- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 2S-623-567/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40431-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. K., M. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4537-808/2019 pagal pareiškėjos M. K. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. K. ir M. Š.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėja M. K. kreipėsi į antstolį A. N. su skundu, prašydama panaikinti 2018 m. spalio 22 d. antstolio patvarkymą ir įpareigoti iš pareiškėjos darbo užmokesčio išieškotas lėšas (bendra suma 553,06 Eur) grąžinti į pareiškėjos banko sąskaitą. Nurodė, kad ji nėra skolininkė, taip pat nėra nustatyta sutuoktinio M. K. dalis bendrojoje jungtinėje bei dalinėje nuosavybėje bei antstolis nuskaičiavo daugiau nei 30 procentų. Šeimoje yra du mažamečiai vaikai, paimta būsto paskola, pareiškėja yra vienintelė dirbanti šeimoje.
2. Antstolis A. N. 2018 m. gruodžio 20 d. patvarkymu atmetė pareiškėjos M. K. skundą ir persiuntė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdo išieškotojo M. Š. pateiktą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2VP-8063-860/2018 dėl 500 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, išieškotojo M. Š. pateiktą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-2656-860/2018 dėl 200 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teisimo 2016 m. lapkričio 2 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2VP-41086-432/2016 dėl 828,13 Eur skolos ir 183,61 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko M. K. 2018 m. spalio 22 d. patvarkymais antstolis areštavo M. K. darbo užmokesčio dalį ir pasiūlė jai ir skolininkui M. K. pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl taip pat preziumuojama, kad skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Siekiant apsaugoti kreditorių interesus 2018 m. spalio 22 d. turto arešto aktu buvo areštuota skolininkui M. K. priklausanti jo sutuoktinės M. K. iš darbinės veiklos gaunamų pajamų dalis ir priimti patvarkymai dėl išskaičiavimo iš M. K. darbo užmokesčio. Per nustatytą terminą prašymas nebuvo pateiktas, todėl 2018 m. gruodžio 4 d. išieškotojams buvo išsiųstas siūlymas dėl turto dalies nustatymo, kreipiantis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesės algos dydį, išskaitoma 50 procentų, kuri esant skolininko prašymui, jeigu skolininkas išlaido nedarbingus šeimos narius, gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui. Pareiškėja prašymo dėl išskaitų mažinimo nepateikė (CPK 667 str., 736 str.).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiškėjos M. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodė, kad, gavus antstolio pasiūlymą kreiptis dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendras su pareiškėja, nustatymo, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo į ½ dalį sutuoktinės M. K. gaunamas darbines pajamas. Pareiškėja turėjo teisę teikti atsiliepimą byloje dėl skolininko turto dalies nustatymo su prašymu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos M. K. skundo dėl antstolio A. N. veiksmų.
5. Teismas nustatė, kad antstolis A. N. 2018 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo M. Š. pateiktą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2VP-8063-860/2018 dėl 500 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų (vykdomosios bylos Nr. 0157/18/02268), 2018 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo M. Š. pateiktą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-2656-860/2018 dėl 200 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų (vykdomosios bylos Nr. 0157/18/02267), 2017 m. vasario 21 d. patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2VP-41086-432/2016 dėl 828,13 Eur skolos ir 183,61 Eur vykdymo išlaidų (vykdomosios bylos Nr. 0157/17/00565). Skolininko M. K. sutuoktinė yra M. K., sutuoktiniai vedybų sutarties nėra sudarę, skolininkas neturi turto skoloms apmokėti, pajamų negauna, o pareiškėja gauna darbines pajamas, kurios laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2018 m. spalio 22 d. patvarkymais antstolis areštavo M. K. darbo užmokesčio dalį ir pasiūlė skolininkui ir pareiškėjai pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Per nustatytą terminą prašymas nebuvo pateiktas, todėl 2018 m. gruodžio 4 d. išieškotojams buvo išsiųstas siūlymas dėl turto dalies nustatymo, kuriuo siūloma išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3598-534/2019 nutarė nustatyti, kad skolininkui M. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės M. K. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos.
6. Teismas pažymėjo, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius, yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tik tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas.
7. Teismas nurodė, kad preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl taip pat preziumuojama, kad skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Antstolis, siekdamas apsaugoti kreditorių interesus, 2018 m. spalio 22 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui M. K. priklausančią jo sutuoktinės M. K. iš darbinės veiklos gaunamų pajamų dalį ir priėmė patvarkymus dėl išskaičiavimo iš M. K. darbo užmokesčio bei pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
8. Teismas pažymėjo, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. Teismas nustatęs, kad pareiškėja M. K. ar skolininkas M. K. nėra pateikę prašymo dėl išskaitų iš darbo užmokesčio mažinimo, sprendė, kad nėra pagrindo naikinti antstolio patvarkymų dėl pareiškėjos argumentų, jog jos šeimoje yra mažamečiai vaikai, yra paimta būsto paskola ir pareiškėja vienintelė gauna pajamas.
9. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad antstolis A. N., atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0157/17/00565, 0157/18/02267 ir 0157/18/02268, nepažeidė CPK XLVII skyriuje nustatytų išieškojimo iš skolininko turto bendrųjų taisyklių ir, vykdymo procesą atliko pagrįstai ir teisėtai, todėl pareiškėjos M. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (CK 3.88 str.; CPK 666 str., 667 str., 736 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėja M. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir jos skundą dėl antstolio A. N. veiksmų tenkinti, t. y. panaikinti 2018 m. spalio 22 d. antstolio patvarkymą ir įpareigoti iš pareiškėjos darbo užmokesčio išieškotas lėšas (bendra suma 553,06 Eur) grąžinti į pareiškėjos banko sąskaitą. Nurodė, kad sutuoktinio dalis jos darbo užmokestyje nenustatyta, todėl antstolis negalėjo daryti išskaitų. Visos skolos yra sutuoktinio, pareiškėja sutikimo jų paėmimui nedavė. Šeimoje auga du mažamečiai vaikai, mokama būsto paskola, vienintelės pajamos yra pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis (CK 1.5 str.).
Atsiliepimas
11. Antstolis A. N. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos M. K. atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo kilusį ginčą, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį (CPK 667 str., 736 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų (areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, pasiūlė nustatyti turto dalį, nutarė išskaičiuoti iš pareiškėjos darbo užmokesčio), yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
13. Pagal CPK 666 str. 1 d. išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.
14. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius, yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas (šiuo atveju skolininko sutuoktinės) yra aprašytas ir areštuotas.
15. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo kurių dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 str. 1 d., 2 d.).
16. CPK 736 str. 2 d. nurodyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis A. N. vykdo iš viso tris vykdomąsias bylos iš skolininko (pareiškėjos sutuoktinio) M. K.: išieškotojo M. Š. pateiktą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2VP-8063-860/2018 dėl 500 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų (vykdomosios bylos Nr. 0157/18/02268); išieškotojo M. Š. pateiktą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-2656-860/2018 dėl 200 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų (vykdomosios bylos Nr. 0157/18/02267); išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2VP-41086-432/2016 dėl 828,13 Eur skolos ir 183,61 Eur vykdymo išlaidų (vykdomosios bylos Nr. 0157/17/00565). Sutuoktiniai M. K. ir M. K. vedybų sutarties nėra sudarę, skolininkas neturi turto skoloms padengti, pajamas šeimoje gauna tik skolininko sutuoktinė. 2018 m. spalio 22 d. patvarkymais vykdomosiose bylose antstolis areštavo M. K. darbo užmokesčio dalį ir pasiūlė skolininkui ir pareiškėjai pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Per nustatytą terminą sutuoktiniai sutikimo nepateikė, todėl antstolis 2018 m. gruodžio 4 d. išieškotojams išsiuntė siūlymą dėl turto dalies nustatymo, t. y. pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3598-534/2019 nutarė nustatyti, kad skolininkui M. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės M. K. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens M. K. atskirąjį skundą, 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-541-467/2019 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodytoje byloje teismai sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo skolininko M. K. ir jo sutuoktinės M. K. bendro turto lygių dalių prezumpcijos (CPK 179 str. 3 d., 182 str. 2 p.).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nenustatytas antstolio atliktų veiksmų neteisėtumas, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju antstolis turėjo teisę areštuoti skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, pasiūlyti pareiškėjai ir jos sutuoktiniui nustatyti turto dalį bei išskaičiuoti iš pareiškėjos darbo užmokesčio sumas, kurios buvo pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą ir saugomos iki bus pateiktas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ir kitų bendraturčių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolis galėjo nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius, yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis galėjo pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas (šiuo atveju skolininko sutuoktinės) yra aprašytas ir areštuotas. Sutuoktiniai nepateikė antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3598-534/2019 nutarė nustatyti, kad skolininkui M. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės M. K. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi. Vadinasi, antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininko ir jo sutuoktinės darbo užmokesčio, turi vadovautis nurodytose bylose padarytomis išvadomis, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės M. K. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės argumentai dėl antstolio veiksmų neteisėtumo yra nepagrįsti. Pareiškėjos darbinių pajamų priklausančios skolininkui dalies nustatymas yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3598-534/2019, todėl apeliantės argumentai dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos atmestini, kaip nepagrįsti (CPK 18 str., 182 str. 2 p.).
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 3.88 str.; CPK 2 str., 3 str., 7 str., 178 str., 279 str., 330 str., 338 str., 666 str., 667 str., 736 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį nepakeistą.