Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 4 metams.

Bausmės pradžia – 2020 m. birželio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 28 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2020 m. rugsėjo 28 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 11 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam L. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – dalyvauti Anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupės veikloje ir kreiptis į pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo, administracijai pasiūlius, pradėti dirbti. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuteistas 7 kartus Lietuvoje bei 9 kartus užsienyje, baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų skola 170 eurų. Analizuojant nuteistojo ankstesnę patirtį, teisės pažeidimus, pastebima, kad jis nuosekliai vykdydavo nusikalstamas veikas. Nuteistasis baustas už narkotikų vartojimą. Nusikaltimuose daugiausia vyrauja vagystės, todėl vykdomus nusikaltimus galima priskirti modeliui. Nuteistasis didelio noro dirbti nerodo. Pataisos įstaigoje kreipėsi raštu dėl darbo, tačiau pasiūlyto darbo atsisakė, motyvuodamas, kad negalės dirbti tokio darbo. Remiantis gauta informacija galima teigti, kad nuteistajam trūksta stabilios darbinės patirties, kad linkęs užsidirbti pinigų nelegaliu būdu, stokoja motyvacijos save realizuoti darbinėje veikloje pataisos namuose, turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurie šiai dienai yra sprendžiami minimaliai, todėl lygtinai paleidus, gali apsunkinti tolimesnį integracijos į visuomenę procesą. Analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo, kaip asmenybės bruožo, veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdingi stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Nuteistasis kriminalinio elgesio nuostatas palaiko iš dalies. Individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo taip pat iš dalies. Komisija buvo rekomendavusi nuteistajam kreiptis dėl įsidarbinimo, o darbą pasiūlius, jį dirbti, tačiau nuteistajam pasiūlius pasiuntinio darbą, pasiūlyto darbo atsisakė. Išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai tokie kaip: nepastovi gyvenamoji vieta, pasižymi maža motyvacija darbui, turi skolų, ieškinių ir menkas jų apmokėjimo galimybes, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus, kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kriminalinių nuostatų palaikymas. Įvertinusi visas aplinkybes, Komisija sprendė negalinti konstatuoti, kad nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai mažėja. Atsižvelgdama į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. R. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo L. R. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, t. y. visiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos II dalies 51-52 lapai).

Nuteistasis L. R. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. L. R. stengėsi vykdyti individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, atliekant bausmę drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą paskatintas, palaiko socialinius ryšius su sugyventine ir sūnumi. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, kad nors L. R. nusikalstamo elgesio rizika vidutinė pagal OASys metodiką, šiuo metu daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima, kadangi nėra nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Nors yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau ankstesniais vertinimais taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikaltimo rizika. Taigi, per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo ženklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, kas rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo maksimalios.

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam vis dar išlieka daug kriminogeninių veiksnių, tiek statinių (ankstesni teistumai, pirmasis teistumas jauname amžiuje ir būdingas teisės pažeidimų modelis), tiek ir dinaminių (nepastovi gyvenamoji vieta, nestabili darbo patirtis, maža motyvacija darbui, skolų, ieškinių buvimas ir menkos jų apmokėjimo galimybės, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, būdingas impulsyvus, agresyvus ir kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, tikslų neturėjimas, gyvenimas šia diena, kriminalinių nuostatų palaikymas, - kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo L. R. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis, nors bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau paskatintas tik vieną kartą, kas taip pat nepatvirtina akivaizdžios ir ženklios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam trūksta stabilios darbinės patirties, jis linkęs užsidirbti pinigų nelegaliu būdu, stokoja motyvacijos save realizuoti darbinėje veikloje pataisos namuose. Savo galimybę įsidarbinti po paleidimo laisvėje patvirtino tik formaliai. Analizuojant nuteistojo ankstesnę patirtį, teisės pažeidimus, pastebima kad jis nuosekliai vykdydavo nusikalstamas veikas (vagystes, vogtų daiktų prekybą). Apie savo darbinę patirtį kalba neišsamiai, teigia, jog dar kažkada Lietuvoje dirbęs vadybininku, bendros darbinės patirties neįvardija. Didelio noro dirbti pataisos namuose nerodo, kadangi pataisos įstaigoje kreipėsi raštu dėl darbo, tačiau pasiūlyto darbo atsisakė, motyvuodamas, kad negalės dirbti tokio darbo, dėl to kreipėsi dėl kito darbo rašydamas prašymą (duomenys neskelbtini), tačiau darbas nebuvo suteiktas. Praeityje Sodros duomenimis Lietuvoje turi darbinės patirties apie 3 metus nuo 2004 m. iki 2007 m. Nuosprendžio duomenimis nuteistasis kartu su pažįstamais važiuodavo „dirbti“ – vogti į užsienį, kadangi tuo metu vartodavo narkotikus. Komisija taip pat pagrįstai sprendė, jog L. R. stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties. Taigi, nuteistojo menka darbinė patirtis leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę, tuo labiau, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų tiek valstybei, tiek ir tretiesiems asmenims, kuriuos pradėjo vykdyti tik nuo 2021 m. sausio 18 d., mokėdamas po 15 Eur per mėnesį, iš viso yra sumokėjęs 90 Eur, kas rodo, kad savo pinigines prievoles jis vykdo tik labai simboliškai, nepaisant to, kad nuteistasis turėjo akivaizdžią galimybę atlyginti kur kas daugiau žalos, nes iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą pataisos namuose nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. liepos 12 d. iš artimųjų gavo 1080,65 Eur, išleido 1049,18 Eur (tame tarpe 90 Eur dengė skolai). Akivaizdu, jog turimos tokios didelės piniginės prievolės laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę.

