- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- 1-1635-859/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16419-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Baku mieste, Azerbaidžanas, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, Vilniaus m. sav., gyvenamoji vieta nedeklaruota, gyvena nesudaręs santuokos, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veikią - nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. balandžio 21 d., 20:00 val., Mokslininkų gatvėje, ties pastatu Nr. 9A, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas (pirmojo patikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,27 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu - 2,21 promilės). Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje A. Z. prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, sutiko būti tuoj pat teisiamas ir duoti parodymus bei parodė, kad 2019 m. balandžio 21 d. dirbo sode. Apie 15:00 val. buvo pietūs, todėl išgėrė apie 100 g. brendžio. Panašiai alkoholio išgėrė ir apie 19-20 val. ir sėdęs į jo gyvenimo draugės vardu registruotą automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo iki Mokslininkų g. esančios parduotuvės „IKI“, kur norėjo nusipirkti stipresnių gėrimų. Bet jų jam nepardavė. Todėl nusipirko mineralinio vandens ir grįžo prie automobilio. Jam nepažįstamas vyras pradėjo jį filmuoti, sakė, kad iškvietė policiją. Jis neprisimena, ar vairavo automobilį tuo metu. Visko kas vyko neatsimena, bet galėjo būti kaip nurodyta byloje. Dėl padaryto gailisi. Negali paaiškinti, kodėl sėdo neblaivus ir vairavo automobilį.
Ikiteisminiame tyrime A. Z. davė analogiškus parodymus (b. l. 38).
Dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.
Šalies argumentai
Ikiteisminis tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos – nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) pradėtas 2018 m. birželio 11 d. (b. l. 1). Prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu, pateikdamas ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, per įstatymo nustatytą 14 dienų terminą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 426 straipsnis). Teisme pareiškimas su byla gautas 2018 m. birželio 20 d., teismo posėdis surengtas 2018 m. birželio 22 d. Prokurorui paskelbus pareiškimą, kaltinamasis J. B. sutiko būti tuoj pat teisiamas (BPK 428 straipsnio 1 dalis, 432 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismo išvados ir motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių.
A. Z. prisipažino neblaivus vairavęs transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)
Be pastarojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir bylos duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais (BPK 20 straipsnio 1-4 dalys).
Pirmas pranešimas apie galimą nusikalstamą veiką gautas BPC 2019 m. balandžio 21 d., 19 val., 54 min., kai asmuo, prisistatęs Krikščiūnu pranešė apie tai, kad „IKI“ aikštelėje stipriai neblaivus vyras bandė išvažiuoti automobiliu Audi, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas jį sulaikė. Vyras nuėjo į parduotuvę (b. l. 9).
Į įvykį atvykęs policijos patrūlių ekipažas (pateikti du identiški tarnybiniai pranešimai) nustatė, kad Mokslininkų g. 9A, pastebėjo budinčio nurodytą automobilį Audi, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Prie jų priėjo T. K., kuris paaiškino, kad matė, kaip vyras – žilų plaukų, sėdo į šį automobilį ir pradėjo važiuoti, tačiau jis vairuotoją sustabdė, nes jis akivaizdžiai buvo neblaivus. Paaiškino, kad savo mobiliu telefonu viską užfiksavo. Nurodė vyrą, kuris vairavo automobilį, šis stovėjo už parduotuvės „IKI“ kampo. Priėjus prie jo pastarasis stovėjo su buteliu mineralinio vandens. Nustatė, kad tai A. Z.. Paaiškinus atvykimo priežastį, pastarasis neigė vairavęs automobilį. Teigė, kad atėjo į parduotuvę apsipirkti. Paprašius pateikti dokumentus, vyras iš minėto automobilio daiktadėžės paėmė pasą ir kitus automobilio dokumentus. Bendravimo metu nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinę blaivumą alkotesteriu nustatė A. Z. 2.27 promiles girtumo. Pakartotinai patikrinus maždaug po 20 min. nustatytas 2.21 promilių girtumas. Automobilį paliko aikštelėje, o A. Z. pristatė į 1 policijos komisariatą. Prie tarnybinio pranešimo pridėjo pranešėjo paaiškinimą, dvi alkotesterio šakneles, alkotesterio patikros sertifikatą (b. l. 10, 11).
Alkotesteriu nustatytas A. Z. neblaivumas 2019 m. balandžio 21 d.,20:15 val. - 2,27 promilės (b. l. 46, 48), o 20:32 val. - 2,21 promilės (b. l. 47, 48).
