Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-22-1111/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-17
Bylos Nr.
1-22-1111/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Gecevičius
Kaltinamasis
A. D., J. P.
Nukentėjusysis
B. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-22-1111/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13450-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14; 1.2.14.3.2.2; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 17 d.Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjas Dainius Gecevičius,sekretoriaujant Loretai Liaučienei,dalyvaujant prokurorams Renatui Milašiui, N. Š.,kaltinamiesiems A. D., J. P., jų gynėjoms advokatėms J. P., Virginijai Pargaliauskienei,nukentėjusiajai B. N., jos atstovui advokatui A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Žemesnės instancijos teismas

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, iš jų paskutinius kartus teistas: 2019 m. kovo 18 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudos bausme; 2019 m. spalio 22 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesiais viešųjų darbų; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, A. D. paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 18 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda, visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų su 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda; 2019 m. gruodžio 18 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 30 parų arešto bausme; į paskirtą bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2019-11-09 14.48 val. iki 2019-11-11 14.18 val. (2 paros), jas prilyginant 2 (dviem) arešto paroms; 2020 m. vasario 14 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa neatliktos bausmės dalis pagal Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. spalio 22 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, neatliktą 100 valandų viešųjų darbų bausmę keičiant 16 parų arešto bausme BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčio, 2 dalies pagrindu (1:6) ir A. D. paskirta subendrinta bausmė – areštas 46 paros ir bauda 40 MGL (2000 eurų); į paskirtą bausmę įskaitytas A. D. laikinas sulaikymas pagal Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį nuo 2019-11-09 14.48 val. iki 2019-11-11 14.18 val. (2 paras), jas prilyginant 2 (dviem) arešto paroms; bausmės pradžia skaičiuojama nuo A. D. faktinio sulaikymo pagal Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, t. y. nuo 2020 m. sausio 27 d.; 2020 m. kovo 23 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nutartimi į Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutartimi A. D. subendrintą 46 parų arešto bausmę įskaityta A. D. atlikta arešto bausmė nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2020 m. vasario 24 d. (imtinai); taip pat į paskirtą bausmę įskaitytas A. D. laikinas sulaikymas pagal Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį nuo 2019-11-09 14.48 val. iki 2019-11-11 14.18 val. (2 paros), jas prilyginant 2 (dviem) arešto paroms; bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. kovo 13 d.; 2022 m. vasario 1 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 5 dalies 1 punktu, įpareigojant jį per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždraudžiant jam lankytis nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje; subendrinta, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme ir paskirta A. D. galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 5 dalies 1 punktu, įpareigojant jį per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždraudžiant jam lankytis nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, ir 40 MGL baudą; baudos bausmės vykdymas A. D. tęsiamas pagal Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. kovo 18 d. baudžiamąjį įsakymą; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje;

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 17 kartų, iš jų paskutinius kartus teistas: 2020 m. gegužės 26 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019-10-29 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta (nesumokėta) 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir bauda 10 MGL (376,60 eurų); 2020 m. spalio 19 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; subendrinta, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė su 2020 m. gegužės 26 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda, iš dalies bausmes sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 2 metų laisvės atėmimas ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda; įskaitytas, vadovaujantis BK 64 straipsniu, į bausmės laiką J. P. pagal 2020 m. gegužės 26 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas; įskaitytas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką J. P. laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d., t. y. dvylika laisvės atėmimo dienų; 2021 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta paskirta bausmė su 2020 m. spalio 19 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL, tai yra 376,60 Eur dydžio bauda dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams ir 10 MGL, tai yra 376,60 Eur dydžio bauda; į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2020 m. spalio 19 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamąjį įsakymą; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas 2020 m. spalio 19 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamajame įsakyme nurodytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d., tai yra dvylika dienų; 2022 m. vasario 1 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimu; subendrinta, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, J. P. paskirta bausmė su 2020 m. spalio 19 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda, iš dalies bausmes sudedant ir kaltinamajam J. P. paskirta galutinė bausmė – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimas ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda; įskaitytas, vadovaujantis BK 64 straipsniu, į bausmės laiką J. P. pagal 2020 m. spalio 19 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas; įskaitytas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką J. P. laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d., t. y. dvylika laisvės atėmimo dienų; baudos bausmės J. P. vykdymas tęsiamas pagal Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį; 2022 m. vasario 25 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendį paskirtos bei neatliktos bausmės dalis ir J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimas ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda; į bausmę įskaitytas J. P. laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d., tai yra 12 laisvės atėmimo dienų (pagal 2020 m. spalio 19 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendį); į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendį; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. balandžio 6 d., apie 2.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. D. ir J. P., veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę įvykdyti nusikalstamą veiką, t. y. plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, J. P. išdaužus B. N. nuosavybės teise priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto 120,00 Eur vertės lango stiklą, įsibrovė į namo vidų. Tęsiant nusikalstamą veiką, A. D. kartu J. P. užlipus į namo antrą aukštą, jie iš ten miegojusios B. N. pareikalavo atiduoti auksą ir pinigus, o A. D. tuo metu ieškojo vertingų daiktų kambario spintose. Tuo metu J. P. suimdamas ranka B. N. už kaklo bei parvertęs pastarąją veidu į pagalvę, sukėlė jai trumpalaikį fizinį skausmą, tačiau jai pradėjus gintis rankomis, jis ją paleido. Po to J. P. pareikalavo iš B. N. nusiimti ant jos kairės rankos piršto mūvimą auksinį žiedą, nes kitu atveju pagrasino nupjauti jai pirštą. B. N. atidavus J. P. 100,00 Eur vertės auksinį žiedą, pastarasis vėl liepė atiduoti auksą ir pinigus, o pastarajai atsakius, kad jų neturi, jis ranka jai sudavė į dešinę galvos pusę, po ko ji nuo smūgio nugriuvo atgal į lovą. Po to B. N. nurodė, kad pinigai yra namo pirmame aukšte, todėl jai, A. D. bei J. P. nulipus į pirmą aukštą, pastaroji atidavė A. D. piniginę, iš kurios pastarasis pagrobė 150,00 Eur. Tokiu būdu A. D. su J. P., veikdami bendrininkų grupėje, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodami prieš nukentėjusiąją B. N., pagrobė pastarajai priklausantį 250,00 Eur vertės turtą.

Nukentėjusioji B. N. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, niekas nesieja, niekada anksčiau nemačiusi ir dabar neatpažįsta, buvo tamsu. Tą vakarą buvo namuose, miegamajame. Tai buvo balandžio 6 d. ryte, pirmą valandą nakties dar nebuvo atsigulusi, skaitė laikraštį. Po to užsnūdo ir pasigirdo trenksmas, lyg perkūno. Pasižiūrėjo per langą, išgirdo žmonių balsus, sakė: „ana meigt vėršou“ (ji miega viršuje). Suprato, kažkas pašalinis yra namuose. Tie atėjusieji palipo laiptais į antrą aukštą, apšvietė jai akis ar prožektoriumi, ar kuo kitkuo. Nematė kaip tie atėjusieji atrodė. Tik tas, kuris vertėsi spintoje, vienu tarpu matė jo ranką ištiestą į spintą, ištraukė iš spintos rūbus, juos numetė ant žemės, po to dar paspyrė, visus rūbus išvertė. Jie pradžioje prašė aukso. Ji nesuprato, neturi aukso, sakė jiems, kad neturi. Po to tas kitas suspaudė už gerklės, įmurkdė į pagalvę, dusino. Kažką ji darė su dešine ranka. Ją paleido, liepė nusiimti nuo rankos žiedą ir atiduoti. Norėjo nusimauti žiedą, bet neina taip lengvai. Jie buvo jauni, iš ko sprendžia - greitai dirbo. Tas, kuris ją dusino, tam kitam sakė, atnešk peilį, nupjausiu pirštą. Nusimovė žiedą, tas ištiesė ranką, ji jam žiedą įdėjo į ranką. Jai skaudėjo ranka, matyt, kaip ją stumdė, tampė. Ji jiems kažką sakė, jie atsakė, jei šauksi užmušiu. Pradėjo reikalauti pinigų. Prieš tai sudavė smūgį į smilkinį. Pasakė, piniginė apačioje. Jai pametė šlepetes, įsilipo į jas, prie lovos buvo kėdė, ant jos chalatas, užsivilko jį ir nuėjo į apačią. Tas, kuris vertėsi spintoje, nuėjo kartu su ja. Jis jai nieko nedarė. Nuėjo į kambarį, spintelėje, kur prieskoniai, ten laikė piniginę. Paėmė piniginę, norėjo išimti pinigus ir juos paduoti, nes piniginėje dar buvo kortelė ir PIN kodas. Tačiau tas vaikinas su abiem savo rankomis užvertė piniginę ir ją pasiėmė. Turi šuniuką, tas išėjo lauk, paliko praviras duris, išbėgo šuniukas. Matė kaip nuo malkinės nuėjo šešėlis, ar tai to, kuris išėjo, ar trečiojo žmogaus šešėlis, negali pasakyti. Tas kitas pro kairę pusę išėjo. Šuo grįžo į namą, uždarė duris, įjungė šviesą, matė tas antrasis nuėjo link garažo. Telefonas buvo paimtas. Ji užlipo į antrą aukštą, apsirengė, nuėjo prie kaimynų. Einant lojo kito kaimyno šuo, ar jie ton pusėn nuėjo, nežino. Tos mergaitės apiplėšimo metu nebuvo, tik tyrimo metu ją pamatė. Atvykę tyrėjai neleido pradžioje eiti į namus, ieškojo įkalčių. Jie nurodo, jog jokio šuns pas ją nebuvo. Buvo šuo, jis gyvena su ja, virtuvėje po stalu miega. Kai pareigūnai juos atvežė, šuo vienam iš jų įsikibo į koją, matyt atpažino. Jai padaryta žala, išdaužtas langas, reikėjo dėti langą, meistras, kuris langą dėjo, įvertino 120 eurų. Rėmas liko. Ar kvitą už pakeistą langą jai davė, nežino. Langą keitė tas pats meistras, kuris buvo sudėjęs name langus - V. S.. Dėl žiedo tai buvo paprastas eilinis vestuvinis žiedas, nebuvo jokio graviravimo. Vyras mirė, žiedas liko, žiedas buvo skaitomas auksinis, kiek ten to aukso, nežino, lygtai 16 numeris. Žiedą nešiojo ant kairės rankos, žiedas nedidelis, ant bevardžio piršto, nelabai platus, niekuo neypatingas, bet jai brangus. Dėl pavogtų pinigų sumos per tyrėją sužinojo, matyt, jie pasakė. Ji manė, kad pinigų turėtų būti mažiau. Dukra buvo atvežusi pensiją, buvo dukrai pinigų davusi už prekes, tyrėjai sakė, kad galėjo būti apie 150 eurų. Buvo išsigandusi. Tas, kuris vertė spintas, tam kitam sušuko, kad paimtų jos telefoną nuo stalo. Tas kitas paėmė. Tyrėjui atvykus pasakė savo telefono numerį, paskambino, surado braškėse. Pareikštą 5000 eurų neturtinę žalą sudaro tai, kad skaudėjo galvą, ūžė, kraujo spaudimas sukilo. Kažkas pašnekėjo dėl žalos dydžio, ji tą sumą ir priėmė, dar kažkas sakė reikėjo daugiau prašyti, jai užteks. Dėl to įvykio 3 savaites ligoninėje gulėjo. Po praėjusio, neįvykusio teismo posėdžio kraujo spaudimas sukilo. Ligoninėje gulėjo dėl to, kad po įvykio sukilo kraujo spaudimas, dėl galvos svaigimo, ūžimo. Pirmoji savaitė po įvykio baigėsi, dukra užregistravo pas gydytoją, buvo daromi masažai, procedūros, leidžiami vaistai, statomos lašelinės. Dėl neturtinės žalos, ją prašo, nes buvo su galva blogai, buvo dėl to labai išsigandusi, skaudėjo ranką, matyt dėl to, kad stumdė, tampė. Dėl neturtinės žalos prašo dėl savo savijautos blogos, sunkiai tuos įvykius pergyveno ir dabar dar nesupranta tokio jų elgesio. Dėl rastų pinigų, ar jie patys pasakė tyrėjui, iš kur ta 280 eurų suma, nežino. Ji ir dukrai buvo davusi už prekes, kažkiek buvo paėmusi, gal tie, kurie rado piniginėje, pasakė. Piniginę rado toje vietoje iš kur buvo ją paėmusi ir dar 1 centas buvo piniginėje paliktas. Ji iš pradžių tyrėjui sakė, manė piniginėje galėjo būti apie 150 eurų. Ji buvo tokiame išgąstyje, kad negalėjo mąstyti. Jai šlepetes padavė tas, kuris buvo šalia jos, tik nepasakys pametė ar atspyrė. Nieko nesakė paduodamas šlepetes. Vienas iš jų jai pasirodė truputį aukštesnis. Vienas ją mankštino, o mažesnis po spintą ėjo. Jie kartu, greta nestovėjo, negali jų palyginti. Tyrėjui nesakė, kad vienas aukštas ir stambus, gal apsiriko užrašyti. Tas, kuris jai daužė, buvo stambesnis, bet gal tai jos vaizduotė, taip atrodė. Kraujo spaudimas aukštesnis buvo ir anksčiau. Bet buvo praėjęs teismo posėdis, jis neįvyko, kaltinamasis daug kalbėjo, grįžo namo - vėl ligonis. Po įvykio ligoninėje gulėjo, nėra užfiksuota dokumentuose, kad dėl to įvykio, niekam nieko nesakė, nenorėjo, kad kas klausinėtų. Jie kalbėjo žemaitiškai: „nupjausem pėršta, užmošem“ (nupjausim pirštą, užmušim). Kuris paėmė piniginę nuėjo link garažo. Buvo pasakyta: „J. greičiau einam“. Jai taip pasirodė. Ar tai pasakė stambesnis ar smulkesnis - nežino. Dėl žiedo vertės pagalvojo kiek kainavo, pagal tą įvertino. Pasakė ir viskas. Tas žiedas jai labai brangus. Kuris paėmė telefoną nežino, tikriausiai tas, kuris ją smaugė, jis jai atrodė stambesnis. Tas, kuris stumdė, žadėjo užmušti, nupjauti pirštą. Kai į pagalvę murkdė, ji šaukė.

