privalo A. J. naudai mokėti lėšas dukros A. J., gim. 2002-12-13, išlaikymui po 400 Lt (115, 85 eurų) kas mėnesį, o dėl susidariusio 10000 Lt (2896,2 eurų) įsiskolinimo dėl dukters A. J. išlaikymo, papildomai su išlaikymo periodine išmoka mokėti po 417 Lt (120,77 eurų) kas mėnesį, iki jai sukaks 18 metų, ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t.y. nemokėjo pinigų dukros A. J. išlaikymui nuo 2012-04-13 iki 2014-09-03, išskyrus laikotarpį nuo 2012-12-20 iki 2013-05-20, nuo 2013-06-05 iki 2013-12-04, kai buvo registruotas Lietuvos darbo biržoje, dėl ko susidarė finansinis įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

D. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis D. J., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str., ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą. (b.l. 77).

Įtariamasis D. J. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo jis prisipažįsta visiškai. Nurodė, kad 2012 metais, tiksliai kada pasakyti negali, įvyko teismo posėdis dėl jo skyrybų su A. J.. Teisme juos išskyrė, bei jam priteisė mokėti po 400 litų kiekvieną mėnesį jo dukros A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Teisme jis sutiko, kad mokės po 400 litų kiekvieną mėnesį, bei po to gavo teismo nutartį, tačiau nutartyje nebuvo nurodyta į kokią sąskaitą reikia mokėti pinigus, todėl nežinodamas A. J. sąskaitos numerio jis ir nemokėjo pinigų. Nuo 2012 metų jis pastovios darbo vietos neturėjo, pragyvenimo šaltinis jo buvo pašalpos, kurias gaudavo darbo biržoje, bei kelis mėnesius dirbo užsienyje, gaudavo 140 svarų atlyginimo, bet šių pinigų vos užtekdavo pragyvenimui. Po skyrybų su A. J. jis bendravo tik telefonu, susitikęs su ja nebuvo, jis jos prašė nurodyti sąskaitą, į kurią turėtų pervesti pinigus, bet ji atsisakė pasakyti sąskaitos numerį ir tik sąskaitos numerį nurodė šių metų rugpjūčio mėnesį, bei paminėjo, kad kreipsis į antstolius. Teismas jam taip pat priteisė 10000 litų skolos, kurią jis skolingas A. J. už gyvenimą jos bute, nors nesupranta, kodėl jis turėtų jai mokėti, nes jie buvo susituokę nuo 2002 metų ir buvo šeima. Jis taip ir nesupranta, iš kur atsirado šis įsiskolinimas, todėl dėl jo nelabai ką gali paaiškinti. Jis tik žino, kad turi mokėti po 400 litų dukros A. J. išlaikymui ir pasižada juos mokėti, nes tik dabar jis sužinojo sąskaitos numerį. Šiuo metu jo pragyvenimo šaltinis yra pašalpa, kurią jis gauna iš darbo biržos, kitų pajamų jis neturi (b.l. 77).

A. J. parodė, kad ji su D. J. išsiskyrė oficialiai 2012-05-14. Turi vieną vaiką A. J.. Teismo sprendimo data 2012-04-13. Po teismo sprendimo D. J. nei karto nemokėjo jai pinigų dukrytės išlaikymui, prie auklėjimo taip pat niekad neprisidėjo, dukros nelankė nei karto, nei po skyrybų, o net porą metų prieš skyrybas. Paskutinį kartą matė, kai vaikas ėjo į pirmą klasę, davė 70 litų, ir tai buvo viskas. O dabar ji jau baiginėja 6 klasę. D. J. po skyrybų gyveno pas savo mamą, adreso nepamena, jis turi būti pateiktas dokumentuose pas antstolę. Kai gyveno santuokoje, butas priklausė jo mamai. Ar turi kokį turtą D. J., nežino. Ar dirba nežino, ar turi kokių pajamų nežino. Po teismo sprendimo nebendrauja, nes kiek kartų bandė, kad susitiktų su vaiku, niekad netesėjo pažado. Ir nebenorėjo traumuoti vaiko jo pažadais. Šiuo metu gyvena vėl turbūt su mama, nors mama visiems meluoja, kad užsienyje jis, bet tai melas, nes rašė vaikui su gimimo diena žinutę. Ir jo sesė sakė, kad jis Lietuvoje. Į antstolę kreipėsi 2012 metais ir tada iškart ėjo į vaikų fondą, gal po pusmečio, nes nesulaukė pinigų. Jo naudai nieko neišieškojo, nes nieko neturi. Vaikų fondas moka 195 litus. Dabar eurais tiksliai nežino, apie 58 eurus. Ne jis nebendrauja su dukra, kartais parašo žinutę, kaip gyveni. Nemokėjo jokių pinigų vaiko išlaikymui. Taip jis dalyvavo teisme, kai buvo nutraukiama santuoka, taip jis irgi gavo teismo sprendimą, ir aišku, kad sutiko mokėti tą ką priteisė dukros išlaikymui. Taip jis pasirašė sutikimą, kad mokės pinigus. D. J. žino sąskaitos numerį, į kurį reikia pervedinėti pinigus vaiko išlaikymui, tai yra vaiko sąskaita. (b.l. 22-25)