Liudytojas T. K. parodė, kad 2019 m. balandžio 21 d., 19:40 val. buvo atvažiavęs į parduotuvę "IKI", esančią Mokslininkų g. Pamatė eilėje, kad girtas vyras norėjo nusipirkti brendžio butelį, bet pardavėja jam nepardavė. Kai šis vyras išėjo į lauką, ėjo jam iš paskos. Vyras buvo akivaizdžiai girtas, svirduliavo, o priėjęs prie automobilio "Audi 80", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, sėdo už automobilio vairo. Automobilyje daugiau jokių žmonių nebuvo. Vyras rengėsi važiuoti. Jis jį perspėjo, kad nevairuotų girtas, sakė, kad iškvietė policiją. Buvo nuėjęs į parduotuvę paklausti ar aikštelė filmuojama vaizdo kamerų. Jam pasakė, kad nefilmuojama. Matė, kad tas vyras nuėjęs į parduotuvę atsinešė mineralinio butelį, kurį įmetęs į saloną ir vėl atsisėdo už vairo ir pradėjo važiuoti atbulas. Priėjęs, vėl jį sudrausmino. Buvo iškvietęs policijos pareigūnus. Vyras pradėjo bartis, grasinti. Sėdo už automobilio vairo ir pavažiavo į priekį. Šį faktą jis nufilmavo. Vyras išlipęs užrakino automobilį ir norėjo pasišalinti, tačiau atvyko policijos pareigūnai. Matė kaip vyrui buvo tikrinamas girtumas, nustatė 2,27 promiles (b. l. 27).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad liudytojas T. K. pateikė vaizdo įrašą, iš kurio matyti kaip automobilis "Audi 80", valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pavažiuoja į priekį, po to automobiliui sustojus iš vairuotojo pusės išlipa vyras žilais plaukais. (b. l. 28). Laikmena, pateikta su prokurorės pareiškimu byloje buvo tuščia. Po pertraukos prokurorė pateikė kitą laikmeną su įrašu, kurį peržiūrėjus nustatyta, kad automobilis "Audi 80", valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje įvažiavo, judėdamas keletas metrų į priekį, į pažymėtą stovėjimo vietą. Automobilio variklis buvo užvestas. Iš automobilio išlipo kaltinamasis.
Liudytoja L. B. parodė, kad automobilis "Audi 80", valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jos vardu. A. Z. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie 20 m., automobilis jų bendra nuosavybė, kartu prižiūri ir moka draudimą. Ji neturi teisės vairuoti, taigi automobilį vairuoja sugyventinis. 2019 m. balandžio 21 d. apie 22 val. ji buvo svečiuose, kai paskambinęs sugyventinis pasakė, kad jį girtą sulaikė policijos pareigūnai (b. l. 25). Šias aplinkybes liudytoja patvirtino ir teisiamajame posėdyje 2019 m. balandžio 30 d., kai buvo atlikta jos apklausa atnaujinus byloje įrodymų tyrimą baigiamųjų kalbų stadijoje (2019 m. balandžio 26 d.). Pastaroji sutiko, kad automobilis būtų konfiskuotas. Jai jo nereikia, nes neturi teisių. Pirko automobilį iš bendrų lėšų su A. Z., su kuriuo gyvena kaip šeima jau 20 metų.
Aptartais byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. Z. 2019 m. balandžio 21 d., 20:00 val., Mokslininkų gatvėje, ties pastatu Nr. 9A, Vilniuje, prie parduotuvės „IKI“, neblaivus vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Todėl yra kaltas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Veika kvalifikuota teisingai.
Bausmės skyrimas
Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad A. Z. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Nors nusikaltimas nėra sunkus visgi, neblaivus vairuotojas kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Nusikaltimas tyčinis, nes A. Z. sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, net ir po liudytojo įspėjimo to nedaryti, elgėsi tendencingai tyčia, siekdamas neblaivus vairuoti automobilį. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
A. Z. neteistas, baustas administracine tvarka už padarytus administracinius nusižengimus tik 2015 m., todėl laikytina, kad jis nebaustas (49-50).
Dėl aptarto teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. Z. už padarytą nusikaltimą paskyrus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę – areštą, nustatant jos terminą - 30 parų, šią bausmę mažinant 1/3, paskirtina galutinė 20 parų arešto bausmė, ją nustatant atlikti poilsio dienomis (BK 49 straipsnio 5 dalis).
BK 66 straipsnio pagrindu į A. Z. paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 21 d., 20:00 val. iki 2019 m. balandžio 22 d., 16:32 val., t. y. 1 para (b. l. 30-31).
