Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovams K. P. ir E. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2014 m. spalio 29 d. ieškovė S. V. pirkimo – pardavimo sutartimi už 48 000 Lt (13 901,76 Eur) pardavė pirkėjai A. G. ieškovei nuosavybės teise priklausančias 840/2354 dalis žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį sandėlio ir 1/3 dalį kitų statinių (inžinerinių), esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu pirkėja 2000 Lt (579,24 Eur) avansą sumokėjo ieškovei grynais pinigais, o likusi pinigų suma 46 000 Lt (13 322,52 Eur) buvo pervesta į ieškovės banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“. Ieškovė pateikė teismui jos sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2014-10-29 į jos banko sąskaitą pervesta 46 000 Lt.

Ieškovė teigia, kad tiek avansu jai sumokėtus pinigus (2000 Lt), tiek vėliau ir į banką už parduotą nekilnojamą turtą pervestus pinigus (46 000 Lt), taip pat papildomai sąskaitoje turėtų 10 000 Lt santaupų, 2014-11-17 nusiėmus iš sąskaitos banke viso (56 000 Lt), davė grynais 58 000 Lt (16 797,96 Eur) sumą ja besirūpinančiam atsakovui – sūnėnui K. P., kad šis nupirktų ieškovei butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovės pinigus paėmęs atsakovas įsigijo butą savo ir sutuoktinės vardu, todėl ieškovė prašo teismo priteisti šią sumą iš atsakovo ir jo sutuoktinės kaip be pagrindo įgytas lėšas. Atsakovas su tuo nesutinka, neigdamas gavęs iš ieškovės minėtas pinigų sumas, nurodydamas, kad butą Klaipėdoje 2014 m. lapkričio 21 d. už 63 000 Lt (18 246,06 Eur) įsigijo iš savo santaupų ir užsienyje uždirbtų lėšų. Atsakovo teigimu jis iš ieškovės gavo pinigų tik už priekabos išnuomavimą dėl ieškovės daiktų pervežimo iš Telšių į Klaipėdą bei ieškovė padengė kitas užlaidas už jos vežiojimą. Atsakovas teigia, kad pirkimo – pardavimo sandoryje dėl parduodamo ieškovės nekilnojamojo turto Telšiuose nedalyvavo, į banką su ieškove imti pinigų už parduotą butą nevažiavo. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), nusipirko iš sutaupytų grynųjų pinigų, kuriuos laikė namuose paslėpęs. Teigė, kad buvo sukaupęs apie 20000 Lt, kelintais metais negali pasakyti. Įrodymų apie sutaupytus grynuosius pinigus pateikti negali, kadangi apie santaupas nežinojo net šeimos nariai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnį, 17 straipsnį, 178 straipsnį, šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 185 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta. Ta pati pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (CK 6.237 straipsnis 2 dalis). Remiantis CK 6.237 straipsniu gali būti išreikalautas bet koks be pagrindo įgytas turtas, įskaitant lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2004).

Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: pirma, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Antra, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Trečia, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Ketvirta, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Penkta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Šešta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Septinta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011, 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006, kt.). Toks ieškinio dėl nepagrįsto praturėjimo tenkinimo prielaidų (sąlygų) traktavimas atitinka tarptautinių teismų praktiką šiuo klausimu (pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008-12-16 sprendimas Masdar (UK) Ltd prieš Europos Bendrijų Komisiją, byla C-47/07 P, 44–46, 49 punktai, Rink. P. I-9761; Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010-01-21 sprendimas Kornelis van Dijk prieš Gemeente Kampen, byla C-470/08, Rink. P. I-0000).

Atsakovų atstovas teigia, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą, tačiau kokį kitokį ieškinį ieškovė turėjo reikšti ir ko teismo turėjo reikalauti, siekdama apginti pažeistas teises, atstovas neįvardijo. Pažymėtina, kad ieškovės teisė pasirinkti savo teisių gynybos būdą ir ieškovės pareiga įrodyti ir pagrįsti savo ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir teismui pateiktus ginčo šalių įrodymus teismo vertinimu ieškovė negalėtų apginti savo pažeistų teisių kitais būdais, pavyzdžiui ginčydama sandorį kuriuo nors iš CK 1.80 – 1.93 straipsniuose įtvirtintų pagrindų, kuriuo atsakovai įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė pati nedalyvavo šio sandorio sudaryme ir nedavė atsakovams įgaliojimo tokį sandorį sudaryti. Taip pat ieškovė negalėtų reikalauti iš atsakovų žalos atlyginimo, kadangi jai būtų sudėtinga įrodyti žalos ieškovei padarymo faktą, kad dėl žalos ieškovei kilimo kalti atsakovai ir kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir ieškovės galimai patirtos žalos. Kad ieškovė galėtų ginti savo teises kitais būdais teismas taip pat nenustatė. Todėl pripažintina, kad ieškovė, reikšdama atsakovams ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, tinkamai pasirinko savo teisių gynybos būdą.