A. M.-V. parodė, kad 2013-02-01 į antstolės J. B. kontora kreipėsi A. J. su prašymu išieškoti alimentus iš D. J., gim. 1982-07-19, kuriam teismas priteisė mokėti pinigus jos dukros A. J., gim. 2002-12-13, išlaikymui. A. J. pateikė 2013-01-04 vykdomąjį raštą, pagal kurį teismas nusprendė, kad D. J. kiekvieną mėnesį dukters išlaikymui turi mokėti periodinę išmoką po 400 Lt, pervedant į A. J. sąskaitą banke. A. J. informavo, kad nuo teismo sprendimo priėmimo ji negavo nei vienos išmokos ir įsiskolinimo 10000 litų, kuris susidarė per du metus iki teismo sprendimo. Kadangi jai buvo pavesta nagrinėti A. J. prašymą, tai ji siuntė D. J. nurodyta deklaruota gyvenamąja vieta 2013 metais, esančia (duomenys neskelbtini), kvietimus, patvarkymus, bet D. J. neatsiliepė ir į kontorą neatvyko. O po to siuntė kvietimus ir patvarkymus kita nurodyta deklaruota gyvenamąja vieta, esančia (duomenys neskelbtini), bet D. J. irgi neatsiliepė ir neatvyko. Buvo tikrinta D. J. turtinė padėtis, buvo išsiųsti paklausimai į bankus ir 2013-02-21 patvarkymu buvo areštuotos D. J. SEB ir Swedbank bankuose esančios sąskaitos. Išieškota niekas nebuvo. Taip pat buvo areštuotas D. J. automobilis Opel Ascona, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo areštuotas nuo 2010-04-27 kitos antstolės. Daugiau pas D. J. jokio turto nebuvo rasta. A. J. buvo išduota 2013-05-27 pažyma dėl kreipimosi į Vaikų fondą ir fondas šiai dienai pateikė pažymą, kad D. J. skolingas 3516,29 Lt ir 56,48 euro. Bendras įsiskolinimas A. J. 2015-02-01 sudaro 5662,85 euro, be Vaikų fondo skolos. (b.l. 37)

Iš byloje esančio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013-01-04 vykdomojo rašto matyti, kad D. J. buvo įpareigotas mokėti nepilnametei dukrai A. J. laikiną išlaikymą po 400 Lt. (b.l. 3)

Antstolė J. B. 2014-09-15 rašte Nr. 0018/13/00114/7757 dėl informacijos pateikimo nurodė, kad D. J. alimentų įsiskolinimas 2014-09-01 yra 18 472,71 Lt (b.l. 43).

Išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir patikrinti įrodymai (liudytojų duoti parodymai, paties kaltinamojo parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga) iš esmės yra nuoseklūs, jie tarpusavyje neprieštarauja, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir papildo vieni kitus. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1469-595/2012 nuspręsta, kad „2. Nepilnametės dukters A. J., gim. 2002 m. gruodžio 13 d., tėvas D. J. kiekvieną mėnesį dukters išlaikymui moka periodinę išmoką po 400 Lt, pinigus pervesdamas į nurodytą vaiko motinos A. J. sąskaitą banke. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama vaiko motina A. J.. Išlaikymas mokamas iki dukters pilnametystės. 3. D. J. įsipareigoja susidariusį 10 000 Lt (dešimt tūkstančių Lt) išlaikymo dukteriai A. J. įsiskolinimą išmokėti per 2 metus, papildomai kartu su vaiko išlaikymo periodine išmoka pervesdamas po 417 Lt kas mėnesį“. Šis teismo sprendimas, kuriuo D. J. nustatyta pareiga pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti dukrą A. J. (b.l. 29), įsiteisėjo 2012-05-15 (b.l. 3). Duomenų, kad šis teismo sprendimas būtų pakeistas ar panaikintas, nei byloje, nei LITEKO duomenimis, nėra. D. J. šį teismo sprendimą gavo (b.l. 24). Iš VMI 2014-12-16 pažymos matyti, kad kaltinamasis deklaravo gautas pajamas už 2012-2014 metus, tačiau taip pat įžvelgtina, jog jos, tuo labiau, kaip metinės, buvo labai mažos (2012 m. 105, 88 Lt, 2013 m. 206 Lt, 2014 m. 3, 90 Lt), todėl, teismo vertinimu, iš jų negalėjo būti mokamas 417 Lt / mėn. siekiantis išlaikymas. Tačiau tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad tam, kad padaryti išvadą, jog asmuo, iš kurio priteistas išlaikymas, neturi galimybės teikti išlaikymą, nepakanka nustatyti vien tik gaunamų pajamų dydį, tuo labiau, nustačius, kaip ir šiuo atveju, jog jis yra nepakankamas išlaikymo teikimui, konstatuoti, kad asmuo nevengė teikti išlaikymą. Būtina įvertinti ir asmens pastangas įgyti daugiau, pakankamai pajamų išlaikymo teikimui. Nustatyta, kad D. J. laikotarpiais 2012-05-15 - 2012-12-20, 2013-05-20 – 2013-06-05, 2013-12-04 – 2014-09-03 nebuvo registruotas darbo biržoje (b.l. 65), 2013-12-04 darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (b.l. 93), byloje nėra duomenų, kad jis šiais laikotarpiais pastoviai dirbtų (priešingai, iš 2014-08-25 SODROS pažymos matyti, kad jis neturi draudėjų (b.l. 92); 2014-03-27 – 2014-04-26, su tarpais, buvo išsiėmęs verslo liudijimą (b.l. 71), tačiau byloje nėra duomenų, kad iš gautų pajamų būtų mokamas pakankamas išlaikymas) ar būtų nedarbingas (Iš VSDFV pažymos matyti, kad jam šiais laikotarpiais nebuvo registruotas nedarbingumas (b.l. 68)). Pats D. J. teigė, jog nuo 2012 metų pastovios darbo vietos neturėjo (b.l. 77). Tai reiškia, jog jis vengė įsidarbinti ir dirbti tam, kad išlaikytų dukrą, kas teismų praktikoje pripažįstamas kaip vienas iš išlaikymo neteikimo būdų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). 2013-04-25 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nubaustas pagal LR BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., kas rodo, kad jis gavo pajamų (apgaule savo naudai įgijo 1250 Lt svetimų pinigų) ne legaliu, o nusikalstamu būdu. D. J. nurodyta aplinkybė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-13 sprendime nebuvo nurodyta, į kokią sąskaitą reikia mokėti pinigus, todėl nežinodamas A. J. sąskaitos numerio, jis ir nemokėjo pinigų (b.l. 77), teismo vertinimu, nelaikytina svarbia priežastimi, pateisinančia išlaikymo nemokėjimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi į teismą su prašymu nurodyti sąskaitos numerį. Apžvelgus bylos medžiagą, nenustatyta, kad D. J. nagrinėjamu laikotarpiu patyrė priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą, sunkią sveikatos būklę. Taigi, D. J. žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimą privalo A. J. naudai mokėti lėšas dukros A. J., gim. 2002-12-13, išlaikymui po 400 Lt (115,85 eurų) kas mėnesį, o dėl susidariusio 10000 Lt (2896,2 eurų) įsiskolinimo dėl dukters A. J. išlaikymo, papildomai su išlaikymo periodine išmoka mokėti po 417 Lt (120,77 eurų) kas mėnesį, iki jai sukaks 18 metų, ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t.y. nemokėjo pinigų dukros A. J. išlaikymui nuo 2012-04-13 iki 2014-09-03, išskyrus laikotarpį nuo 2012-12-20 iki 2013-05-20, nuo 2013-06-05 iki 2013-12-04, kai buvo registruotas Lietuvos darbo biržoje, dėl ko susidarė finansinis įsiskolinimas. Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas D. J. visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis D. J. vengė išlaikyti savo vaiką, todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.

D. J. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme – 9 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui (b.l. 106).

Teismas, skirdamas bausmę D. J., vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį (D. J. tyčia vengė atlikti teismo nustatytą pareigą, neužtikrino vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, nesuteikė dukrai materialinių sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, neužtirkino normalios vaiko raidos, jos teisės į materialinį aprūpinimą. Dėl D. J. nusikaltimo nukentėjo silpnesnis, jaunesnis už kaltinamąjį asmuo (vaikas)), padarymo aplinkybes (D. J. stengėsi sužinoti sąskaitos numerį, paskambindamas A. J.; davė dukrai 70 Lt, kai ji ėjo į 1-ąją klasę (b.l. 24); pasižada mokėti 400 Lt / mėn. dukros išlaikymui (b.l. 77); beveik nebendrauja su dukra (b.l. 24); susidarė išlaikymo skola (b.l. 43)), į kaltininko asmenybę (teistas (b.l. 98-101), administracine tvarka baustas (b.l. 96-97), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 105), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 104)). Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas - D. J. gali būti užtikrintas 9 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui, bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir D. J. skirtina galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui, bausmė.

Kaltinamajam D. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84) - paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui, bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. paskirti galutinę 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui, bausmę.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti D. J., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė