- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- e2S-1269-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19699-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- M. M., J. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. M. ir J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. M. ir J. M. pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolis D. B., Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,LT Aqua“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai M. M. ir J. M. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti, kad skolininkui M. M. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. M. priklauso ½ dalis nurodyto turto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų M. M. ir J. M. pareiškimą dėl turto dalies nustatymo.
3. Teismas nustatė, kad CPK 667 straipsnyje nurodyta, kad jeigu nė vienas išieškotojas per nustatytą terminą nepateikia antstoliui prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Vadinasi, CPK numatyta, kad kai tarp šalių nėra ginčo, jie turto dalį gali nustatyti notarine tvarka, pateikdami sutikimą antstoliui. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju patys pareiškėjai nurodo, kad tarp jų ginčo dėl padalijamo turto nėra, tačiau nepateikė priežasčių, iš kurių būtų aišku, kodėl nebuvo pasinaudota notarine tvarka.
4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjai kreipėsi į notarą ir šis atsisakė tvirtinti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat įvertinęs tai, kad tarp šalių nėra ginčo, pareiškimą atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjai M. M. ir J. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį ir pareiškimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėjimui iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Antstolio D. B. 2020 m. birželio 17 d. patvarkyme Nr. S-20-35-17028 yra konstatuota, kad antstolis 2020 m. gegužės 18 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-35-12460 dėl pasiūlymo skolininkui nustatyti turto dalį. Šiuo patvarkymu antstolis skolininkui M. M. pasiūlė per dvidešimt dienų nuo minėto patvarkymo surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka formą. Minėtas patvarkymas skolininkui išsiųstas 2020 m. gegužės 18 d. Skolininkas sutikimo per nustatytą terminą antstoliui D. B. nepateikė. Pareiškėjas M. M. neginčija, kad jis tokio sutikimo antstoliui neteikė. CPK 667 straipsnio 2 dalis reglamentuoja vykdomosios bylos dalyvių elgesį tokiu atveju, kai skolininkas neteikia sutikimo dėl turto notarinio pasidalijimo/dalies nustatymo: antstolis pasiūlo išieškotojui ir bendraturčiams kreiptis į teismą. Pareiškėjai (bendraturčiai) taip ir padarė – pateikė teismui prašymą dėl turto dalies nustatymo. Pažymi, jog neturi procesinės reikšmės aplinkybė, kad tarp bendraturčių šiuo metu nėra ginčo dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje. Svarbu tai, kad egzistuoja situacija, reglamentuota CPK 667 straipsnio 2 dalyje ir bylos dalyviai šioje situacijoje vadovaujasi būtent šia procesine teisės norma. Teismas, atsisakydamas priimti šį pareiškimą, nepagrįstai suvaržė pareiškėjų teisę, numatytą CPK 667 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
7. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų M. M. ir J. M. pareiškimą dėl skolininko M. M. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui prieštaravimų, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
9. Taigi, įstatymas teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo numato ne tik išieškotojui, tačiau ir bendraturčiams. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, CPK nėra numatyta, kad bendraturčiai minėta teise gali pasinaudoti tik tada, kai tarp jų yra kilęs ginčas dėl padalijamo turto.
10. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis D. B., vykdydamas skolos išieškojimą iš skolininko M. M. išieškotojos Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos naudai, 2020 m. gegužės 18 d. priėmė patvarkymą dėl pasiūlymo skolininkui nustatyti turto dalį Reg. Nr. S-20-35-12460, kuriuo antstolis skolininkui M. M. pasiūlė per dvidešimt dienų nuo minėto patvarkymo surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka. Antstolis, nustatęs, jog skolininkas sutikimo per nustatytą terminą antstoliui nepateikė, 2020 m. birželio 17 d. priėmė Patvarkymą dėl pasiūlymo nustatyti turto dalį Nr. S-20-35-17028, kuriuo antstolis, vadovaudamasis CPK 613 straipsniu ir 667 straipsniu, pasiūlė išieškotojai Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, skolininko sutuoktinei J. M. ir skolininkui M. M. per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, šiuo atveju pareiškėjai (bendraturčiai) būtent ir pasinaudojo jiems įstatymo suteikta teise ir antstolio pasiūlymu teikti teismui prašymą dėl skolininko M. M. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų pareiškimą, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarką, bei nepagrįstai pareiškėjų pareiškimą atsisakė priimti. Dėl šių priežasčių yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti.
11. Ieškinio (pareiškimo) atitikimo įstatymų reikalavimams visa apimtimi vertinimas ir jo (ne)priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, bet netikrinamas ieškinio (pareiškimo) atitikimas įstatymo reikalavimams apskritai (turinio ir formos prasme), o tai taip pat reikšminga ieškinio (pareiškimo) (ne)priėmimo klausimui išspręsti. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjų pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų M. M. ir J. M. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.