Liudytoja R. P. teisme parodė, kad su J. P. yra sugyventiniai, su A. D. anksčiau yra buvę sugyventiniai, dabar draugai, nukentėjusiosios nepažįsta. Kito teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju J. P. jos niekas nebesieja. Parodė, kad dienos nepamena, apie įvykį gali pasakyti, kad kažkur ėjo, į kažkokią sodybą. Kada tai buvo, nepamena, grįžo iš Skuodo aplinkiniais keliais į B. Ji darė valgyti. Jie sumąstė eiti pasivaikščioti. Ji klausė kur eis, sakė ne tau žinoti. Ėjo link A. Buvo sutemus, ėjo įsikibusi, nes buvo padauginusi alkoholio. Tyrimo metu davė parodymus, jų nebeperskaitė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti R. P. parodymai (1 t., b. l. 70-71, 72-73, 74; 131-132, 133, 134-137, 138-139, 140-142, 143).

2020-06-11 R. P. apklausta kaip įtariamoji parodė, jog 2020-04-05 S. mieste, netoli autobusų stoties viešoje vietoje kartu J. P. ir A. D. vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent išgėrė gal 5 litrus alkoholinio alaus. Ji asmeniškai jautėsi apsvaigusi, tačiau savo veiksmus kontroliavo, tos dienos įvykius pamena. Tos dienos vakare, apie 14:00-15:00 val., tikslaus laiko nepamena, visi trys išėjo į B. kaimą, S. r. sav. Tuo metu jie ten gyveno. Nuo S. iki B. kaimo, S. r., yra apie 16 km atstumas. Visą laiką ėjo pėsčiomis, ėjo žvyrkeliu. Mašinos tuo keliu važiuoja labai retai. Ėjo neskubėdami gurkšnodami alų. Namo grįžo apie 19:00-19:30 val., tikslaus laiko nepamena. Namuose ji darė valgyti, A. D. ir J. P. žiūrėjo televizorių (TV3 kanalu žiūrėjo filmą „Karibų piratai“). Valgant vakarienę A. D. pasakė, kad reikia eiti pas moterį (vardo ir pavardės nesakė) į A. k., S. r. sav. Ji klausė, ko ten reikia eiti, bet A. D. jai pasakė „mažiau tau reikia žinoti. J. P. pasiėmė juodos spalvos kuprinę, į kurią A. D. prieš kokias 2 dienas buvo įdėjęs atsuktuvą. Nežino kam tas atsuktuvas reikalingas. Į Apolės kaimą išėjo apie 02:00 val. Iki Apolės kaimo yra apie 6 km atstumas. A. D. rodė kelią, kuriuo jie atėjo iki namo (nepamena, kaip tas namas atrodo). Nepamena ar tame name kambariuose degė šviesa. Eidami nieko nesitarė ką reikės daryti atėjus prie to namo. Realiai ji nežino kas tame gyvena ir kas yra to namo savininkai. Ji liko stovėti prie tujų, kurios auga prie įvažiavimo į kiemą. Jai jiedu pasakė „tu būk čia“, tad ji artyn prie namo nėjo, juo labiau nėjo į namo vidų. J. P. su A. D. nuėjo prie namo. Ji nematė, ką jiedu darė prie to namo. Ji negirdėjo dūžtančių stiklų garso. Ji nematė kaip jiedu pateko į namo vidų. Ji po kurio laiko (ne daugiau nei po 10 minučių) išgirdo šūktelėjant moterį „ai“. Ji išsigando ir nuo tujų paėjo tolyn link gatvės. Ji grįžtančių A. D. ir J. P. laukė dar gal 15 minučių laiko (tuo metu ji klausėsi muzikos per savo telefoną). Per tas 15 minučių ji jokių garsų sklindant iš namo negirdėjo. Kai jiedu grįžo iš to namo, ji buvo praktiškai prie žvyrkelio, kur jie ir susitiko. Ji jų paklausė „ko ten ta moteris rėkė“. A. D. jai atsakė „ne tau žinoti“. Jai nė vienas iš jų nepasakojo, ar pagrobė ką nors iš to namo, ar nepagrobė. Namo pėsčiomis grįžo paryčiais, tikslaus laiko nepamena. Grįžę namo ėjo miegoti. Ryte kėlėsi apie 09:00 val., papusryčiavo ir pėsčiomis išėjo į (duomenys neskelbtini) (3 km nuo gyvenamosios vietos). A. D. ir J. P. užėjo į parduotuvę, ji jų laukė lauke, nes neturėjo apsauginės kaukės nuo viruso COVID19. Jiedu tą dieną į tą parduotuvę ėjo kelis kartus, pirko alaus, cigarečių, užkandžių. Prie parduotuvės jiedu alumi vaišino vietinius gyventojus. Vėliau jie pėsčiomis išėjo į (duomenys neskelbtini) (3 km atstumas nuo (duomenys neskelbtini)), nešėsi dar 6 butelius (6 litrai) alaus, kurį išgėrė. Sekančią dieną vėl A. D. pirko daug alaus, cigarečių. Jos manymu per dvi dienas jiedu alui, cigaretėms, užkandžiams galėjo išleisti ne mažiau kaip 70,00 Eur. Ji kaip suprato, tie pinigai buvo iš tos nakties, kai buvo apiplėšta moteris. Ji nežino, kiek plėšimo naktį buvo pagrobta pinigų, taip pat nieko nežino apie auksinį žiedą, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą. Nusikaltimo padarymo metu buvau apsirengęs mėlynos spalvos džinsinėm kelnėm, baltai žalios spalvos treningu su žalios spalvos kapišonu, jokios kepuraitės neturėjo, avėjo tamsiai mėlynos spalvos bateliais „Nike“. J. P. buvo apsirengęs juodos spalvos sportinėm kelnėm, ant kurių yra užrašas „Adidas“, pilkos spalvos megztiniu su kapišonu, avėjo raudonai baltos spalvos sportiniais bateliais. Kepurės jis neturėjo. Su savimi jis turėjo juodos spalvos kuprinę, kurioje buvo atsuktuvas. Ji buvo apsirengusi šviesiai mėlynos spalvos džinsinėm kelnėm, trumpa tamsiai mėlynos spalvos striuke. Avėjo aukštakulnius tamsiai rudos spalvos batelius. A. D. pažįsta daugiau nei 2 metai laiko. Du metus laiko jiedu buvo sugyventiniais. Su J. P. susipažino prieš 3 mėn. laiko (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko jiedu yra pora (sugyventiniai). Ji nusikaltimo nepadarė ir su A. D. ir J. P. nesitarė daryti nusikaltimo. Jos kaltė yra nebent tame, kad su jais ėjo kartu ir nesustabdė jų nuo nusikaltimo padarymo. Labai gaila, kad taip nutiko, labai gaila nukentėjusios moters (1 t., b. l. 131-132, 133, 134-137, 138-139, 140-142, 143).

2022-07-01 R. P. apklausta kaip liudytoja parodė, kad ji 2020-06-11 buvo apklausta kaip įtariamoji ir ji davė teisingus parodymus. Nieko naujo papildyti ar pakeisti neturi, prašo vadovautis ankstesniais (2020-06-11) jos parodymais (1 t., b. l. 70-71, 72-73, 74).

Iš 2020-06-15 R. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji patvirtino savo duotus parodymus (1 t., b. l. 147, 148-151, 152-155).

