- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-242-480/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08736-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- S. F.
- Suinteresuotas asmuo
- G. F., valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
- 3.2.8.1Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15443-1088/2022 pagal pareiškėjo S. F. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. F. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. F. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti jo turtą.
2. Pareiškime nurodė, kad juridinę reikšmę turtintis faktas reikalingas nustatyti tam, jog pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą. J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu yra įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). J. K. buvo išsituokęs, vaikų neturėjo. J. K. ir J. K. buvo broliai, kurių tėvai buvo A. K. ir P. K., kurie taip pat yra mirę. J. K. turėjo dukrą L. K., kuri buvo ištekėjusi už V. F., bei susilaukė dviejų sūnų – pareiškėjo S. F. ir G. F.. Vėliau L. K. išsiskyrė su V. F. bei susituokė su V. P.. Pareiškėjo motina L. P. mirė dar (duomenys neskelbtini). L. P. jokio turto neturėjo, todėl po jos mirties nei pareiškėjas, nei jo brolis G. F. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo priėmimo po motinos mirties. L. K. (santuokinės pavardės – F, po to P.) buvo mirusiojo J. K. dukterėčia (mirusiojo brolio J. K. dukra), tačiau pastaroji mirė anksčiau už J. K.. Kadangi mirusysis J. K. mirimo momentu neturėjo nei žmonos, nei vaikų, jo brolis J. K. yra miręs, L. K. yra mirusi, todėl faktiškai mirusiojo J. K. turtu rūpinasi pareiškėjas S. F., faktiškai turtą valdydamas, t. y. mokėdamas mokesčius už butą(mokesčių sąskaitų ir kvitų kopijos pridedamos), prižiūrėdamas jį. S. F. taip pat rūpinosi mirusiuoju prieš mirtį, jį laidojo, apmokėjo laidojimo išlaidas, prižiūrėdamas jį. S. F. taip pat rūpinosi mirusiuoju prieš mirtį, jį laidojo, apmokėjo laidojimo išlaidas. Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus J. K. sudarytų testamentų ar įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Kadangi butu, jo išlaikymu rūpinosi ir šiai dienai rūpinasi išimtinai pareiškėjas, darytina išvada, jog jis priėmė po J. K. mirties atsiradusį palikimą jį pradėjęs faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo G. F. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškimu, nes jame išdėstyti teisingi faktai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, priteisė iš pareiškėjo valstybei 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
6. Teismas sutiko su pareiškėjo atstovės teismo posėdyje išsakytu argumentu, jog jeigu palikėjo J. K. mirties dieną būtų buvusi gyva pareiškėjo motina L. P., ši būtų priėmusi palikimą, nes ji, būdama palikėjo brolio dukra (palikėjo dukterėčia) ir nesant aukštesnės eilės įpėdinių, tokią teisę turėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas palikėjo dukterėčios vaiku, į CK 5.11 straipsnio, nustatančių įstatyminių įpėdinių ratą, nepatenka.
8. Teismas konstatavo, kad palikimo atsiradimo metu pareiškėjas nebuvo įstatyminiu įpėdiniu ir negalėjo paveldėti palikėjo J. K. turto pagal įstatymą.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas palikimo atsiradimo metu nebuvo palikėjo nei testamentinis nei įstatyminis įpėdinis ir pretenduoti į jo palikimą negalėjo, palikimo atsiradimo metu neturėjo subjektyvinės teisės paveldėti, todėl bet kokie buvę ar nebuvę faktiniai palikimo priėmimo veiksmai, atlikti asmens, neturinčio teisės paveldėti, neturi jokios teisinės reikšmės ir negali sukelti teisinių palikimo priėmimo pasekmių, todėl net ir teismui šioje byloje nustačius faktą, kad pareiškėjas palikėjo turtą faktiškai priėmė valdyti, jis vis tiek netampa įpėdiniu pagal įstatymą, todėl paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas.
10. Teismas, nustatęs, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali sukurti teisinių pasekmių, ir atsižvelgęs į tai, jog teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie nesukels teisinių pasekmių, civilinę bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. F. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. L. K. (santuokinės pavardės – F., po to P.) buvo mirusiojo J. K. dukterėčia (mirusiojo brolio J. K. dukra), tačiau pastaroji mirė anksčiau už J. K.. Kadangi mirusysis J. K. mirimo momentu neturėjo nei žmonos, nei vaikų, jo brolis J. K. yra miręs, L. K. yra mirusi, todėl faktiškai mirusiojo J. K. turtu rūpinasi pareiškėjas S. F., faktiškai turtą valdydamas, t. y. mokėdamas mokesčius už butą (mokesčių sąskaitų ir kvitų kopijos pateiktos), prižiūrėdamas jį. S. F. taip pat rūpinosi mirusiuoju prieš mirtį, jį laidojo, apmokėjo laidojimo išlaidas. Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus J. K. sudarytų testamentų. Taip pat testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Kadangi butu, jo išlaikymu rūpinosi ir šiai dienai rūpinasi išimtinai pareiškėjas, darytina išvada, jog jis priėmė po J. K. mirties atsiradusį palikimą jį pradėjęs faktiškai valdyti, todėl S. F. atliko visus aktyvius palikimo priėmimo veiksmus.