(BK 41 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 49 straipsnio 1-4 dalys, 54 straipsnio 1-2 dalys, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai, 61 straipsnio 1-3 dalys). Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, M. K., kuris prisipažino esąs kaltas, paskirtas 60 parų areštas mažintinas vienu trečdaliu ir skiriamas galutinis 40 parų areštas (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys). Į paskirtą bausmę įskaitytinas M. K. laikinajame sulaikyme nuo 2018-06-10 14:45 val. (b. l. 57) ir suėmime nuo 2018-06-11 iki 2018-06-22 11:45 val. (b. l. 85-86) išbūtas laikas, t. y. 12 parų, kuris prilygintinas 12 arešto parų (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis) ir laikytina, kad neatlikta arešto dalis sudaro 28 paras.
BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos įstatymo numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Prokuroras prašo taikyti šias baudžiamojo poveikio priemones, kurios numatytos aptariamo straipsnio 2 dalies 1, 6 ir 9 punktuose: uždraudimas naudotis specialia teise, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir turto konfiskavimą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje - uždraudimo naudotis specialia teise, skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. Z. padarė nors ir nesunkų tačiau tyčinį vieną nusikaltimą. Juo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytos 2,27 promilės etilo alkoholio. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl padarytas nusikaltimas laikytinas gan šiurkščiu.
Dėl nustatyto teismas sprendžia, kad A. Z. turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui.
Dėl turto konfiskavimo.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas <...> priklauso tretiesiems asmenims <...>, teismas iš kaltininko <...> išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Iki 2019 m. balandžio 1 d. atsakomybę už vairavimą neblaiviu, kai nustatomas neblaivumas didesnis nei 1,5 promilės, buvo nustatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Teismų praktikoje laikoma, kad šios veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018). Kasacinis teismas išaiškino ir tai, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pvz. Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-186-942/2018).
Aptariamo baudžiamojo įstatymo nuostatos nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai formuojama praktika, kad, taikydami šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismai turi įvertinti ir šios priemonės taikymo proporcingumą. Už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-80-511/2018). Nustatęs, kad, paskyrus turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimą, būtų pažeistas proporcingumo principas, teismas turi teisę neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Be to, kasacinis teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad BK nėra numatytas draudimas turto konfiskavimą taikyti tais atvejais, kai nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriama baudos bausmė. Nors ir bauda, ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju reiškia turtinio pobūdžio sankcijos pritaikymą, tai nepažeidžia principo, kad už vienos nusikalstamos veikos padarymą galima bausti tik vieną kartą. Proporcingumo pricipo taikymas nereiškia ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, paskyrimas. Teismas išaiškino ir tai, kad nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, jos padarymo aplinkybių, nuteistojo neblaivumo laipsnio, visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-719/2018).
Nustatyta, kad automobilio Audi 80, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra L. B. (b. l. 17). EMPREKIS pažymoje nurodyta, kad automobilio Audi 80, 1988 m., vertė su PVM yra 350 EUR (b. l. 18). A. Z. nusikaltimą padarė neblaivus vairuodamas L. B. vardu registruotą automobilį Audi 80, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone – privalomai konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis). L. B. sutiko, kad būtų skirtas automobilio konfiskavimas. Patvirtino, kad šį įgijo kartu, nors registruotas tik jos vardu.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konfiskuoti automobilį Audi 80, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)
Prokurorės 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (iki 2019 m. birželio 24 d.) į automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugojimui perduotas jo savininkei L. B. (b. l. 20-22). Ši prievartos priemonė pratęstina iki bus įvykdytas turto konfiskavimas, jeigu nuosprendis įsiteisės.
Dėl kardomųjų priemonių.
Byloje A. Z. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 44) panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 2, 3 dalimis, teismas
nusprendžia:
A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 30 parų arešto bausmę, ją sumažinant 1/3 (BK 64¹ straipsnis) paskirti galutinį 20 parų arešto bausmę, nustatant ją atlikti poilsio dienomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į A. Z. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 21 d., 20:00 val. iki 2019 m. balandžio 22 d., 16:32 val. išbūtą laiką, t. y. 1 parą.
Konfiskuoti A. Z. vairuotą ir bendra daline nuosavybės teise su L. B. valdomą automobilį „Audi 80“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)
Prokurorės 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugojimui perduotas jo savininkei L. B., pratęsti nuo 2019 m. birželio 24 d. iki bus įvykdytas turto konfiskavimas, kai šis nuosprendis įsiteisės.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. Z. byloje taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Uždrausti A. Z. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę 1 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.