- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-541-467/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38443-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. K.
- Skolininkas
- M. K.
- Kreditorius
- M. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuotieji asmenys – skolininkas M. K., skolininko sutuoktinė M. K., išieškotojas M. Š., antstolis Arminas Naujokaitis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (išieškotojas) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininkui M. K. nuosavybės teisę į ½ dalį sutuoktinės M. K. gaunamų darbinių pajamų. Nurodė, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininko pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą 2016 m. lapkričio 2 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2VP-41086-432/2016 dėl 828,13 EUR skolos išieškojimo išieškotojo naudai, patvarkymu pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, nes skolininkas nepateikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkui M. K. nuosavybės teise priklauso 1/2 (viena antroji) dalis sutuoktinės M. K. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko M. K. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą 2016 m. lapkričio 2 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2VP-41086-432/2016 dėl skolos išieškojimo iš skolininko valstybės naudai, taip pat vykdo skolos išieškojimą iš skolininko išieškotojo M. Š. naudai. Antstolis 2018 m. spalio 22 d. areštavo skolininko sutuoktinės pinigines lėšas (gaunamas pajamas) bei pasiūlė skolininkui pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar notaro patvirtintą susitarimą dėl turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susirtarimu. Patvarkymas tinkamai įteiktas tiek skolininkui, tiek jo sutuoktinei, tačiau antstoliui nebuvo pateikti nurodyti dokumentai.
4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas ir M. K. yra sutuoktiniai, vedybų sutarties nėra sudarę, skolininkas asmeninio turto, kurio pakaktų skolai sumokėti, neturi ir byloje esančiais duomenimis pajamų negauna, o suinteresuotas asmuo M. K. gauna darbines pajamas, šias darbines pajamas laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
5. Teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, darė išvadą, kad suinteresuoto asmens M. K. gaunamos darbinės pajamos sutuoktiniams nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis. Dėl to nustatė, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų iš darbinės veiklos.
I. Atskirojo skundo argumentai
6. Suinteresuotas asmuo M. K. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, priimti nutartį pareiškimo netenkinti. Apeliantės teigimu, ji iš savo gaunamo nedidelio darbo užmokesčio išlaiko mažamečius vaikus, o sutuoktinis neturi pastovaus darbo, todėl jį taip pat išlaiko, moka mokesčius už būstą. Tuo tarpu skolos susidarė būtent dėl sutuoktinio vykdyto verslo.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliantės M. K. atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti ar ją pakeisti.
9. Byloje nustatyta, kad antstolis A. Naujokaitis vykdo išieškojimą iš skolininko M. K. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą 2016 m. lapkričio 2 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2VP-41086-432/2016 dėl skolos išieškojimo iš skolininko valstybės naudai ir skolos išieškojimą išieškotojo M. Š. naudai. Antstolis 2018 m. spalio 22 d. areštavo skolininko sutuoktinės pinigines lėšas (gaunamas pajamas) bei pasiūlė skolininkui pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustarymo ar notaro patvirtintą susitarimą dėl turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Patvarkymas tinkamai įteiktas tiek skolininkui, tiek jo sutuoktinei, tačiau antstoliui nebuvo pateikti nurodyti dokumentai.
10. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau nei jis, nei jo sutuoktinė (apeliantė) šiuo siūlymu nepasinaudojo, todėl pagal išieškotojo prašymą skolininko dalį bendrame turte nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
12. Su skundžiama nutartimi nesutinka suinteresuotas asmuo - skolininko sutuoktinė M. K., tačiau atskirajame skunde iš esmės nurodo tik vieną tokio nesutikimo motyvą – kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, kadangi apeliantė iš esmės viena išlaiko šeimą, savo ir skolininko du mažamečius vaikus, moka mokesčius, o skolininko skolos susidarė iš jo verslo.
13. Šiuo atveju pažymėtina, kad tiek skolininkas, tiek apeliantė buvo informuoti tiek apie vykdymo procesą, tiek apie pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipimąsi į teismą su prašymu nustatyti skolininkui nuosavybės teisę į ½ dalį sutuoktinės M. K. gaunamų darbinių pajamų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria buvo pranešta apie paskirtą teismo posėdį, apeliantei M. K. įteikta asmeniškai 2018-12-14, tačiau atsiliepimo į pareikštą prašymą ji nepateikė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė taip pat neprašė, nustatant skolininko dalį, nukrypti nuo lygių dalių principo.
14. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, negali peržengti CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir apeliantė neneigia, kad skolininkas ir apeliantė yra sutuoktiniai, vedybų sutarties nėra sudarę, skolininkas turto, kurio pakaktų skolai sumokėti, neturi ir byloje esančiais duomenimis pajamų negauna. Taigi, įvertinęs CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas nustatyti, jog skolininkui M. K. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis sutuoktinės M. K. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos.
16. Atsižvelgiant į tai, kad nei skolininkas, nei apeliantė klausimo dėl skolininko dalies nustatymo, nukrypstant nuo lygių dalių principo, pirmosios instancijos teisme nekėlė ir jo neįrodinėjo, apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis).
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.