- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- eI-8840-414/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01712-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Atsakovas
- S. S.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro
- Trečiasis asmuo
- Varėnos rajono savivaldybės administracija
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro, atstovaujamo advokato padėjėjo A. P., prašymą atsakovei S. S., tretieji suinteresuoti asmenys Varėnos rajono savivaldybės administracija, dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras prašė priteisti iš atsakovės S. S. trečiajam suinteresuotam asmeniui Varėnos rajono savivaldybės administracijai 98,63 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, taip pat priteisti 22,99 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui yra pavesta administruoti vietinės rinkliavos už komunalines atliekas surinkimą ir atliekų tvarkymą. Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (pakeisti nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-VIII-634 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais), kuriuose nurodyta, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai bei juridiniai asmenys, komunalinių atliekų turėtojai, naudojantys, valdantys rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 26 punktą (redakcija įsigaliojusi nuo 2018 m. vasario 6 d.) vietinė rinkliava sumokama į Varėnos rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą. Atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes yra nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė, šiuo adresu ir gyvena. Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovė nėra sumokėjusi 98,63 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri jai buvo paskaičiuota remiantis Nuostatais. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Pagrindo atsakovei atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė su prašymu nesutiko. Teismo posėdyje paaiškino, kad tam tikru laikotarpiu namo savininkai buvo du – ji, S. S., ir S. P., todėl vietinės rinkliavos įmokos turėjo būti dalinamos dviems savininkams. Nuo 2016 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto savininke tapo ji viena, tačiau jai buvo perkeliama ir S. P. priklausiusi mokėti vietinės rinkliavos skola. Dėl netinkamai skaičiuojamos vietinės rinkliavos ji keletą kartų raštu kreipėsi į pareiškėją, tačiau atsakymų negavo. Ji savo vietinės rinkliavos dalį visada mokėjo pilnai, paskutinį kartą 59,00 Eur avansinį mokėjimą atliko 2018 m. rugsėjo 17 d. Už pareiškėjo nurodytą laikotarpį ji nėra skolinga, prašoma priteisti skola yra buvusio bendraturčio. Įrodymų apie kitus atliktus mokėjimus pateikti negali. Mokėti ji neatsisako, tik nori mokėti sąžiningai. Prašė priimti teisingą sprendimą.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 7 d.), pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėtina pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.
Varėnos rajono savivaldybės taryba 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-VIII-634 patvirtino Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (galioja nuo 2017 m. liepos 1 d.; toliau – ir Nuostatai; iki 2017 m. birželio 30 d. galiojo Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtinti Nuostatai). Pagal Nuostatų 6.5 punktą Rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti Rinkliavą (Nuostatų 6.6 p.). Iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusi Nuostatų redakcija Rinkliavos mokėtoją taip pat apibūdino, kaip nekilnojamojo turto objektą valdantį, juo besinaudojantį asmenį. Tokiu būdu Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie valdo nekilnojamąjį turtą, juo naudojasi, yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Nuostatų 5 punkte reglamentuojama, kad nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas (Nuostatų 2 priedas), kurioms nustatomos konkrečios komunalinių atliekų susikaupimo normos ir rinkliavos dydžiai (Nuostatų 1 priedas). Nuostatų 20-29 punktai ir 45 punktas įpareigoja pareiškėją nustatyta tvarka išsiųsti mokėjimo pranešimus atliekų turėtojams (rinkliavos mokėtojams) bei vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą išieškojimą. Rinkliava sumokama į mokėjimo pranešime nurodytą Varėnos rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą (Nuostatų 26 p., galioja nuo 2018 m. vasario 6 d.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei S. S. nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, adresu: (duomenys neskelbtini) (valstybės įmonės Registrų centro 2019 m. spalio 30 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, su istorija; toliau – ir Nekilnojamojo turto registro išrašas). Atsakovė aplinkybių dėl nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto objekto neginčija, todėl pagal Nuostatų 6.6 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pareiškėjo pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2019 m. vasario 5 d. pažymos Nr. 19-R-00003050 matyti, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėta pareiškėjui (į Varėnos rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitą) 98,63 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma, todėl susidarė įsiskolinimas.
Atsakovė nesutinka su jai paskaičiuota vietinės rinkliavos suma, teigia, kad ji susidarė tuo laikotarpiu, kai jai nuosavybės teise priklausė tik ½ dalis nekilnojamojo turto objekto, ji visada mokėjo vietinę rinkliavą, todėl įsiskolinimą turėtų sumokėti buvęs kitos ½ dalies savininkas.
Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina aplinkybę, kad atsakovė S. S. nekilnojamojo turto objektą (pastatą – gyvenamąjį namą) įsigijo 2004 m. gegužės 26 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. 2013 m. birželio 20 d. Turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu ½ dalis nekilnojamojo turto objekto buvo įregistruota S. P., o 2015 m. birželio 29 d. Apygardos teismo nutarties (civilinė byla Nr. 2A-1295-657/2015) ir 2015 m. vasario 24 d. Apylinkės teismo sprendimo (civilinė byla Nr. 2-12-547/2015) pagrindu atsakovė vėl tapo viso nekilnojamojo turto objekto savininke. Ginčas kyla dėl to, ar atsakovė privalo mokėti pareiškėjo prašomą vietinės rinkliavos sumą, kuri jos nuomone susidarė už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2016 m. kovo 21 d., kai jai nuosavybės teisė buvo įregistruota tik į ½ dalis nekilnojamojo turto objekto. Atsakovė įrodymų, patvirtinančių vietinę rinkliavos mokėjimą už jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį, pateikti negali, teigia, jog paskutinę įmoką sumokėjo avansu (į priekį).
Į bylą pateikti Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai Nr. 11243877, Nr. 11076720, Nr. 11010887, Nr. 10921165 patvirtina, kad atitinkamais laikotarpiais vietinė rinkliava atsakovei buvo skaičiuojama už 74,74 kv. m. Bendras gyvenamojo namo plotas yra 149,47 kv. m. (nekilnojamojo turto registro išrašas), taigi, vietinė rinkliava buvo skaičiuojama už ½ dalį nekilnojamojo turto objekto ploto (149,47 / 2 = 74,735). Šie bylos duomenys paneigia pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad ji visada mokėjo už visą nekilnojamojo turto objektą.
Akcentuotina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, jog naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo teisinio valdymo pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015).
Nagrinėjamu atveju, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-12-547/2015, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pareiškėjos S. S. ieškinį atsakovui S. P. ir atsakovo S. P. priešieškinį ieškovei S. S.. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendime (įsiteisėjo Kauno apygardos teismui priėmus 2015 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1295-657/2015) nurodoma, kad ieškovė S. S. teigė, jog atsakovas S. P. nekilnojamojo turto objektu (adresas (duomenys neskelbtini)) niekada nesinaudojo, jis turi kitą gyvenamąjį būstą Vilniuje, gyvenamasis namas yra pritaikytas gyventi vienai šeimai, bendrai naudotis būtų neįmanoma. Taip pat minėtame sprendime nurodoma, jog „Varėnos rajono Jakėnų seniūnija nurodė, kad ieškovė S. S. realiai gyvena ir gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).“
Pagal nagrinėjamos bylos ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. įsiteisėjusio sprendimo duomenis (civilinė byla Nr. 2-12-547/2015), atsižvelgdamas į LVAT formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atsakovei nepatekus įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, teismas neturi pagrindo vertinti, jog atsakovės nurodytas asmuo S. P. naudojosi ½ dalimi, sukūrė komunalines atliekas, kad prašomas priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimas buvo apskaičiuotas netinkamai ar ne tam asmeniui.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies, Nuostatų bei Naujos redakcijos nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. LVAT ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str.; žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr., pvz., ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).
Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas tenkintinas, priteisiant Varėnos rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės S. S. 98,63 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 22,99 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas tenkintas, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Teismui pateiktas 2018 m. spalio 31 d. Skundų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą skolų parengimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 592/ANK 221 išrašas, 2019 m. liepos 23 d. Pavedimas-įgaliojimas, 2019 m. gegužės 14 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SKP 1866, 2019 m. gegužės 22 d. Swedbank AB Mokėjimo nurodymas patvirtina 22,99 Eur pareiškėjo išlaidas sumokėtas advokatų prof. bendrijai K. ir partneriai „Protego“ už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose. Tačiau LVAT, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą panašaus pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis. Juridiniai asmenys turi teisę pasitelkti advokatus, tačiau tai turėtų būti daroma vadovaujantis protingumo principu ir vengiant perteklinio išlaidavimo (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1893-415/2019; 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Todėl teismas vertina, kad prašoma priteisti 22,99 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, dėl to mažintina iki 15,00 Eur, šią sumą priteisiant iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Prašymą patenkinti.
Priteisti Varėnos rajono savivaldybės administracijai (kodas 188773873, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės S. S. 98,63 Eur (devyniasdešimt aštuoni eurai, 63 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Priteisti UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės S. S. 15,00 Eur (penkiolika eurų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.