Po parodymų perskaitymo R. P. parodė, kad savo parodymus prisimena, jos parodymai, viskas teisingai užrašyta. Parodymus, duotus tyrimo metu, patvirtina, labai gailisi, nenorėjo tokių įvykių. Iš tos nakties įvykių pamena kaip ėjo namo, kaip J. P. ir A. D. ėjo į parduotuvę. Kas mokėjo parduotuvėje už prekes nežino, į parduotuvę nebuvo užėjusi kai jie prekinosi. Vyko namo, grįžus iš autobusų stoties į namus darė valgyti. Jie žiūrėjo filmą, pavalgė. Ką jie kalbėjo nežino, negirdėjo. Po to ėjo naktį link (duomenys neskelbtini). Ką pamena iš tos nakties įvykių? Tai ką perskaitė, tą pamena. Ėjo trise. Kokiu atstumu ji liko stovėti nuo to namo, apytiksliai gal 50-100 metrų. Po to paėjo dar apie 20 žingsnių. Dūžtant stiklą negirdėjo, bet girdėjo moters riksmą. Išgirdusi riksmą „ai“, nuėjo. Kad nesiklausyti, pasileido muziką, prieš tai muziką buvo pasileidusi, bet tyliau. Ji buvo sulaikyta. Klaipėdoje apklausai nebuvo. Ją sulaikė iš namų, atvežė į (duomenys neskelbtini). Jai sakė, kad gali dalyvauti advokatas, bet, sako, kol paskirs, advokatas pasiruoš, uždarys dviem dienom. Advokato atsisakė. Ją gąsdino, sakė uždarys į Klaipėdą, po to į Šiaulius išveš. Pradžioje pareigūnui sakė, kad nebuvo, sakė turi liudytoją, nuvedė į kitą kabinetą, A. (D.) sakė buvom kartu. Atvedė ją į kabinetą, sako, ką esi prisidariusi pasakok, sakė nieko, tada paminėjo (duomenys neskelbtini), sakė, nebuvau. Tada sako uždarysim Klaipėdoje 3 mėnesiams ir po to išvešime į Šiaulius. Prisiėmė kaltę to, ko nepadarė. Klausė A., kodėl jis kaltę prisiėmė, sako uždarys. Tyrimo metu jai sakė, rašyk taip, kaip viskas buvo, kad buvai (duomenys neskelbtini), prie tujų, o ten tujų iš viso nėra. Dėl pareigūnų veiksmų niekur nesiskundė, nėra tokioje situacijoje buvusi. Pranešimas apie įtarimą jai įteiktas, gavo. Tą dieną, kai buvo apklausiama, ją pareigūnai parsivežė, pranešimo apie įtarimą jai nedavė. Tik, kad atsivežė iš namų, kaip liudytoją apklausė, sakė, kad gali neliudyti, bet jokio lapo nedavė. Pareigūnai prirėmė prie sienos. Kaip tai suprasti? Atvedė į kabinetą, pasodino, sakė pasakoti, kitaip išveš į Klaipėdą, ant laiptų nualpo. Prie N. namų nebuvo. Tą dieną pavalgė ir niekur nebėjo, kitą dieną jie išėjo mėšlo mėžti. Į įvykio vietą vyko kartu su pareigūnais, ji nežinojo kelio į tą sodybą, pirmą kartą tą namą matė. A. D. nusivežė į vietą ten parodyti, jis jai sakė kaip rodyti. Kodėl A. D. įvykio vietoje taip rodė, negali pasakyti, jis buvo išsigandęs. Rudus aukštakulnius batelius turi, jais avėjo tą dieną, (duomenys neskelbtini). Iš Skuodo į (duomenys neskelbtini) kaimą ėjo žvyrkeliu, nes trumpesnis kelias nei asfaltu, ėjo iš Skuodo per (duomenys neskelbtini), išlindo į (duomenys neskelbtini) kelią. Tą dieną, kai ėjo iš Skuodo, J. P. buvo apsirengęs tamsiomis kelnėmis su užrašu „Adidas“, megztinis tamsios spalvos su baltu. Kad įvykio vietoje yra tujos ir žvyrkelis pasakė to nežinodama. Parodymų patikrinimas kaip vyko nelabai pamena. Klausė kur ji stovėjo, ji parodė su ranka prie eglės. Paskui nepamena kaip viskas vyko. Ką dar iš to veiksmo pamena? Nuvedė prie „prūdo“ ir klausė iš kurios atėjome, prašė parodyti, net nežinojo ką rodyti. A. D. buvo sakęs rodyti prie „prūdo“. Visų pirma nuvežė A. D. parodyti įvykio vietoje, paskui jį paleido. A. D. užsiminė rodyti prie „prūdo“. Tą padarė, nežinojo kur tas „prūdas“.

Liudytojas Ž. K. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas. Su kaltinamaisiais A. D. ir J. P. niekas nesieja, pamena, jie buvo proceso dalyviai atliekamame ikiteisminiame tyrime. Su nukentėjusiąją B. N. niekas nesieja. Jis atliko ikiteisminį tyrimą, kas surašyta procesiniuose dokumentuose ir buvo svarbu. Kaltinamųjų apklausa atlikta Skuodo r. PK patalpose. R. P. prisimena, ji buvo to ikiteisminio tyrimo dalyvė, ar liudytoja, ar įtariamoji. Visi su šiuo procesu susiję dalyviai apklausti Skuode, kiek pamena. Po kiek kartų vykdytos apklausos, negali tiksliai atsakyti, reikia žiūrėti apklausos protokolus, ar po vieną kartą, ar po daugiau. Procesinių dokumentų užpildymas, kodėl dokumentuose užrašyta procesinio veiksmo atlikimo vieta Klaipėda, o ne Skuodas, negali atsakyti, bet visi veiksmai atliekami Skuode, turėjo būti Skuodas. Minėti asmenys, kokiems nors procesiniams veiksmams atlikti, kad būtų pristatyti į Klaipėdą, jam nėra žinoma. Dėl padarytos veikos kaltinamųjų pozicija išdėstyta, užfiksuota apklausos protokoluose, jie už tai pasirašė. Ar kaltinamieji pripažino kaltę, kokia apklausų eiga, į tuos klausimus negali atsakyti, neprisimena. Dėl R. P. vaidmens, ji buvo su jais kartu, nuo iki, bet pačio jos vaidmens nepamena. Nebuvo net menkiausio įtarimo, kad gal ne jie nusikaltimą padarė. Bylos visuma leido daryti išvadą, kad jie padarė šį nusikaltimą. Dėl sportinių batelių išėmimo negali prisiminti ar abu sportiniai bateliai buvo paimti ar vienas, gali būti, kad savanoriškai pateikė, gali patvirtinti tik tai, kas surašyta protokole, nieko daugiau negali papildyti. Jei būtų pateikę tuo metu papildomų duomenų, jie būtų įrašyti protokole. Jeigu nebūtų užrašyta kažkas, jie nebūtų pasirašę. Parodymų patikrinimas kaip vyko. Jie sutiko nuvykti į vietą, parodyti vietoje, buvo fotografuojama, pildė protokolą. Nukentėjusioji irgi dalyvavo parodymų patikrinime, viskas vyko ramiai, be didelių emocijų, buvo lietinga diena. Skundų iš kaltinamųjų dėl jo atliekamų veiksmų nebuvo gauta, nesiskundė nei jam, nei vadovybei. Kaltinamieji į Skuodo r. PK kaip buvo pristatyti, negali atsakyti, nežino. Jis jų laukė patalpoje kaip procesistas, kaip jie atvyko nežino. Jis atliko tyrimo veiksmus. Kai jie atvyko apklausai, buvo policijos patalpoje, jie atėjo vienas po kito apklausai. Ar rašė ir kvietė juos pranešimais, ar kolegų pagalbos prašė, negali atsakyti. Jei byloje nėra pranešimų, jie siunčiami per IBPS, tai siųsta nebuvo. Apklausiant įtariamuosius iš policijos pareigūnų patalpoje buvo jis vienas. Birželio 11 d. į Skuodo r. PK vyko kartu su kolega A. G.. A. G. nedalyvavo apklausiant įtariamuosius. Atliekant įtariamųjų apklausą į patalpą, kurioje vykdoma apklausa niekas neužėjo. Kaltinamieji kaip buvo supažindinti su teisėmis – standartiškai, supažindino su teisėmis, pasirašė, pageidavimų, kad dalyvautų gynėjas nereiškė, vykdė apklausą. Prieš apklausą nebuvo išsakyta dėl laikino sulaikymo, jei neprisipažins kaltės, tokių dalykų nedaro. Jei būtų išreiškę prašymą, kad pageidauja gynėjo apklausos metu, būtų ieškoję gynėjo. Kodėl procesinių dokumentų surašymo vieta nurodyta ne Skuodas, o Klaipėda - kadangi jo darbo vieta Klaipėdoje, IBPS automatiškai suformuoja dokumento surašymo vietą Klaipėda. Jei nepasižiūrėjo, galėjo likti Klaipėda, tačiau apklausos vykdomos buvo Skuode. Apklausų protokoluose užfiksuota tai, ką jie sakė, ką pasakojo, tą rašė. Ką gali paaiškinti, kad visų trijų pasakojimai surašyti žodis žodin vienodai, jei visi kartu dalyvavo, darė nusikaltimą, taip ir sakė kaip buvo. Apklausė nei iš karto visus, o paeiliui, po vieną. Ar kreipėsi į Skuodo r. PK, kad tuos asmenis atvežtų apklausai? Kreipėsi į Skuodo r. PK, kad būtų sudarytos sąlygos apklausai atlikti, paruoštos patalpos. Pas jų į namus nevažiavo, neieškojo, kaip jie atvyko, nežino, jų laukė kabinete. Gal vietiniai pareigūnai padėjo juo surasti. Atliekant patikrinimą vietoje, kokia padėtis buvo su langais. Jam atrodo, visi langai buvo tvarkingi, neišdaužyti, fotolentelėse žiūrėkit. Žino, minėjo, kad įvykio metu langas buvo išdaužtas, bet atliekant patikrinimą vietoje, jis buvo įstatytas. Kodėl į Skuodą atvyko dviese su kolega. Jis vykdė apklausą, paprastai vyksta dviese, nes žinojo, kad dirbs su įtariamaisiais. Jis vykdė apklausą, ką veikė kolega, negali už jį atsakyti. Patikrinimas vietoje kaip vyko, nėra filmuotos medžiagos. Parodymų patikrinimo vietoje buvo surašytas protokolas, fotografuota. Asmenys atvežti su tarnybiniu transportu, po vieną, rodė kas, kur, ką padarė, kaip pasišalino. Vienas pareigūnas fotografavo, jis rašė protokolą. Jie buvo iš (duomenys neskelbtini) kaimo, po parodymų patikrinimo buvo parvežti į gyvenamąją vietą. Apklausos metu jie nurodė, kad kitą dieną leido pinigus, įgytus šio nusikaltimo metu, parduotuvėje.

