Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Jono Petriko pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo neįvykdymą, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), P. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Jono Petriko žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/22/01435, pradėta vykdyti pagal 2022 m. rugsėjo 23 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. (23.31-08) 467-196239, dėl 22 576,40 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Vykdymo procese antstolis J.Petrikas 2022 m. spalio 25 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-172-60832 „Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turo buvimo vietą“, kuris 2022 m. spalio 26 d. registruotąja pašto siunta buvo išsiųstas skolininkui UAB (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išraše nurodytu buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovui P. T. jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), bei 2022 m. spalio 25 d. išsiųstas skolininkui UAB (duomenys neskelbtini) LR Juridinių asmenų registre nurodytu bei išviešintu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir vadovo P. T. elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) vadovas P. T. antstolio 2022 m. spalio 25 d. patvarkymo Nr. S-22-172-60832 „Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turo buvimo vietą“ neįvykdė ir informacijos apie turtinę padėtį ir turto buvimo vietą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo P. T. atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad apie antstolio 2022 m. spalio 25 d. patvarkymą Nr. S-22-172-60832 sužinojo tik 2022 m. lapkričio 17 d. prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo pasižiūrėti informacijos kitoje byloje ir pastebėjęs, kad yra nauja byla Nr. 2VP-11312-676/2022. Sekančią darbo dieną, t.y. 2022 m. lapkričio 18 d., paprašė atsakingų darbuotojų paruošti visą reikiamą informaciją ir dokumentus ir gavęs juos nedelsiant pateiks antstoliui J.Petrikui. Atsižvelgiant į tai, prašo pareiškimo netenkinti ir terminą 2022 m. spalio 25 d. patvarkymo Nr. S-22-172-60832 „Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą“ įvykdymui pratęsti skaičiuojant nuo faktinės aplinkybių sužinojimo datos, t.y. 2022 m. lapkričio 17 d.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese privalo būti aktyvus ir privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (CPK 645 straipsnio 1 dalis). Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas (CPK 645 straipsnio 2 dalis). Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Todėl, teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis bei paties reikalavimo pagrįstumą, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes, o dėl įrodymų nepakankamumo atsiradę neaiškumai turėtų būti taikomi asmens, kuriam reiškiamas reikalavimas skirti nuobaudą, naudai. Pažymėtina, kad CPK 616 straipsnyje numatyta procesinė atsakomybė gali būti taikoma esant šioms būtinoms sąlygoms: asmuo apie antstolio reikalavimą ar įpareigojimą buvo tinkami informuotas, t.y. žinojo apie tokį antstolio reikalavimą (objektyvusis elementas) bei asmuo be pateisinamų priežasčių antstolio reikalavimo ar įpareigojimo neįvykdė (subjektyvusis elementas). Nesant šių abiejų sąlygų, CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės poveikio priemonės taikymas yra negalimas. Taigi antstolio priimtame patvarkyme nurodytus veiksmus asmuo gali įvykdyti tik tuomet, kai jam yra žinomas patvarkymo turinys. Procesinių dokumentų įteikimą reglamentuoja CPK 605 straipsnis.

Pagal CPK 605 straipsnio 1 dalį antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 Eur pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta (CPK 605 straipsnio 2 dalis).

Procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus (CPK 604 straipsnis). CPK 624¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais elektroninių ryšių priemonėmis pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus.

Kasacinis teismas išaiškino, kad kilus ginčui, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, šis klausimas spręstinas remiantis ne tik CPK 604–605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz., CPK 122 ir 123 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2008; 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 2, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką juridiniams asmenims, įtvirtina pareigą visus reikalingus įteikti dokumentus siųsti Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-459-186/2015).

Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. spalio 25 d. patvarkymas Nr. S-22-172-60832 „Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą“, buvo išsiųstas registruota pašto siunta skolininkui UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresu, taip pat UAB (duomenys neskelbtini) vadovui P. T. jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau buvo neįteikti ir grąžinti siuntėjui. Duomenų, kad šis patvarkymas būtų buvęs siųstas dar kartą, byloje nėra. Taip pat vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog antstolis atliko kokius nors veiksmus siekdama išsiaiškinti 2022 m. spalio 25 d. patvarkymo Nr. S-22-172-60832 nevykdymo priežastis, kokia nors forma ar būdu kontaktavo su bendrove. Kad jokių registruotų pašto siuntų negavo patvirtino ir P. T..

Nors pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. spalio 25 d. patvarkymas Nr. S-22-172-60832, buvo išsiųstas skolininkui UAB (duomenys neskelbtini) LR Juridinių asmenų registre nurodytu bei išviešintu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir vadovo P. T. elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje patvirtinimo apie patvarkymo, siųsto el. ryšių priemonėmis, gavimą nėra, todėl tokio 2022 m. spalio 25 d. patvarkymo įteikimo būdo teismas nelaiko tinkamu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 1R-205 „Dėl dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 punkte nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys procesinius ir kitus dokumentus iš antstolio gauti elektroninių ryšio priemonėmis, turi pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti dokumentus. Konkrečiu atveju, byloje nėra duomenų, jog UAB (duomenys neskelbtini) būtų pageidavusi procesinius ir kitus dokumentus iš antstolio gauti elektroninio ryšio priemonėmis.

Esant pirmiau nurotoms aplinkybėms, laikytina, kad taikyti CPK 604 ir 605 straipsnių nuostatas dėl procesinių dokumentų (patvarkymo) išsiuntimo ir įteikimo vykdymo proceso metu šiuo atveju negalima.

Teismas atkreipia dėmesį, jog baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes, todėl, įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė, turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Baudos skyrimo tikslas nėra bausmė, o baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas – garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ir į suinteresuoto asmens P. T. atsiliepime nurodytas aplinkybes, bei tai, kad P. T. nurodo, jog nevengia pareigos įvykdyti antstolio reikalavimų ir žada juos įvykdyti, darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog asmuo, kuriam prašoma skirti baudą, būtų tinkamai informuotas apie jam nustatytą antstolio pareigą, taip pat nėra duomenų, kad išnaudotos visos antstolio 2022 m. spalio 25 d. patvarkymo Nr. S-22-172-60832 įteikimo galimybės, todėl nėra ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas P. T. žinojo apie antstolio reikalavimus ir be pateisinamų priežasčių nustatytomis sąlygomis antstolio reikalavimų nevykdė.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog baudos skyrimas šioje byloje neatitiktų baudų, skiriamų vykdymo procese, tikslų bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (CPK 10 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, jog byloje yra pateikti duomenys apie asmens sveikatą ir pateiktas suinteresuoto asmens P. T. prašymas neviešinti byloje pateiktos informacijos apie asmeninę sveikatos būklę, taip pat vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad yra pagrindas byloje pateiktą informaciją bei įrodymus apie P. T. sveikatos būklę pripažinti nevieša.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 585, 593, straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo antstolio Jono Petriko pareiškimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0172/22/01435 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Bylos dalį apie P. T. sveikatą pripažinti nevieša.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.