- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-30
- Bylos Nr.
- ATP-836-327/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00296-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarimo I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. nutarimu pripažino I. M. kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. ir nubaudė penkių tūkstančių litų bauda, ir pagal ATPK 130² str. – penkių tūkstančių penkių šimtų litų bauda su automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę subendrintą nuobaudą paskyrė penkių tūkstančių penkių šimtų litų baudą su automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. I. M. nubausta už tai, kad 2014-05-16, 8.30 val. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (alkoholio koncentracija 2,39 prom. ± 5 proc.), neturėdama teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, vairuodama transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. P., nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė ir atsitrenkė į šalikelėje stovintį automobilį bei apgadino abu automobilius, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133, 9 punktų reikalavimus.
M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarimą ir netaikyti automobilio, „Audi A4“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio E. P., konfiskavimo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. Teisme sužinojo, kad automobilis yra parduotas R. Š., tačiau dokumentai nesutvarkyti. Tuo metu, kai automobilis buvo perstatinėjamas į kitą vietą, dabartinio savininko nebuvo, o automobilis buvo pastatytas be jo žinios.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog automobilis šiuo metu yra saugojimo aikštelėje, kur jo saugojimo para kainuoja 20 litų. Automobilio saugojimo aikštelės įmonei už suteiktas paslaugas taip pat reikės atlyginti. Konfiskuoto automobilio savininkas savo automobilį įvertino 5000 litų. Jam transporto priemonė yra reikalinga darbui ir dviem mažamečiams vaikams.
Šalies argumentai
I. M. skunde nurodo, kad gailisi dėl padarytų pažeidimų, nori atlyginti padarytą žalą, tačiau materialinė padėtis yra sunki, nes viena augina sūnų, pusę metų yra socialiai remtina, nuo 2013-01-31 registruota darbo biržoje. Nurodo, kad turi autoremonto šaltkalvio profesiją, bet pagal specialybę dirbti negali, dėl sveikatos sutrikimų, turi II grupės darbingumo apribojimus. Nekilnojamojo turto neturi. Prašo leisti baudą mokėti dalimis po 100 Lt į mėnesį, bei gražinti automobilį savininkui. Pažada laikytis įstatymų ir niekada nenusižengti.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas atsiliepime į I. M. apeliacinį skundą, prašo skundo netenkinti, nes jis yra nepagrįstas, o jame išdėstyti motyvai nėra pakankamas pagrindas panaikinti teismo nutarimą.
I. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, apeliantė prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti ATPK 130² str. numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, bei išdėstyti baudos mokėjimą.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str. 1 d.).
ATPK 130² str. numatyto teisės pažeidimo padarymas teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuobaudą I. M., tinkamai įvertino apeliantės asmenybę (niekur nedirba, anksčiau bausta už įvairius administracinės teisės pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų), pažeidimo pobūdį, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir paskyrė I. M. 5500 Lt baudą su transporto priemonės, nuosavybės teise priklausančios E. P., konfiskavimu.
ATPK 130² str. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-4-2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime taip pat konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Tokios praktikos yra laikomasi iki šiol (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3392/2011, N261-4717/2011). Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
Teismų praktikoje, analizuojant ATPK įtvirtintas normas bei remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. numatytą teisės pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010).
Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis, kuriuo I. M. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, nuosavybės teise priklauso E. P. (b. l. 18). Teismo posėdžio metu tiek I. M., tiek automobilio savininkas paaiškino, kad automobilis kelis kartus buvo perparduotas, tačiau jo registracijos ir pirkimo-pardavimo dokumentai nebuvo sutvarkyti, neaišku, kas tą dieną naudojo automobilį, pas ką buvo laikomi automobilio rakteliai, kurie buvo duoti pažeidimus padariusiam asmeniui, t. y. I. M.. Byloje nėra jokių duomenų, jog automobilis buvo E. P. parduotas, ar paimtas prieš jo valią, todėl apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad transporto priemonės savininkas E. P., būdamas automobilio – padidinto pavojaus šaltinio savininku ir faktiniu valdytoju, nustatytoje bylos faktinėje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestingas ir pareigingas, todėl jis taip pat yra, nors ir netiesiogiai, atsakingas už nustatyto teisės pažeidimo padarymą (ATPK 26 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo (pvz. Kauno apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-745-290/2012, ATP-640-397/2013 ir t. t.). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Todėl pripažintina, kad transporto priemonė konfiskuota pagrįstai.
Jokių išskirtinių aplinkybių I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Tai, kad jos turtinė padėtis sunki, viena augina sūnų, neturi nekilnojamojo turto, turi II lygio nedarbingumą, taip pat nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliantė prieš darydama pažeidimus žinojo apie savo materialinę padėtį ir kitas apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes ir tai jos nesulaikė nuo pažeidimų padarymo.
Konstatuojama, kad I. M. atžvilgiu pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti automobilio konfiskavimo nėra, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo prašymą dėl baudos išdėstymo, pažymi, kad ATPK 313 str. 3 d. nurodyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Iš byloje esančio Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-04 rašto (b. l. 38), matyti, jog pažeidėja buvo informuota apie galimybę prašyti išdėstyti baudą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad I. M. buvo pateikusi apylinkės teismui prašymą išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja šio prašymo, nes apeliantė su tokiu prašymu turi teisę kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.