Nuteistasis kartu su skundu pateikė (duomenys neskelbtini) pažymos kopiją, patvirtinančią, kad bendrovė laiduoja, jog L. R. po bausmės atlikimo bus įdarbintas įmonėje. Teismas atkreipia dėmesį, jog įdarbinti nuteistąjį įmonė įsipareigojo tik po bausmės atlikimo, o ne jį lygtinai paleidus. Vertinant tą aplinkybę, jog laisvėje jis turi tik minimalią darbinę patirtį, kuri įgyta prieš 13-17 metų, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Atsižvelgiama ir į tai, kad tvirti socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas ir jų parama, geros gyvenimo sąlygos ir pastovi gyvenamoji vieta laisvėje yra svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nuteistasis prie skundo pridėjo D. K. sutikimą, kad jos tolimas giminaitis L. R., atlikęs laisvės atėmimo bausmę, apsigyventų kartu su ja jai priklausančiame bute. Taigi, ši pažyma nepatvirtina, jog nuteistasis turės pastovią gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo laikotarpiu. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis socialinius ryšius palaiko su sugyventine, tačiau nuteistojo gyvenimo sąlygos, tai, kad jis neturi savo būsto, pripažinta kriminogeniniu veiksniu. Taigi, šiuo atveju spręsti apie nuteistojo stiprius socialinius ryšius ir geras gyvenimo sąlygas laisvėje, kas lemtų sėkmingą probaciją, negalima.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad L. R. psichologinio vertinimo metu buvo stebimas vidutinis nerimo lygis. Nusikalstamo elgesio motyvu jis nurodo materialinės naudos siekimą, taip pat pripažįsta turintis priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų, šią problemą yra sprendęs gydydamasis ilgalaikės reabilitacijos centre Ispanijoje. Analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo, kaip asmenybės bruožo, veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdinga stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. L. R. šiuo metu suvokia savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes, geba įvardinti iš nusikaltimo kylančią žalą sau, kiek mažiau supranta neigiamą poveikį visuomenei. Nuteistasis iš dalies palaiko kriminalinio elgesio nuostatas. Taigi, šios nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant jo nusikalstamą elgesį įtakojusius veiksnius.

Skunde nuteistasis teigė, kad Komisija buvo vienašališka ir neobjektyvi, tačiau jokių šį teiginį pagrindžiančių argumentų jis nenurodė, teismas taip pat neturi jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad Komisija buvo šališka, todėl šis nuteistojo niekuo nepagrįstas teiginys atmetamas.

Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis lyginant ją su atliktąja, yra dar pakankamai didelė – 1 metai 10 mėnesių ir 17 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis L. R. atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą, padarytą 2013 metais, kuomet veikdamas bendrininkų grupėje, atlikdamas vaidmenį organizuotos grupės vykdomuose nusikaltimuose, pasinaudodamas asmens pažeidžiamumu, t. y. priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sunkia materialine padėtimi, darbo ir pragyvenimo šaltinio neturėjimu, menku išsilavinimu, verbavo asmenį, kurį būtų galima išnaudoti nusikalstamoms veikoms. Anksčiau yra nuteistas 7 kartus Lietuvoje bei 9 kartus užsienyje. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Šią išvadą teismas daro taip pat ir kontekste tos aplinkybės, jog nuteistasis iki šiol nėra įvykdęs visų socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – atsisakė jam pasiūlyto pasiuntinio darbo, skunde nurodė, jog tai yra nekvalifikuotas darbas, žeminantis jo orumą, todėl kreipėsi su kitu prašymu dėl įdarbinimo suvirintoju, nors asmens byloje nėra duomenų, jog jis turėtų suvirintojo kvalifikaciją. Toks nuteistojo požiūris į suteikiamą galimybę dirbti ir darbą tik patvirtina jo nesavikritiškumą, perdėtą savęs vertinimą bei nenorą pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais. Tokią išvadą teismas daro ir kontekste to fakto, kad teismo iniciatyva gautais Sodros duomenimis nuteistasis buvo saistomas darbo santykiais ir legaliais būdais užsidirbo pragyvenimui tik 2006-2007 metais.

Tokiu būdu teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis L. R. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo L. R. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.