Liudytojas A. G. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas. Su kaltinamaisiais A. D. ir J. P., su nukentėjusiąją B. N. jokie santykiai nesieja. Apie bylos aplinkybes. Šioje byloje atliko techninį darbą, atvežti kaltinamuosius į policijos komisariatą, saugojo juos iki apklausos, dalyvavo įvykio vietoje parodymų patikrinime. Aplinkybes dėl procesinių veiksmų, procesines teises ir pareigas įtariamiesiems turėjo išaiškinti procesinis tyrėjas. Jis yra žvalgybos tyrėjas, ne procesinių veiksmų. Svarbių, papildomų aplinkybių, ko nebūtų byloje papildyti neturi ko. Balandžio 6 d. ikiteisminio tyrimo kažkokių procesinių veiksmų neatliko, dalyvavo parodymų patikrinime vietoje, pasirašė. Skyriuje kažkas turi atlikti ir techninį darbą, buvo paprašyta jo atvežti, pristatyti įtariamuosius (atvežti, nuvežti). Į policijos komisariatą kaltinamieji buvo atvežti Skuodo r. PK, prašyta pagalbos, jų gyvenamoji vieta jiems nebuvo žinoma, o Skuodo r. PK jie žinomi. J. P. apklausoje pas tyrėją nedalyvavo, apklausą atliko tyrėjas Ž. K., jis apklausinėjo vienas. Iki J. P. apklausos, jį saugojant, jis pats kažką pasakojo, klausė ko jį parsivežėme. Dėl teisės į gynybą sprendžia proceso tyrėjas, organizuoja apklausą, jei yra reikalinga rūpinasi gynėju. Parodymų patikrinimo vietoje su J. P., kiek pamena, buvo jis, Ž. K., kažkas iš Skuodo r. PK atstovų, Klaipėdos AVPK atstovė spaudai, ji fotografavo. Skuodo r. PK atstovas kodėl dalyvavo, kadangi vyko pas nukentėjusiąją, kuri yra senyvo amžiaus, reikėjo informuoti kas čia vyks, kad neišsigąstų, tvarkai užtikrinti. Kaip vyko į įvykio vietą, kiek pamena, kaltinamieji buvo atvykę į Skuodo r. PK, susėdo į automobilį, jie rodė kelią, kaip suprato, vietovė jiems buvo žinoma. Jis nežinojo kur nukentėjusioji gyvena, jie turėjo rodyti kelią. Parodymų patikrinimo vietoje koks buvo elgesys iš nukentėjusios, kaltinamųjų? Kaltinamieji buvo nuleidę galvą, atsiprašinėjo, nukentėjusioji buvo supykusi, sakė, vos ne jos mokiniai, ar ji mokytoja buvusi, apsižodžiavo. Buvo nukentėjusiosios šuo, jis puolė ant tų asmenų su kuriais atvyko į įvykio vietą. Dėl parodymų patikrinimo atlikimo pastabų, pretenzijų iš kaltinamųjų pusės nebuvo reiškiama. Parodymų patikrinime dalyvavo su abiem kaltinamaisiais. Su jais kur susitiko, berods, jie buvo atvykę į Skuodo r. PK. Į įvykio vietą kelią rodė kaltinamieji. Įvykio vietoje kelią pirmame, antrame namo aukšte rodė kaltinamieji. Prieš apklausą pats kaltinamasis A. D. klausinėjo, kas bus ir panašiai. Kaip J. P. buvo pristatytas į Skuodo r. PK apklausai tikslia nepamena, bijo sumeluoti. Kai J. P. buvo atvežtas į policijos komisariatą, kurioje komisariato pastato dalyje jis buvo saugomas iki apklausos, lygtai 3 aukšte. Kur tuo metu buvo Ž. K. - jis vykdė apklausą, lygtai irgi komisariato 3 aukšte. Prieš J. P. apklausą pas tyrėją, ar jam davė popieriaus lapą, tušinuką, kad užrašytų įvykio aplinkybes? Ne, to nebuvo. Kai pas Ž. K. buvo vykdoma J. P. apklausa, jis kabinete nebuvo. Kai buvo atliekama įvykio vietos apžiūra ar prie jo, ar prie Ž. K., ar Skuodo pareigūno buvo prirakintas J. P., negali atsakyti, bet prie kažko turėjo būti prirakintas šio veiksmo metu. Ar įvykio vietoje kas nors J. P. nurodė ką turi parodyti: išdaužtą langą, spintelę iš kur pinigai paimti ir t. t.? Niekas jam nenurodė, pats J. P. rodė. Kai vyko į Skuodą atlikti procesinių veiksmų, jam vykti į Skuodą raštiško pavedimo nebuvo, kodėl jis buvo paskirtas vykti, nežino, dabar negali atsakyti, nepamena. Prieš apklausas apklausiami asmenys buvo atskirai, apklausų jie laukė atskirai, ne vienoje patalpoje.

Liudytojas V. O. teisme parodė, kad su kaltinamuoju A. D. yra kaimynai, J. P. matė pirmą kartą. B. N. yra buvusi auklėtoja, anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), netoli mokyklos. A. (D.) sakė yra neteisingai kaltinamas, sakė, jei neprisipažins kitaip uždarys 2-3 mėnesiams. Daugiau nieko negali pasakyti. A. ateidavo pas jo mamą padirbėti ir pinigai būdavo padėti, niekada nė cento nėra paėmęs. A. sakė, ar tai nukentėjusios dukra jį apipuolė, kad per kiemą neitų, išvadino vagis šioks ir toks. Su A. D. jokių santykių nėra, tik kai buvo jo mama ateidavo padirbėti ir vasarinėje gyveno. Tai buvo 2019 m. vasarą, kokius tris mėnesius. Bendravimas su A. D. kol gyveno vasarinėje, nežino, su juo tiek tesusitikdavo. A. dirbo pas jo mamą, bet jei su Birute kur nors išvažiuodavo, jam ir raktą palikdavo, jis gyvulius prižiūrėjo. Jis nėra piktybinis. Kaip už darbą atsiskaitydavo - maistu. Dovanų jam nėra davęs. B. jam atidavė batus. Kai nusipirko ji trobą, tai buvo 2019 m. vasarą, kai tvarkė, metė lauk nereikalingus daiktus, sakė po lova rado batus ir juos atidavė A. Kada tuos batus atidavė nežino. Kokie tai buvo batai, nežino, tik matė juos išplautus, padžiautus, lygtai buvo juodi. Kokio tipo - su užvarsčiais, kiek iš tolo matė. Žmona avalynę atidavė A. ir tais pačiais metais buvo policija pas jį atvažiavusi.

Kaltinamasis A. D. teisme po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino kaltu. Jo apklausos metu kaltės nepripažino. Parodė, kad viskas, kas surašyta, ne taip yra. Tikrai nėra nusikaltimo padarę, buvo grasinami tik tiek. Buvo visi trys Skuodo mieste, grįžo visi trys namo. Skuode buvo susitikę draugus, vartojo alkoholį, draugai pavaišino. Paskui nutarė užsukti pas A. K.. Einant namo, pro šalį, kur jis gyvena, ėjo žvyrkeliu, tai buvo apie 19 val. Dar jiems einant pro šalį pareigūnai pravažiavo. O kad eiti vogti pas tą moterį, ar kažką daryti, net minčių tokių nebuvo. Balandžio 6 d. dar nei tų batų neturėjo, nebuvo gavęs. Atliekant parodymų patikrinimą, tą išdaužtą langą parodė pati nukentėjusioji, parodė spintelę, jis tik dokumentuose pasirašė ir su piktumais liepė eiti lauk. Kai atvežė į Skuodą, prieš apklausą, jam pareigūnas sakė, prisipažink, J. (P.) jau viską papasakojo. Dėl pareigūnų veiksmų niekur nesikreipė, nesiskundė, nesikreipė į advokatą, kad skundą surašytų. Pagal pareigūnų išsakytus teiginius pripažino kaltę, pasirašė, būdamas laisvėje dėl to nieko nedarė. Ką jie surašė neskaitė, pasirašė ir, kad numalšinti tą skausmą, pradėjo vartoti alkoholį, skambino į TV pagalbą, bet nepavyko prisiskambinti. Nesikreipė į advokatą, nes tam reikia turėti lėšų. Kai pareigūnams sakė, kad nori advokato, prašė skirti advokatą, sakė nebandyk imti, bus tau tik blogiau. Teisme, prokurorui paskelbus kaltinamąjį aktą pasakė, kad kaltę pripažįsta, bet net nesuprato ko klausiamas, buvo ir girtas ir pagiringas ir sergantis. Kai pareigūnai paėmė batus, jie sakė batai atitinka, jie tuos batus, išplautus, nuo „šniūro“ nukabino. Jis jiems aiškino, kad tuos batus tik gavo, kad juos išsiplovė, niekur su jais net nėjo. Batus V. (liudytojas V. O.) davė iš nupirktos sodybos. Kaltės dėl B. N. nepripažįsta, to nusikaltimo nėra padaręs. Balandžio 5 d. pinigų neturėjo, grįžo namo pėsčiomis, o balandžio 6 d. Skuode nebuvo, ji (R. P.) sumaišė su įvykiu pas K., datas sumaišė. Jie Skuode buvo ne balandžio 6, o balandžio 20 d. Kitą dieną parduotuvėje buvo, pinigų neturėjo, jam duoda skolon ir alkoholį ir cigaretes, maisto. Justinas turėtų prisiminti, buvo pas jo draugės D., pas ją pernakvojo. Skuode gėrė alkoholį prie autobusų stoties, po to kitą dieną, buvo sekmadienis, grįžo namo. Pareigūnai sakė, kad kelią jie rodė, tačiau kelio į tą sodybą jis nerodė, dar kaip tik klausė, kur čia vežate, į kokį mišką. Sutiko nukentėjusiai žalą atlyginti, nes jis toks žmogus, iš gailesčio, bet tokio nusikaltimo nėra padaręs. Pas K. vagystė įvyko balandžio 20 d., o balandžio 6 d., net tų batų dar neturėjo. Jie balandžio 20 d. buvo pas K., padarė vagystę, ėjo pro (duomenys neskelbtini) žvyrkeliu link (duomenys neskelbtini). Bausmę atliko kovo 27 d., Skuodo autobusų stotyje alkoholį gėrė ne balandžio 6 d., o jie balandžio 19 d. buvo pas D., išmiegojo ir balandžio 20 d. gėrė alkoholį, grįžo namo. Liudytoja R. P. pasakojo įvykius, kurie vyko ne balandžio 6 d., o balandžio 20 d. Iš kur žinojo, ką reikia pasakoti per apklausą pas tyrėją, jei sako, kad nusikaltimo neįvykdė? Taip buvo liepta pareigūnų, buvo išsigandęs, pasakojo išgalvotai. Jį sulaikė balandžio 11 d., paėmė pareigūnai iš V. O. namų, kartu su batais, klausė, kur veš, sakė į policiją, dėl (duomenys neskelbtini) reikia apklausti. Nepamena ar rašė prieš apklausą pasiaiškinimą pareigūnams. Pirma jį vieną apklausė, po to visi trys buvo. Koks pareigūnas apklausė pirmą kartą, ar tai Skuodo pareigūnas, ar Klaipėdos? Tas pareigūnas buvo grįžęs iš Mažeikių, jo pavardės nežino. Antrą kartą apklausė Klaipėdos tyrėjas. Kiek laiko praėjo nuo pirmos iki antros apklausos, nežino. Parodymus pasirašė neskaitęs, buvo labai išsigandęs. Kai vyko apklausa, tyrėjas klausė ar viskas gerai surašyta, nesiklausė, sakė, ką norit tą rašykit, jam galvą skaudėjo. Tyrėjas klausinėjo kaip kas buvo, sakė, rašyk kaip nori, jie surašė, jis pasirašė. Po apklausos sako gali iš čia „valinti“. Kaip jis galėjo R. P. pasakyti, kad nuo „prūdo“ pusės atėjo, jeigu jie kartu parodymų patikrinimo vietoje nebuvo, iš kur ji ištraukė. Kaip vyko apklausa, kai apklausinėjo tyrėjas iš Klaipėdos? Antra apklausa vyko Skuode, jį apklausiant buvo du tyrėjai, apklausinėjo dviese, antrasis tyrėjas vardu A., tas, kur jį atvežė, ar jis dirba Skuodo, ar Klaipėdos policijoje, nežino. Tas pareigūnas, A., ar jis tik stebėjo, ar uždavinėjo klausimus - jis pabuvo per jo apklausą kokias 15-20 minučių ir išėjo, liko su kitu tyrėju. Tas sakė, ko išsisukinėji, sakyk tiesą, kamantinėjo. Iš kur žino tyrėjo vardą - buvo apklaustas liudytoju. Kelintą valandą pareigūnai paėmė, tiksliai pasakyti negali, galėjo būti apie 10 val. Ką veikė iki apklausos, nes apklausa pradėta 12.05 val., buvo pas jų, kabinete. Tiksliai laiko, kada jį sulaikė, pasakyti negali, nežino. Kai atvežė į policijos komisariatą iš karto buvo vykdoma jo apklausa. Nurodė, kad su R. P. susitiko ant žvyrkelio, kaip gali taip sutapti jo ir liudytojos parodymai? Čia tik taip buvo pasakyta, nei buvo susitikę, nei ką. Balandžio 5-6 dienomis Skuode nebuvo, tik balandžio 20 d.

Kaltinamasis J. P. teisme neprisipažino kaltu. Parodė, kad pati pradžia buvo, kad iš Skuodo namo ėjo balandžio 5 d. - teisybė, kad iš to žmogaus vagystė buvo - teisybė. Laikas, kaip ėjo namo, atitinka. Dar pamena, Apuolėje, kaip į kalną lipo, pravažiavo policijos pareigūnai, tai buvo tarp 5 ir 7 val., jie turėjo juos matyti, turėjo matyti kaip apsirengę buvo. Grįžus namo R. P. padarė valgyti, pavalgė. Kaip nurodo plėšimo laikas 2 val., plėšimo laikas nesutampa parodymuose. Kodėl prisipažino kaltę, jei nusikaltimo nedarė? Kai sulaikė, turėjo A. (G.) numerį, klausė, ar galit sužinoti tų žmonių pavardes kas padarė tą nusikaltimą, sužinosi kas padarė, sumokės. Nežino kaip tie kriminalistai atsirado, jie pirma sulaikė R. (P.), po to paėmė jį. Jam sakė, kad R. P. ir A. D. prisipažino, sako, neprisipažinsi, R. P. nukentės. Prisiėmė kaltę, kad R. P. nenukentėtų, kad ją ištraukti. Atvežė į Skuodą, sakė, prisipažink. Jis sakė, niekur nebuvau. Jam jie sako ar netoliese upelis buvo, klausia ir atsako patys į klausimą. Jis sakė, suveskit į akistatą su A. D., nesuvedė. Kas lieka - tik kovoti teisme. Antroji apklausa buvo vykdoma pataisos namuose, dalyvaujant advokatui, kodėl, dalyvaujant advokatui, patvirtino savo ankstesnius parodymus? Pasižiūrėkite kokius advokatus skiria, užduodu klausimą, velniai žino ką atsako. Dėl to advokato taigi ne jis čia su juo teisme dalyvauja. Tyrėjai tingi dirbti, atrado durnelį ir nori „naglai“ nuteisti. Visos aplinkybės buvo surašytos kai jį apklausinėjo. Jis tik patvirtino, kad tipo plėšė, o viskas jau buvo surašyta. Tas, kas apklausė, sakė, nevark, viskas surašyta. Tiek jo parodymai, tiek R. P. - vienas ir tas pats. Kai balandžio 11 d. buvo atvežtas į apklausą, ar rašė ranka kokį pasiaiškinimą, paaiškinimą? Iš pradžių A. (G.) jį laikė kabinete, sakė, jei nekalbės išveš. Po to davė popieriaus lapą, liepė rašyti pasiaiškinimą. Jis diktavo ką rašyti: kur ėjo, kaip ėjo. Rašė tai savo ranka, atidavė A. Kaip vyko jo apklausa? Atvyko A. jo pasiimti, atvežė į Skuodo r. PK, nusivedė į antrą ar trečią aukštą, į patį galą, į kabinetą. Tas apklausinėjo, kalbėjo kaip su pareigūnu, sakė A. D. prisipažino, R. P. prisipažino, jei neprisipažins, visi trys kentės. Prieš apklausą norėjo, kad jam būtų paskirtas advokatas. Sakė, valdiškas advokatas tau nepriklauso, jeigu nori, reikia susimokėti, samdytis. Viską surašė, davė pasirašyti, pasirašė. Kai jį apklausė, pasiėmė telefono numerį, sakė, reikės vykti į įvykio vietą. Gal po savaitės paskambino, jie privažiavo, pasiėmė jį, nuvežė į tą kaimą. Kaip vyko parodymų patikrinimas vietoje? Jie jį atsivežė, liepė rodyti langą, kuris buvo išdaužtas. Parodė į langą, sakė, ne tą rodai, rodyk į virtuvės langą. Jie jam parodė į kurį langą parodyti. Paskui sako, rodyk į spintą, nežinojo kurią tą spintą, jie jam parodė, sako, rodyk į tą. Laiptų rodyti nereikėjo, nes jie vieni ir buvo, suprato kur rodyti. Užlipus laiptais spinta ir lova po vieną tebuvo, susivokė kur rodyti. Po visko jį parvežė į Skuodą. Jam liepė rodyti, nurodė ką rodyti A. (G.), su juo surakintas buvo. Kai vyko A. (G.) apklausa tokių klausimų neuždavė jam, nes buvo iš galvos išgaravę. A. D. nurodo, jog Skuode buvo balandžio 20 d., tačiau patvirtina, kad balandžio 5 d. buvo Skuode, A. D. sumaišė pats datas. Gali paaiškinti, kad balandžio 5 d. buvo Skuode pas D. Skuodo autobusų stotyje gėrė alkoholį, buvo jis, A. D., R. P. ir dar 3 ar 4 žmonės. Skuode buvo prieš vieną dieną, prieš tą plėšimą, kitą naktį įvyko plėšimas. A. D. ėjo pas ūkininką, buvo atvykusi policija, fotografavo, batų nei pas A. D., nei pas jį nerado, po mėnesio pas A. D. tuos batus surado. Kiek gyvena su R. P. nėra to buvę, kad už 70 eurų sumą pirktų alkoholį, vaišintų, jei nusiperka „bambalį“, pavaišina, bet ne už tokias sumas pirkti, nebuvo to.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur įvykdytas plėšimas. Namas yra vienkiemyje, vieno aukšto su mansarda. Prie pagrindinio įėjimo vakarų pusėje yra langas su išmuštu stiklu. Įėjus į namo kambarį, kur yra išmuštas stiklas, ant grindų matosi stiklo šukės bei gėlių vazonai su gėlėmis. Apžiūrint palangę rastas avalynės pėdsako fragmentas, kuris nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1. Apžiūrint kambarį po stalu matosi akmuo. Iš kambario pirmame aukšte pasukus šiaurės kryptimi koridoriaus gale matosi mediniai laiptai į mansardinį aukštą. Palipus mediniais laiptais ant grindų rastas avalynės pėdsako fragmentas, kuris nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 2. Mansardiniame aukšte nuo laiptų į pietų pusę yra durys, už kurių yra miegamasis kambarys. Miegamajame kambaryje matoma lova prie rytinės sienos, kuri sujaukta, bei kiti baldai. Apžiūrimam miegamam, kur tariamai vyko plėšimas, matosi praviros dviejų durų spinta bei spintelė, iš kurių išversti rūbai. Name kokių tai kitų pėdsakų ar nusikaltimo daiktų nėra. Apžiūrint teritoriją aplink namą į vakarų pusę už 70 metrų arimuose rasti du skirtingi avalynės pėdsakai. Iš dviejų avalynės pėdsakų padarytos gipsinės išliejos, kurios supakuotos į pakuotes Nr. 2 ir Nr. 3 (1 t., b. l. 27-40).

Iš 2020-06-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis A. D. pateikė mėlynos spalvos batelius „Nike“ (1 t., b. l. 85-86, 87, 88-89, 90).

Iš 2020-06-26 specialisto išvados matyti, kad du avalynės pėdsakai, nufotografuoti fotonuotraukose Nr. 17 ir Nr. 19 (žr. Pav. Nr. 3 ir Nr. 4) 2020-04-06 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), yra netinkami konkrečios avalynės identifikavimui. Šie pėdsakai tinkami avalynės grupinės priklausomybės nustatymui pagal bendruosius požymius: rašto elementų formą, lokalizaciją ir tarpusavio išsidėstymą. Avalynės pėdsakas, nufotografuotas fotonuotraukoje Nr. 17 (žr. Pav. Nr. 3), galėjo būti paliktas tirti pateiktais sportiniais batais „Nike“, paimtais iš įtariamojo A. D., arba kita avalyne, kurios padų rašto elementų forma, lokalizacija ir tarpusavio išsidėstymas yra toks pats, kaip ir tyrimui pateiktų sportinių batų. Avalynės pėdsakas, nufotografuotas fotonuotraukoje Nr. 19 (žr. Pav. Nr. 4), nėra paliktas tirti pateiktais sportiniais batais „Nike“, paimtais iš įtariamojo A. D. (1 t., b. l. 45-50).

