Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – N. S. (skolininkė), K. S. (skolininkės sutuoktinis), antstolė A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkė N. S. ir K. S. yra sutuoktiniai, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Jiems priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatyta, o tai trukdo nukreipti skolos išieškojimą į skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl pagal (duomenys neskelbtini) antstolės A. K. pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo ((duomenys neskelbtini) pasiūlymas LR CPK 667 str. tvarka dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini)), išieškotoja 2021 m. gruodžio 17 d. su prašymu kreipėsi į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, t. y. prašė nustatyti, kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio K. S. gaunamų pajamų.

(duomenys neskelbtini) surašytas turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotos K. S. piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Areštuotas turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso skolininkei N. S. ir jos sutuoktiniui K. S..

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolė pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančios turto dalies.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė areštavo skolininkės sutuoktinio K. S. pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o duomenų, kad yra areštuotas kitas turtas nėra, todėl teismas tenkina pareiškėjos prašymą ir nustato, kad skolininkei N. S. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio K. S. gaunamų pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ sutuoktinio K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.