1.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad pareiškėjas nepatenka į įpėdinių eilę, nes jo mama L. P. yra J. K. 5 eilės įpėdinė CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, tačiau pareiškėjo mama mirė labai anksti ((duomenys neskelbtini)), dėl ko, jei ji būtų gyva, ji būtų paveldėjusi J. K. turtą, o po jos mirties paveldėjęs būtų pareiškėjas. J. K. nei žmonos, nei vaikų neturėjo, todėl pareiškėjas jam buvo lyg anūkas, kurios jis niekada neturėjo. Kol J. K. buvo gyvas nei J. K., nei pareiškėjas net nesusimąstė apie tai, kad reikėtų parašyti testamentą ar kitokiu būdu iš anksto perleisti turtą, nes niekam nerūpėjo turtiniai klausimai. Tačiau J. K. mirus, pareiškėjui negali būti sudaroma kliūtis paveldėti dėdės turtą, kai yra visiškas pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirasis skundas nepagrįstas, suinteresuotas asmuo pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams.
13. Suinteresuotas asmuo G. F. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
17. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).
18. Nustatyta, kad pareiškėjas S. F. (toliau – ir apeliantas) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti juridinį reikšmę turintį faktą, jog po jo motinos dėdės J. K. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs valdyti turtą. Pareiškėjas šį juridinę reikšmę turintį faktą siekia nustatyti tam, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą nutraukė tuo pagrindu, jog prašomas nustatyti faktas neturi juridinės reikšmės – nesukurs pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjas, būdamas palikėjo dukterėčios vaiku, nepatenka į CK 5.11 straipsnyje nurodytą įstatyminių įpėdinių ratą.
20. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog jo mama mirė anksčiau už palikėją. Jei būtų buvusi gyva, būtų paveldėjusi palikėjo turtą, o po jos mirties turtą būtų paveldėjęs pareiškėjas. Palikėjas nei žmonos, nei vaikų neturėjo, todėl pareiškėjas jam buvo kaip anūkas, kuris juo rūpinosi iki mirties, taip pat palikėjo laidotuvėmis, iki šiol prižiūri ir rūpinasi palikėjo turtu – butu. Palikėjui esant gyvam nei palikėjas, nei pareiškėjas nepagalvojo apie testamento sudarymą ar kitokį turto perleidimą, nes niekam nerūpėjo turtiniai klausimai, tačiau mirus palikėjui, pareiškėjui negali būti sudaroma kliūtis paveldėti dėdės turtą.
21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad P. K., miręs (duomenys neskelbtini), ir A. K., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo palikėjo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), ir J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Apelianto motina L. K. (F., vėliau – P.), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo palikėjo brolio J. K. ir D. K. dukra, taigi apelianto motina buvo palikėjo dukterėčia. Apeliantas ir suinteresuotas asmuo G. F. yra palikėjo dukterėčios vaikai. Palikėjas mirties momentu buvo išsituokęs, vaikų neturėjo. Iš VĮ Registro centro duomenų matyti, kad palikėjo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis, po palikėjo mirties palikimo priėmimo / atsisakymo faktų nenustatyta.
22. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytos įpėdinių eilės paveldint pagal įstatymą: pirmos eilės – pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
23. Nagrinėjamu atveju apeliantas yra palikėjo dukterėčios sūnus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jis nepatenka į CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytą įpėdinių pagal įstatymų sąrašą, todėl, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, nepriklausomai nuo to, ar apeliantas valdė palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties, nėra laikytinas palikėjo įpėdiniu pagal įstatymą. Tokiu atveju net ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas po jo motinos dėdės mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jo turtą, tai pareiškėjui nesukels teisinių pasekmių. Taigi prašomas pripažinti juridinę reikšmę turintis faktas neturi juridinės reikšmės, t. y. nėra susijęs su pareiškėjo subjektinės teisės atsiradimu, pasikeitimu, pabaiga ir nesukels pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis skundžiamoje nutartyje.
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bei bylos nutraukimo kaip nenagrinėtinos teisme civilinio proceso tvarka klausimais, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.