Iš 2020-06-11 A. D. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad A. D. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2020-04-05 Skuodo mieste, netoli autobusų stoties viešoje vietoje kartu J. P. ir R. P. vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent išgėrė 6 litrus alkoholinio alaus. Jis asmeniškai jautėsi apsvaigęs, tačiau savo veiksmus kontroliavo, tos dienos įvykius kažkiek pamena. Tos dienos vakare apie 17:00-18:00 val., tikslaus laiko nepamena, visi trys išėjo į (duomenys neskelbtini). Tuo metu jie ten gyveno. Nuo (duomenys neskelbtini), yra apie 16 km atstumas. Visą laiką ėjo pėsčiomis, ėjo žvyrkeliu. Mašinos tuo keliu važiuoja labai retai. Ėjo neskubėdami gurkšnodami alų. Beeinant jis laukuose pamatė namą (gatvės pavadinimo jis nežino, bet tas namas yra (duomenys neskelbtini)). Tuo metu buvo jau sutemę ir atrodė, kad tame name niekas negyvena. Realiai jis nežino kas tame gyvena ir kas yra to namo savininkai. Jis pasiūlė nueiti į sodybą atsigerti vandens iš šulinio. J. P. pasiūlė užeiti į namo vidų, nes jis pasakė, kad lyg ir name niekas negyvena. Jis sakė, kad gal ras ką nors vertingo ir galės pavogti. Jo nuomone, nuo kelio iki to namo yra apie 50 metrų atstumas. Būnant sodybos kieme išgirdo lyg ir stiklų dužimą, tai jis J. P. paklausė „kas čia buvo“? Jis atsakė, kad „ai, langą išbarškinau, nes kitaip įeiti negalima“. Kiek jis pamena, jis išdaužė namo pirmo aukšto (iš kiemo pusės) virtuvės lango stiklą. Į namo vidų per išdaužtą langą pirmasis įlipo J. P., sekantis įlipo jis. R. P. į vidų nelipo, nes bijojo rankas susipjaustyti. Jis iš vidaus atrakino laukinių durų spyną ir R. P. pasakė „nešk sargybą“. Tai ji ir liko stovėti tarpduryje. Tuo metu J. P. jau buvo palipęs laiptais į namo antrą aukštą. Tiek jis, tiek J. P. burnos ir nosies sritį buvo prisidengę daugkartinio naudojimo juodos spalvos apsauginėmis kaukėmis (dėl viruso COVID19) tam, kad jų neatpažintų. Jis būdamas namo viduje švietė savo telefono ekranu, nes jame nėra žibintuvėlio, o J. P. pasišvietė mobilaus ryšio telefono žibintuvėliu. Jis į antrą aukštą nelipo, tad nematė, ką ten darė J. P.. Jis tik girdėjo, kad balsu prašė duoti pinigų, o moteris sakė, kad turi tik pensiją gavusi. Jis negirdėjo, kad moteris būtų šaukusis pagalbos, negirdėjo kažkokių garsų, kurie būtų panašūs į smurto naudojimą prieš tą moterį. Dabar pamena, kad į antrą aukštą buvo palipęs ir jis, kur spintose ieškojo vertingų daiktų, tačiau nieko nepaėmė. Nuo spintelės paėmė moters mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ (tikslaus modelio nežino). Nepamena kokiu tikslu jį paėmė, tačiau vėliau jį išmetė lauke, kai išėjo iš to namo. Jis negirdėjo, kad J. P. būtų grasinęs moteriai nupjauti pirštą, tačiau girdėjo, kaip jis reikalavo iš jos atiduoti auksinį žiedą. Kadangi moteris nurodė, jog pinigus laiko namo pirmame aukšte, jis jai liepė eiti ir parodyti kur yra tie pinigai. Jis jai padavė jos šlepetes, kad jai nereikėtų basomis po namus vaikščioti. Kai nuėjo visi trys į pirmą aukštą, moteris iš kažkokios spintelės stalčiaus išėmė piniginę ir padavė jam. Ji prašė nepaimti visų pinigų, tačiau jis ištraukė visus pinigus popierinėmis kupiūromis ir įsidėjo į savo kelnių užpakalinę kišenę. Jis neskaičiavo, kiek ten buvo pinigų, nes buvo tamsu. Jis auksinio žiedo iš moters neėmė ir nežino, ar J. P. iš moters jį atėmė. Kadangi pinigų jau buvo gavę, jis pasakė žemaitiškai „J., grečiau enam“. Ir tada jiedu išėjo pro laukines duris į kiemą. R. P. tuo metu stovėjo prie malkinės. Jie su J. P. ėjo per dirvoną, o kur nuėjo R. P., jis nematė, nes buvo tamsu. Tačiau jie visi trys netrukus susitiko ant žvyrkelio. Čia visus pagrobtus pinigus perdavė J. P., nes jis manė, kad gali juos pamesti. Moters telefoną „Nokia“ išmetė pievoje, nes pagalvojo, kad pagal jos telefoną bus galima juos susekti. Visi trys jie pėsčiomis parėjo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jie pinigų neskaičiavo ir jų nesidalino. Sekantį rytą J. P. už pagrobtus pinigus nupirko jiems alaus, išgėrė ir viskas. Koks tolimesnis pagrobtų likimas, jis nežino. Tą rytą pas juos lankėsi policijos pareigūnai tačiau jie jiems melavo, kad naktį niekur nebuvo išėję iš savo namų. Nusikaltimo padarymo metu buvo apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos sportinėm kelnėm, tamsiai pilkos spalvos treningu su kapišonu, juodos spalvos megzta kepuraite, avėjo tamsiai mėlynos spalvos bateliais „Nike“, kuriuos savanoriškai pateikia prie tyrimo. J. P. buvo apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos kelnėm ant kurių buvo užrašas „Adidas“, rudos spalvos megztiniu su kapišonu, avėjo baltos spalvos sportiniais bateliais, kurie priklausė jam (jie turėtų būti pas J. P.). Kepurės jis neturėjo. Su savimi jis turėjo tamsios spalvos kuprinę (gal „Nike“, gal „Adidas“, dabar nepamena), kurioje buvo atsuktuvas. Atsuktuvą jam davė jis (likus dienai iki nusikaltimo padarymo, nes buvo planuojama kažką apiplėšti, kadangi reikėjo pinigų alkoholiui), nes J. P. buvo sakęs, kad atsuktuvas bus reikalingas. R. P. buvo apsirengusi šviesiai mėlynos spalvos džinsinėm kelnėm, trumpa tamsiai mėlynos spalvos striuke, avėjo sportinius batelius (spalvos nepamena). Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pasižada atlyginti padarytą turtinę žalą, apie nusikaltimo padarymo aplinkybes papasakojo viską, ką prisimena (1 t., b. l. 185-186, 187, 187-191, 192-193, 194-195).

Iš 2020-07-01 A. D. įtariamojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad A. D. parodė, kad jis yra pasirengęs solidariai padengti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, pinigus į jos sąskaitą perves dalimis, nes jo mėnesinės pajamos nėra didelės, pragyvena iš pavienių darbų, oficialaus darbo neturi. Prašo jam skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu (2 t., b. l. 3-5, 6-7, 8).

Iš 2020-06-15 įtariamojo A. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausos metu (2 t., b. l. 9, 10-13, 14-18).

Iš 2020-06-11 J. P. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad J. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri jam inkriminuota. Parodė, kad 2020-04-05 Skuodo mieste, netoli autobusų stoties viešoje vietoje kartu R. P. ir A. D. vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent išgėrė gal 5-6 litrus alkoholinio alaus. Jis asmeniškai jautėsi apsvaigęs, tačiau savo veiksmus kontroliavau, tos dienos įvykius pamena. Tos dienos vakare apie 14:00-15:00 val., tikslaus laiko nepamena, visi trys išėjo į (duomenys neskelbtini). Tuo metu jie ten gyveno. Nuo (duomenys neskelbtini), yra apie 16 km. atstumas. Visą laiką ėjo pėsčiomis, ėjo žvyrkeliu. Mašinos tuo keliu važiuoja labai retai. Ėjo neskubėdami gurkšnodami alų. Namo grįžo apie 20:00 val., tikslaus laiko nepamena. Namuose R. P. dariau valgyti, jiedu su A. D. žiūrėjo televizorių (TV3 kanalu žiūrėjo filmą „Karibų piratai“). Žiūrint televizorių A. D., kad yra viena „varkė“, kur galima pasidaryti pinigų. Jis pasakė, kad reikia nueiti į (duomenys neskelbtini) pas senelę ir pasiimti pinigų. Jis suprato, kad reikės daryti nusikaltimą, tačiau dar jo paklausė, ar nebus problemų su policiją. A. D. atsakė, kad jokių problemų nebus. Jiedu nieko konkrečiai nesitarė, ką konkrečiai darys nuėję pas senutę. Jie pavalgė vakarienę, tačiau nepamena, ar R. P. ką nors sakė, jog reikia eiti pas senutę. Po vakarienės ruošėsi eiti pas senutę, jis pasiėmė juodos spalvos kuprinę (ne firminę), į kurią A. D. prieš kokias 2 dienas buvo įdėjęs atsuktuvą. Nežino, kam tas atsuktuvas buvo įdėtas į kuprinę. Į (duomenys neskelbtini). išėjo apie 01:30 val., tiksliai laiko nepamena. Iki (duomenys neskelbtini) kaimo yra apie 6 km atstumas. A. D. rodė kelią, kuriuo jie atėjo iki namo (jis nežinojo to namo ir dabar negalėtų parodyti to namo; nepamena, kaip tas namas atrodo). Nepamena, ar eidami tarėsi ką reikės daryti atėjus prie to namo. Realiai jis nežino kas tame gyvena ir kas yra to namo savininkai. R. P. paliko stovėti prie tujų, kurios auga prie įvažiavimo į kiemą. Jiedu su A. D. nuėjo prie namo. Namo kieme rado akmenį, kuriuo išdaužė namo pirmo aukšto lango stiklą. Į namo vidų pro išdaužtą langą pirmas įlipo jis, po to A. D.. Jis veidą nuo akių iki kaklo buvo prisidengęs skarele, o A. D. prisidengęs vienkartine apsaugine kauke nuo viruso COVID19. Jis pasišvietimui naudojo mobilaus ryšio telefono žibintuvėlį, o su kuo A. D. pasišvietė, jis nežino. Jiedu mediniais laiptais palipo į namo antrąjį aukštą, nes A. D. pasakė, kad senutė turi būti antrame aukšte. Jiedu pažadino antrame aukšte miegojusią senutę (jis jos nepažįsta, vardo ir pavardės nežino), keiksmažodžiais pradėjo iš jos reikalauti pinigų. Jis jos nemušė, tiesiog pastūmė link lovos. A. D. iš jos reikalavo pinigų, o jis suėmė senutės berods kairiąją ranką ir numovė nuo kažkurio pirštą geltono metalo spalvos (turbūt auksinį) žiedą, kurį įsidėjo į savo kelnių kišenę. Jiedu su A. D. spintose ieškojo paimti ką nors vertingo, tačiau nieko nerado ir nieko nepaėmė. Senutė pasakė, kad iš pensijos gautus pinigus ji laiko pirmame aukšte, tad jie visi nusileido į pirmą aukštą. Jis senutei padavė šlepetes, nes kiek pamena ji pati prašė jų. Pirmame namo aukšte senutė A. D. padavė piniginę, iš kurios jis išėmė grynuosius pinigus. Jis peilio su savimi neturėjo ir juo senutei negrasino. Jis nematė, kad A. D. būtų turėjęs peilį ir juo grasinęs senutei. Kadangi senutė nieko daugiau vertingo neturėjo, jiedu išėjo pro lauko duris, kurių spyną atrakino jis (iš vidinės pusės durų spynoje buvo raktas). Jis nematė ir nežino, ar A. D. pagrobė senutės mobilaus ryšio telefoną. Kiek pamena, išėję į lauką toliau nuo sodybos sutiko R. P., kuriai jis nieko nepasakojo apie padarytą nusikaltimą. A. D. pagrobtų pinigų jam nedavė, nežino tikslios pagrobtų pinigų sumos, nes jų neskaičiavo ir jais nesidalino. Juos visą laiką turėjo A. D.. Namo pėsčiomis iš nusikaltimo vietos grįžo paryčiais, tikslaus laiko nepamena. Grįžę namo ėjo miegoti. Ryte kėlėsi apie 10:00 val., papusryčiavo ir pėsčiomis išėjo į (duomenys neskelbtini) (3 km nuo gyvenamosios vietos). Jiedu su A. D. užėjo į parduotuvę, R. P. jų laukė lauke, nes neturėjo apsauginės kaukės nuo viruso COVID19. Už prekes parduotuvėje pagrobtais pinigais atsiskaitė A. D.. Tą dieną į tą parduotuvę jie ėjo kelis kartus, pirko alaus, cigarečių, užkandžių. Prie parduotuvės alumi vaišino vietinius gyventojus. Vėliau jie pėsčiomis išėjo į (duomenys neskelbtini) (3 km atstumas nuo (duomenys neskelbtini)), nešėsi dar 6 butelius (6 litrai) alaus, kurį išgėrė. Sekančią dieną vėl A. D. pirko dar alaus, cigarečių. Per tas dvi dienas nuo nusikaltimo padarymo A. D. išleido visus pinigus, kurie buvo pagrobti iš senutės. Tie pinigai buvo išleisti alui, cigaretėms, maistui. Kur yra pagrobtas žiedas, jis nežino, nes po nusikaltimo padarymo ryte jo neberado. Jis nepamena, kaip buvo apsirengęs nusikaltimo metu, pamena, kad vilkėjo treningu su kapišonu. Kaip buvo apsirengęs A. D. ir R. P., tikrai nepamena, nes buvo girtas. Tiek R. P., tiek A. D. pažįsta maždaug metai laiko, su R. P. maždaug prieš 3 mėn. laiko tapo sugyventiniais. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nori atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (2 t., b. l. 63-64, 65-69, 70-71, 72-74, 75).

Iš 2020-07-23 J. P. įtariamojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad J. P. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi. Prisimena savo parodymus, kuriuos davė apklausos metu 2020-06-11 ir jų laikosi, papasakojo tai ką atsiminė, papildymų neturi. Gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką (2 t., b. l. 93-94, 95, 96, 97, 98-100, 101).

