Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjai G. J. ir D. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2018 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. S-50(7-15/2018) ir 2018 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. S-51(7-16/2018); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija) 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5)FR0682-464 ir 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (21.131.-31.-5)FR0682-463; 3) grąžinti mokestinę bylą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad VMI nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. atliko pareiškėjų mokestinį patikrinimą, kurio rezultatus įformino 2017 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo akte Nr. (21.60-32)FR0680-354 ir 2017-08-04 patikrinimo akte Nr. (21.60-32)FR0680-355, kuriuo pareiškėjai priskaičiavo 35 033,60 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir 33 514,82 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), o pareiškėjui – 35 033,60 Eur PVM ir 30 105,71 Eur GPM. Mokestinio patikrinimo metu buvo tikrinamas pareiškėjų PVM bei GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumas 2011–2014 metų laikotarpiu. VMI mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjai tikrinamuoju laikotarpiu gavo nekilnojamojo turto nuomos, nekilnojamojo turto pardavimo bei transporto priemonių pardavimo pajamų. Apmokestinamosioms pajamoms mokesčių administratorius priskyrė ir 652 203 Lt sumą, kuri nebuvo grąžinta jungtinės veiklos partneriui P. O. (P. O.), kaip nurodyta veiklos įnašų apskaitos žurnale.

3. Nurodė, kad mokesčių administratorius, išnagrinėjęs pareiškėjų pateiktas rašytines pastabas, 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimais Nr. (21.131-31-5) FR0682-464 ir Nr. (21.131-31-5)FR0682-463 pakeitė patikrinimo aktus ir pareiškėjai nurodė sumokėti 33 550,83 Eur PVM ir 33 514,82 GPM, apskaičiavo 10 683, 71 Eur GPM delspinigių ir 10 054 Eur GPM baudą bei 16 296,68 Eur PVM delspinigių ir 10 065 Eur PVM baudą, o pareiškėjui nurodė sumokėti 30 105,71 Eur GPM, 33 550,83 Eur PVM, 8 817,50 Eur GPM delspinigių, 16 304,85 Eur PVM delspinigių ir paskyrė 9 032 Eur GPM baudą bei 10 065 Eur PVM baudą. MGK 2018 m. kovo 19 d. sprendimais Nr. S-50(7-15/2018) ir Nr.S-51(7-16/2018) patvirtino VMI sprendimus.

4. Pareiškėjai savo skunde MGK nurodė, kad 2010 m. kovo 6 d. partneriai D. J., G. J., D. Š., P. O., B. V. (B. V.) ir R. S. sudarė Jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir JV sutartis), kurios tikslas – pastatyti 6 gyvenamuosius namus partnerių asmeniniams poreikiams tenkinti. Kiekvienas iš partnerių įsipareigojo įnešti atitinkamų dydžių piniginius įnašus, skirtus žemės sklypo, kuriame ateityje buvo planuojamos vykdyti 6 gyvenamųjų namų partneriams statybos, įsigijimui: D. J. – 20 000 Lt, G. J. – 30 000 Lt, D. Š. – 20 000 Lt, P. O. – 600 000 Lt, B. V. – 600 000 Lt, R. S. – 30 000 Lt. Įneštų lėšų sąskaita 2010 m. balandžio 28 d. buvo įsigytas 0,7810 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav. Visi minėti piniginių lėšų įnešimai buvo apskaitomi įnašų apskaitos žurnale, o VMI nei piniginių lėšų įnešimo fakto, nei visų įneštų lėšų sumos, nei žemės sklypo įsigijimo aplinkybių neginčija bei jas pripažįsta. Pagal visų partnerių pasirašytą JV sutartį D. J. įsipareigojo, be kita ko, įregistruoti įsigytą žemės sklypą ir statomus pastatus savo vardu, organizuoti statybos rangos darbus, o pilnai pastačius gyvenamuosius namus partneriams juos performinti kiekvieno partnerio vardu.

5. Pareiškėjai teigė, kad Mokesčių administratoriaus vertinimas stokoja logikos, kadangi lieka neaiškus partnerių piniginių lėšų įnešimo ekonominis pagrindimas – prieštarauja elementariai ekonominei logikai ir vertinimas, kad asmenys neatlygintinai įnešė pinigines lėšas sklypui, kuriame neva kitas asmuo ketina vykdyti ekonominę veiklą, įsigyti, patys neturėdami iš to jokios naudos.