- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-11
- Bylos Nr.
- e2YT-15443-1088/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08736-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Snieguolė Miceikaitė
dalyvaujant pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atstovei advokato padėjėjai Snieguolei Miceikaitei, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko įgaliotam atstovui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas tikslu gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą (el. dok. Nr. CBP-11443).
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vardu yra registruotas butas. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo broliai (tėvai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirę). (duomenys neskelbtini) turėjo dukrą (duomenys neskelbtini), kuri buvo ištekėjusi už (duomenys neskelbtini), bei susilaukė dviejų sūnų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jokio turto neturėjo, todėl po jos mirties nei pareiškėjas, nei jo brolis nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo. (duomenys neskelbtini) buvo mirusiojo (duomenys neskelbtini) dukterėčia (mirusiojo brolio (duomenys neskelbtini) dukra), tačiau mirė anksčiau už (duomenys neskelbtini). Kadangi mirusysis (duomenys neskelbtini) mirties momentu neturėjo nei žmonos, nei vaikų, o brolis (duomenys neskelbtini), dukterėčia (duomenys neskelbtini) mirę, todėl faktiškai mirusiojo (duomenys neskelbtini) turtu rūpinasi pareiškėjas (duomenys neskelbtini), faktiškai turtą valdydamas, t. y. mokėdamas mokesčius už butą, prižiūrėdamas jį. (duomenys neskelbtini) taip pat rūpinosi mirusiuoju prieš mirtį, jį laidojo, apmokėjo laidojimo išlaidas.
3. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje pilnai palaikydama pareikšimą ir jame išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad testamento palikėjas nebuvo sudaręs, tačiau pareiškėjas (duomenys neskelbtini) iki jo mirties rūpinosi ir jį prižiūrėjo, kadangi artimesnių giminaičių (duomenys neskelbtini) neturėjo. Pareiškėjas po (duomenys neskelbtini) mirties toliau gyvendamas palikimą sudarančiame turte – bute (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėdamas, mokėdamas jo išlaikymo ir priežiūros mokesčius, aktyviais veiksmais išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo (toliau – ir suinteresuotas asmuo1) (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka (DOK-113705). Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir suinteresuotas asmuo2) atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikto turto priėmimą valdyti. Teismui įsitikinus, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus prašymo tenkinimui (DOK-89130). Teismo posėdyje suinteresuoto asmens2 atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepime prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byla nutraukiama.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tėvai. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) tėvai. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) (santuokinės pavardės F., po to – P.) vaikai. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), mirė ištuokoje, duomenų apie vaikus nėra. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, (duomenys neskelbtini) vardu registruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po (duomenys neskelbtini) mirties palikimo priėmimo/palikimo atsisakymo faktų nėra.
7. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
8. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).
9. Pareiškėjas pareiškimą pateikė tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Įstatyme nustatytos šešios įpėdinių eilės paveldėti pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.11 straipsnyje nustatytas įpėdinių eilės sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas, t. y. įstatymų leidėjo nustatytas giminystės ryšys ir laipsnis negali būti aiškinamas išplečiant įstatyminių įpėdinių asmenų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Sutiktina su pareiškėjo atstovės teismo posėdyje išsakytu argumentu, jog jeigu palikėjo (duomenys neskelbtini) mirties dieną būtų buvusi gyva pareiškėjo motina (duomenys neskelbtini), ši būtų priėmusi palikimą, nes ji, būdama palikėjo brolio dukra (palikėjo dukterėčia) ir nesant aukštesnės eilės įpėdinių, tokią teisę turėjo CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Tačiau pareiškėjas, būdamas palikėjo dukterėčios vaiku, į CK 5.11 straipsnio, nustatančių įstatyminių įpėdinių ratą, iš viso nepatenka. Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad palikimo atsiradimo metu pareiškėjas nebuvo įstatyminiu įpėdiniu ir negalėjo paveldėti palikėjo (duomenys neskelbtini) turto pagal įstatymą. Pripažinus, kad pareiškėjas palikimo atsiradimo metu nebuvo palikėjo nei testamentinis nei įstatyminis įpėdinis ir pretenduoti į jo palikimą negalėjo, palikimo atsiradimo metu neturėjo subjektyvinės teisės paveldėti, todėl bet kokie buvę ar nebuvę faktiniai palikimo priėmimo veiksmai, atlikti asmens, neturinčio teisės paveldėti, neturi jokios teisinės reikšmės ir negali sukelti teisinių palikimo priėmimo pasekmių. Todėl net ir teismui šioje byloje nustačius faktą, kad pareiškėjas palikėjo turtą faktiškai priėmė valdyti, jis vis tiek netampa įpėdiniu pagal įstatymą, todėl paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas. Byloje nustačius aplinkybes, leidžiančias pripažinti, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali sukurti teisinių pasekmių ir atsižvelgdamas į tai, kad teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie nesukels teisinių pasekmių, civilinė byla nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
10. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
11. Procesinių dokumentų siuntimo 8,96 Eur išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 293 straipsnio 1 punktu, teismas,
nutaria:
civilinę bylą nutraukti.
Priteisti iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,96 Eur (aštuonių eurų ir 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Nutartį siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.