Iš 2020-06-15 įtariamojo J. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausos metu (2 t., b. l. 102, 103-106, 107-110).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, kad kaltinamieji A. D. ir J. P. teisme nepripažino savo kaltės pagal pareikštą kaltinimą. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino verčiami policijos pareigūnų. Nors kaltinamieji teisme savo kaltės nepripažino, tačiau jų kaltę įrodo byloje esantys įrodymai. Kaltinamųjų kaltės nepripažinimą teismas vertina kaip jų siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Pažymėtina, kad A. D. teisme po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino kaltu, teisiamajame posėdyje dalyvavo ir jo gynėja. Jo apklausos metu kaltės nebepripažino. Paaiškino, kad prokurorui paskelbus kaltinamąjį aktą pasakė, kad kaltę pripažįsta, bet net nesuprato ko klausiamas, buvo ir girtas ir pagiringas ir sergantis. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sutiko nukentėjusiai atlyginti žalą, nes jis toks žmogus, iš gailesčio, bet tokio nusikaltimo nėra padaręs. Teismas sprendžia, kad tokie kaltinamojo argumentai yra visiškai nelogiški ir neįtikinami.

Žemesnės instancijos teismas

Apklausti ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji A. D. ir J. P. iš esmės prisipažino įvykdę kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos ji patvirtino teisme. Pažymėtina, kad R. P. teisme pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus parodė, kad savo parodymus prisimena, juos patvirtina, viskas teisingai užrašyta. Labai gailisi, nenorėjo tokių įvykių. Tęsiant jos apklausą teisme R. P. pradėjo painiotis savo parodymuose ir teigti, kad prisiėmė kaltę dėl to, ko nepadarė, nes prie nukentėjusiosios B. N. namų nebuvo, prisipažino spaudžiama policijos pareigūnų. Kaltinamieji ir R. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus įvykio vietoje.

Taip pat kaltinamųjų parodymus patvirtina nukentėjusiosios B. N. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas išdaužtas nukentėjusiosios namo lango stiklas, namo kambaryje spintos su išverstais iš jų rūbais, prie nukentėjusiosios sodybos rastas avalynės pėdsakas. Iš specialisto išvados matyti, kad minėtas avalynės pėdsakas sutampa su kaltinamojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai pateiktų sportinių batelių pėdsaku.

Iš kaltinamųjų ir R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad eiti pas nukentėjusiąją buvo A. D. mintis. Tik A. D. skirtingai nei J. P. ir R. P. parodė, kad į nukentėjusiosios sodybą užėjo grįždami iš (duomenys neskelbtini), o ne iš savo namų. Taip pat iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad namo lango stiklą išmušė kaltinamasis J. P.. Taip pat, kad J. P. atėmė iš nukentėjusiosios žiedą, o A. D. atėmė pinigus, spintose ieškojo vertingų daiktų.

Nukentėjusioji B. N. parodė, kad už išdaužto lango stiklo pakeitimą sumokėjo 120 Eur, tačiau nežino ar turi tai patvirtinančius dokumentus. Parodė, kad langą keitė tas pats meistras, kuris buvo sudėjęs name langus - V. S.. Dėl pagrobto auksinio vestuvinio žiedo parodė, kad nežino, kiek jame buvo aukso, jį vertina 100 Eur. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios nurodomos daiktų vertės yra protingo dydžio, dirbtinai nesukeltos, bylos duomenys patvirtina, kad tiek lango stiklas buvo išdaužtas ir pakeistas, tiek žiedas buvo pagrobtas ir nukentėjusiajai negrąžintas, todėl nėra pagrindo spręsti dėl kitokių šių daiktų verčių.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl iš nukentėjusiosios pagrobtų pinigų sumos pažymėtina, kad nukentėjusiosios 2022-04-06 protokole-pareiškime (1 t., b. l. 3-8) užfiksuota, kad piniginėje buvo apie 150 Eur, tikslios sumos nežino. Tą pačią dieną apklausiama kaip liudytoja (1 t., b. l. 53-56) B. N. nurodė, kad piniginėje buvo apie 280 Eur, tikslios sumos nežino. Iš pirmiau paminėtų A. D., J. P., R. P. apklausų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad visi jie buvo apklausti vėliau nei nukentėjusioji ir nė vienas iš jų neparodė, kokia suma pinigų buvo pagrobta iš nukentėjusiosios. Teisme nukentėjusioji nebuvo įsitikinusi dėl 280 Eur sumos, parodė, kad per tyrėją sužinojo, matyt jie pasakė. Ji manė, kad pinigų turėtų būti mažiau. Dukra buvo atvežusi pensiją, buvo dukrai pinigų davusi už prekes, tyrėjai sakė, kad galėjo būti apie 150 eurų. Dėl to teismas sprendžia, kad byloje yra duomenys tik apie 150 Eur pinigų sumą, kuri buvo pagrobta iš nukentėjusiosios, todėl pagal šias aplinkybes tikslintinas pareikštas kaltinimas.

J. P. parodė, kad jis nukentėjusiosios nemušė, tiesiog pastūmė link lovos. Taip pat jis neparodė, kad jis grasino nupjauti nukentėjusiajai pirštą, jeigu ši nenusimaus žiedo. A. D. parodė, kad jis negirdėjo kažkokių garsų, kurie būtų panašūs į smurto naudojimą prieš nukentėjusiąją, negirdėjo, kad J. P. būtų grasinęs jai nupjauti pirštą. Tačiau nukentėjusioji parodė, kad tas asmuo, kuris liepė atiduoti žiedą, suspaudė už gerklės, įmurdė į pagalvę, dusino. Tas, kuris ją dusino, tam kitam sakė atnešk peilį, nupjausiu pirštą. Jai skaudėjo ranka, matyt, kaip ją stumdė, tampė. Reikalaujant pinigų sudavė smūgį į smilkinį. Tas, kuris vertėsi spintoje jai nieko nedarė. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais, priešingai nei kaltinamųjų, kurie siekdami sušvelninti savo atsakomybę turi pagrindą apklausiami nenurodyti jiems nenaudingų aplinkybių.

Tiek kaltinamieji, tiek R. P. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė verčiami policijos pareigūnų, tačiau nė vienas nesikreipė su skundais dėl pareigūnų veiksmų. Teismo vertinimu, neįtikėtina tokia situacija, kad asmenims tariamai prisiėmus kaltę dėl nusikaltimo, kurio jie nepadarė, nė vienas iš jų nesiskundė dėl policijos pareigūnų elgesio, nesiėmė jokių kitų veiksmų tokiai situacijai spręsti. Pažymėtina, kad A. D., J. P. ir R. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti po du kartus, o antroje J. P. apklausoje dalyvavo ir jam paskirtas gynėjas, kadangi J. P. buvo apklausiamas pataisos namuose, tačiau visi asmenys patvirtino savo pirminius parodymus.

Teisme apklaustas policijos pareigūnas Ž. K. parodė, kad apklausiant A. D., J. P., R. P. iš policijos pareigūnų patalpoje buvo jis vienas, apklausų metu į patalpą niekas neužėjo. Apklausiamus asmenis supažindino su teisėmis, pasirašė, pageidavimų, kad dalyvautų gynėjas nereiškė. Prieš apklausą nebuvo išsakyta dėl laikino sulaikymo, jei neprisipažins kaltės, tokių dalykų nedaro. Jei būtų išreiškę prašymą, kad pageidauja gynėjo apklausos metu, būtų ieškoję gynėjo. Skundų iš kaltinamųjų dėl jo atliekamų veiksmų nebuvo gauta, nesiskundė nei jam, nei vadovybei.

Teisme apklaustas policijos pareigūnas A. G. taip pat parodė, kad J. P. apklausoje pas tyrėją nedalyvavo, apklausą atliko tyrėjas Ž. K., jis apklausinėjo vienas. Parodymų patikrinimo vietoje dėl parodymų patikrinimo atlikimo pastabų, pretenzijų iš kaltinamųjų pusės nebuvo reiškiama. Įvykio vietoje J. P. niekas nurodė, ką turi parodyti: išdaužtą langą, spintelę iš kur pinigai paimti, rodė pats J. P.. Prieš J. P. apklausą pas tyrėją, jam nedavė popieriaus lapo, tušinuko, kad užrašytų įvykio aplinkybes.

Teismas atmeta kaip nepatikimą kaltinamojo A. D. versiją, kad nusikaltimo padarymo metu jis neturėjo sportinių batelių „Nike“, kuriuos pats savanoriškai pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė, kad nusikaltimo padarymo metu avėjo tamsiai mėlynos spalvos bateliais „Nike“, kuriuos savanoriškai pateikia prie tyrimo. Apklausoje nėra užfiksuota duomenų, kad A. D. būtų sakęs, kad minėtų batų neturėjo, kad batus jam atidavė V. O. ir tai buvo po nusikaltimo padarymo. Teisme A. D. parodė, kad kai vyko apklausa, tyrėjas klausė ar viskas gerai surašyta, jis nesiklausė, sakė, ką norit tą rašykit, jam galvą skaudėjo. Tyrėjas klausinėjo kaip kas buvo, sakė, rašyk kaip nori, jie surašė, jis pasirašė. Byla teisme gauta 2020-09-04, nuo pat pirmo teisiamojo posėdžio A. D. buvo paskirta gynėja. A. D. prašymas apklausti teisme liudytoju V. O., kad jis patvirtintų, jog A. D. nėra padaręs nusikaltimo, dėl batų, pateiktas 2021-12-15 teisiamojo posėdžio metu.

Teismas taip pat kaip nepatikimus vertina liudytojo V. O. parodymus, kadangi V. O. parodė, kad B. (V. O. žmona) A. D. atidavė batus. Kai nusipirko ji trobą, tai buvo 2019 m. vasarą, kai tvarkė, metė lauk nereikalingus daiktus, sakė po lova rado batus ir juos atidavė A. Kada tuos batus atidavė nežino. Kokie tai buvo batai, nežino, tik matė juos išplautus, padžiautus, lygtai buvo juodi. Kokio tipo - su užvarsčiais, kiek iš tolo matė. Toliau duodamas parodymus V. O. pradėjo painiotis savo parodymuose ir teigti, kad jo žmona avalynę atidavė A. tais pačiais metais, kai buvo policija pas jį atvažiavusi. Taigi, priešingai nei nurodo kaltinamasis A. D., kad batus jam atidavė V. O., pats V. O. teisme parodė, kad batus A. D. atidavė V. O. žmona, 2019 m., kai tvarkė nusipirktą namą ir tai V. O. žino iš savo žmonos pasakojimo. Pats V. O. nežino nei kada tuos batus atidavė, nei kokie jie buvo. Kaip minėta vėliau parodė, kad batai buvo atiduoti jau ne 2019 m., o tais metais, kai pas jį atvyko policija, t. y. 2020 m.

BK 180 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už plėšimą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą plėšimą pagal kurią tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Apibendrinat pirmiau aptartus ir įvertintus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, teismas pripažįsta, kad 2020 m. balandžio 6 d., apie 2.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. D. ir J. P., veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę įvykdyti nusikalstamą veiką, t. y. plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, J. P. išdaužus B. N. nuosavybės teise priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto 120,00 Eur vertės lango stiklą, įsibrovė į namo vidų. Tęsiant nusikalstamą veiką, A. D. kartu J. P. užlipus į namo antrą aukštą, jie iš ten miegojusios B. N. pareikalavo atiduoti auksą ir pinigus, o A. D. tuo metu ieškojo vertingų daiktų kambario spintose. Tuo metu J. P. suimdamas ranka B. N. už kaklo bei parvertęs pastarąją veidu į pagalvę, sukėlė jai trumpalaikį fizinį skausmą, tačiau jai pradėjus gintis rankomis, jis ją paleido. Po to J. P. pareikalavo iš B. N. nusiimti ant jos kairės rankos piršto mūvimą auksinį žiedą, nes kitu atveju pagrasino nupjauti jai pirštą. B. N. atidavus J. P. 100,00 Eur vertės auksinį žiedą, pastarasis vėl liepė atiduoti auksą ir pinigus, o pastarajai atsakius, kad jų neturi, jis ranka jai sudavė į dešinę galvos pusę, po ko ji nuo smūgio nugriuvo atgal į lovą. Po to B. N. nurodė, kad pinigai yra namo pirmame aukšte, todėl jai, A. D. bei J. P. nulipus į pirmą aukštą, pastaroji atidavė A. D. piniginę, iš kurios pastarasis pagrobė 150,00 Eur. Tokiu būdu A. D. su J. P., veikdami bendrininkų grupėje, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodami prieš nukentėjusiąją B. N., pagrobė pastarajai priklausantį 250,00 Eur vertės turtą, bei tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje ir būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamieji A. D. ir J. P. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. Kaltinamieji grasindami panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodami apiplėšė vienkiemyje gyvenančią vienišą nukentėjusiąją, kuriai tuo metu buvo beveik 82 metai, nakties metu įsibrovę į jos namus. Nukentėjusiajai buvo grasinama nupjauti pirštą, jeigu ji nenusiims nuo jo žiedo. Kaltinamiesiems išeinant iš nukentėjusiosios namų buvo pagrobtas jos mobilaus ryšio telefonas, tokiu būdu apsunkinant nukentėjusiajai galimybę greičiau išsikviesti pagalbą. Nė vienas iš kaltinamųjų nepripažino savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo ir nesigaili dėl to, kas įvyko. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji nėra kritiški savo nusikalstamam elgesiui ir vengia atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Kaltinamasis A. D. anksčiau teistas 8 kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtos nuobaudos nesumokėtos, nedirbantis. Nusikaltimą už kurį teisiamas šioje byloje padarė 2020-04-06, praėjus vos 9 dienoms po to, kai 2020-03-27 buvo paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs pirmiau paskirtą arešto bausmę. Taip pat 2020-04-03 kartu su J. P. ir R. P. padarė vagystę už kurią buvo nuteistas 2022-02-01 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu. Nusikaltimų darymas nėra atsitiktinis jo gyvenime, nes daromi nusikaltimai sunkėja, dažnėja. Tai leidžia daryti išvadą, kad A. D. iš ankstesnių teistumų nepadarė tinkamų išvadų ir nesiekia gyventi dorai, o jam paskirtos bausmės nepasiekė savo tikslų, nes nesustabdė kaltinamojo A. D. nuo naujų nusikaltimų darymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis didesnis už įstatyme numatytą vidurkį (BK 50 straipsnis, 61 straipsnio 61 straipsnio 1-3 dalys).

Pažymėtina, kad byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras siūlė teismui iš dalies atidėti A. D. paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis). Tačiau, atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamojo A. D. asmenybę, jo kaltės nepripažinimą ir savikritiškumo dėl nusikalstamos veikos padarymo nebuvimą, teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. D. atlikus tik dalį bausmės (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamasis A. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. spalio 21 d. ir vėliau jam buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas iki 2022 m. vasario 23 d., iš suėmimo paleistas 2022 m. vasario 24 d., todėl šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutartimi patenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas dėl A. D. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu ir A. D. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 (devyniasdešimties) parų areštu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, A. D. paskirtų bausmių subendrinimo klausimas šiuo nuosprendžiu nespręstinas.

Kaltinamasis J. P. anksčiau teistas 17 kartų, eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtos nuobaudos nesumokėtos, nedirbantis. Nusikaltimą už kurį teisiamas šioje byloje padarė 2020-04-06, kai 2020-01-17 buvo paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs pirmiau paskirtą arešto bausmę. Taip pat 2020-04-03 kartu su A. D. ir R. P. padarė vagystę už kurią buvo nuteistas 2022-02-01 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu. Prieš tai 2020-02-13 ir 2020-02-19 J. P. padarė dvi vagystes už kurias buvo nuteistas 2020-05-26 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu. Nusikaltimų darymas taip pat nėra atsitiktinis jo gyvenime, nes daromi nusikaltimai sunkėja, dažnėja. Tai leidžia daryti išvadą, kad J. P. iš ankstesnių teistumų nepadarė tinkamų išvadų ir nesiekia gyventi dorai, o jam paskirtos bausmės, nepasiekė savo tikslų, nes nesustabdė kaltinamojo J. P. nuo naujų nusikaltimų darymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis didesnis už įstatyme numatytą vidurkį (BK 50 straipsnis, 61 straipsnio 61 straipsnio 1-3 dalys).

Nusikalstamą veiką už kurią teisiamas šiuo nuosprendžiu J. P. padarė 2020-04-06, tai yra iki 2022-02-01 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžio priėmimo, kuriuo paskirta bausmė 2022-02-25 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nutartimi subendrinta su 2021-07-27 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme.

Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nauju nuosprendžiu J. P. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinama su 2022-02-01 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų ir 2021-07-27 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, subendrintomis 2022-02-25 Plungės apylinkės teismo Skuodo nutartimi, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį, 2022-02-01 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų ir 2021-07-27 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiais paskirtų bausmių, subendrintų 2022-02-25 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nutartimi, švelnesnės bausmės, t. y. vienus metus laisvės atėmimo ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą. Parenkant pridedamos bausmės dalį atsižvelgiama į J. P. asmenybę, pirmiau paminėtus motyvus dėl bausmės skyrimo, ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių dydžius.

Į paskirtą bausmę įskaitytina J. P. iš dalies atlikta bausmė pagal 2022 m. vasario 1 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendį ir 2021 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Taip pat į paskirtą bausmę įskaitytinas J. P. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d., t. y. dvylika laisvės atėmimo dienų (BK 66 straipsnis).

Baudos bausmės J. P. vykdymas tęstinas pagal 2020 m. spalio 19 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendį, kaip tai yra nurodyta 2022 m. vasario 1 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendyje.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1, 2 dalys).

Nukentėjusioji (civilinė ieškovė) B. N. kaltinamiesiems A. D. ir J. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų 500 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 59, 3 t., b. l. 149-151).

Dėl neturtinės žalos nurodė, kad dėl J. P. ir A. D. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, didelę psichologinę traumą. Buvo iškilusi grėsmė dėl jos sveikatos bei gyvybės, nes realiai buvo grasinama nupjauti pirštą, jeigu neatiduos auksinio žiedo. Grasinimai buvo realūs ir akivaizdūs. Iki šiol jaučia baimę likti namuose nakties metu. Iki šiol nuo sužalojimų svaigsta galva, ko anksčiau nebuvo. Nuo patirto streso jaučia baimę gatvėje, sutikusi žmones jauno amžiaus, ko anksčiau nebuvo. Dėl turtinės žalos nurodė, kad buvo išdaužtas pirmo aukšto langas, kurio vertė 120 Eur, buvo pagrobtas auksinis žiedas, kurio vertė 100 Eur, bei 280 Eur pinigų. Viso jai padaryta turtinė žala – 500 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamųjų kaltė dėl nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos - 120 Eur dėl išdaužto lango stiklo, 100 Eur dėl pagrobto auksinio žiedo ir dėl 150 Eur pagrobtų pinigų yra įrodyta pirmiau nuosprendyje paminėtais ir įvertintais įrodymais dėl kaltinamųjų padaryto nusikaltimo, todėl civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos tenkinama iš dalies ir nukentėjusiajai B. N. priteistinas solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir J. P. 370 Eur turtinės žalos atlyginimas. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal minėto straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Kaip pirmiau paminėta nuosprendyje kaltinamieji grasindami panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodami apiplėšė vienkiemyje gyvenančią vienišą nukentėjusiąją, kuriai tuo metu buvo beveik 82 metai, nakties metu įsibrovę į jos namus. Nukentėjusiajai buvo grasinama nupjauti pirštą, jeigu ji nenusiims nuo jo žiedo. Kaltinamiesiems išeinant iš nukentėjusiosios namų buvo pagrobtas jos mobilaus ryšio telefonas, tokiu būdu apsunkinant nukentėjusiajai galimybę greičiau išsikviesti pagalbą. Teismo vertinimu, asmens namai yra ta aplinka, kurioje jis įprastai turi jaustis saugiai. Be to, nukentėjusioji yra našlė, iš jos buvo pagrobtas vestuvinis žiedas. Nukentėjusioji paaiškino, kad žiedas jai buvo labai brangus.

Teismas pripažįsta, kad dėl tokių kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinius skausmus, savijautos pablogėjimą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, atsirado baimė likti namuose nakties metu. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra medicininių dokumentų dėl nukentėjusiosios lankymosi gydymo įstaigose po nusikalstamos veikos prieš ją padarymo, todėl nėra galimybių plačiau dėl to pasisakyti.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad žala priteistina solidariai iš dviejų kaltinamųjų, kaltinamieji yra jauni, darbingi, taip pat įvertinant, kad kaltinamieji nedirba, neturi jų vardu registruoto turto, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas iki 2000 Eur ir ši suma priteistina nukentėjusiajai B. N. solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir J. P. neturtinės žalos atlyginimui. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Dėl proceso išlaidų

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

2022 m. vasario 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino kaltinamojo A. D. gynėjos dalyvavimo sudaro 936,42 Eur (4 t., b. l. 81-85).

2022 m. vasario 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino kaltinamojo J. P. gynėjos dalyvavimo sudaro 404,28 Eur (4 t., b. l. 75-80).

2022 m. vasario 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl nukentėjusiosios B. N. advokato dalyvavimo sudaro 475,50 Eur (4 t., b. l. 71-74).

Kaip pirmiau minėta kaltinamieji nedirba, neturi jų vardu registruoto turto, turi įsiskolinimų valstybei dėl nesumokėtų baudų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamųjų turtinė padėtis nėra gera. Be to, nagrinėjant bylą kaltinamasis J. P. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, o kaltinamajam A. D. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, todėl jų gynėjų dalyvavimas buvo būtinas ir nepriklausė nuo kaltinamųjų valios. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos iš kaltinamųjų neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. D. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2022 m. vasario 24 d. (imtinai).

A. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

A. D. asmens tapatybės kortelę (prie 1 t. bylos galinio viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus pateikti bausmės vykdymo institucijai.

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, J. P. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. vasario 1 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų ir 2021 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, subendrintomis 2022 m. vasario 25 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo nutartimi, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį, 2022 m. vasario 1 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų ir 2021 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiais paskirtų bausmių, subendrintų 2022 m. vasario 25 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo nutartimi, švelnesnės bausmės – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą, ir paskirti J. P. galutinę subendrintą bausmę – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimą ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti J. P. iš dalies atliktą bausmę pagal 2022 m. vasario 1 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendį ir 2021 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti J. P. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. (imtinai).

Baudos bausmės J. P. vykdymą tęsti pagal 2020 m. spalio 19 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendį.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) B. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti B. N. solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir J. P. 370,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimties Eur 00 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių Eur 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą; likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Iš A. D. ir J. P. neišieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjų dalyvavimo ir dėl nukentėjusiosios B. N. advokato dalyvavimo.

Iš A. D. paimtą vieną porą sportinių batelių „Nike“, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kompaktinį diską su specialisto išvada (prie 1 t. bylos galinio viršelio), kompaktinius diskus su teisiamųjų posėdžių vaizdo ir garso įrašais (11 vnt. prie 3 t. bylos galinio viršelio), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.

Teisėjas Dainius Gecevičius