Tiek ieškovė nurodė, tiek atsakovas pripažįsta, kad ieškovė Telšiuose turėtą nekilnojamą turtą pardavė atsakovo, kuris ją rūpinosi, įkalbėta, kad ieškovė atsikraustytų gyventi į Klaipėdą, kur gyvena atsakovai. Liudytojos J. V. (ieškovės dukterėčia) ir Zita T. R. (ieškovės sesuo) paliudijo, kad senyvo amžiaus (83 m.) ir silpnos sveikatos ieškove iš giminės apsiėmė rūpintis tik sūnėnas K. P., kuriam ieškovė vaikystėje daug padėdavo. Liudytoja Z. T. R. nurodė, kad ieškovė parduodama namo dalį Telšiuose norėjo pirktis butą tuose pačiuose Telšiuose, tačiau atsakovas atkalbėjo ir skatino persikelti gyventi į Klaipėdą. Galiausiai ieškovė ir atsakovas sutarė, o giminės tam pritarė, kad pardavus ieškovės turtą Telšiuose reikia nupirkti ieškovei butą Klaipėdoje ir pavedė tą padaryti atsakovui. Atsakovas pripažino, kad jis prieš nupirkdamas butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei buvo aprodęs ir daugiau būstų. Liudytoja J. V. nurodė, kad padėjo ieškovei ir atsakovui ieškoti buto ieškovei, su atsakovu buvo nuvykus apžiūrėti kelių butų.

Atsakovas, grįsdamas savo teiginius, kad jis iš ieškovės šiai pardavus nekilnojamą turtą Telšiuose jokių pinigų iš jos neėmė ir kad jis turėjo pakankamai lėšų už savo ir sutuoktinės gautas pajamas bei turėtas santaupas be jokių kreditų 2014-11-21 įgyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 63 000 Lt, pateikia teismui savo ir sutuoktinės banko sąskaitų Švedijoje ir Lietuvoje išrašus, grynųjų pinigų išėmimo laikotarpiu nuo 2011-04-08 iki 2012-02-07 iš banko Švedijoje kvitus (bendra suma 140 642 Švedijos kronų SEK (apie 14 730 Eur)). Iš atsakovo banko sąskaitų Lietuvoje išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki buvo įnešta 2490 Lt (721,15 Eur) suma, taip pat į šias sąskaitas buvo įeinantys tarptautiniai mokėjimai 2013 m. 236 600 SEK (apie 24 780 Eur), 2014 m. 63 000 SEK (apie 6598 Eur). Atsakovas teigia, kad 12 metų dirbo Jungtinėse A. V., o po to išvyko dirbti į Švediją ir joje dirbo 5 metus. Amerikoje vidutiniškai uždirbdavo po 2000-3000 JAV dolerių kas mėnesį, o Švedijoje mėnesinės pajamos buvo 2000-3000 Eur. Pateikė teismui atsakovo vieno mėnesio (2013 m. birželio mėn.) jo Švedijoje gauto mėnesinio darbo užmokesčio išrašą (20 278 SEK (2123,74 Eur)). Atsakovas nurodo, kad šiuo metu gyvena sodyboje Klaipėdos rajone, kurią 2008 m. įsigijo už 10000 Lt, pirkimo – pardavimo sutarties nepateikė. Ieškovės prašymu atsakovas pateikė teismui duomenis apie jo 2013 m. ir 2014 m. įgytą nekilnojamą turtą. Remiantis atsakovų pateiktomis nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartimis atsakovai taip pat turi garažą (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2014-10-13 už 2000 Lt (579,24 Eur). Iš atsakovų pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat turi butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį už 115 000 Lt (33 306,30 Eur) įgijo 2013-10-24 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, tam panaudodami 95 000 Lt savo piniginių lėšų (iš jų 2000 Lt avansas) ir 20 000 Lt (5792,40 Eur) iš AB Dnb banko 2013-10-23 skolintų lėšų, kuriuos bankui pilnai grąžino 2013-12-18 (kreditavimo sutartis, 2017-05-05 banko pažyma). Iš atsakovų pateiktų duomenų apie jų pajamas matyti, kad faktiškai visos Švedijoje uždirbtos lėšos investuotos į atsakovų įgytą nekilnojamą turtą, be to, atsakovų šeima, gyvendama užsienyje tokiose valstybėse kaip JAV ir Švedija turėjo pakankamai daug išlaidų pragyvenimui (būsto nuomai, maistui, drabužiams, įvairiems mokesčiams). Iš kur kitur galėjo sukaupti santaupų atsakovas nepaaiškino, nepagrindė jokiais įrodymais, neteigė, kad tuo laikotarpiu didelėmis sumomis ar turtu gavo dovanų ar kažką paveldėjo. Kaip pats nurodė atsakovas šiuo metu dirba individualiai – remontuoja automobilius, pajamos – minimalios, kokios buvo jo pajamos 2014 m. tiksliai nurodyti negalėjo. Teismui nepateikta duomenų, kokias pajamas laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2014 m. turėjo atsakovė E. P.. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2012 m. ji kas mėnesį tais metais gaudavo 1383,46 Lt (400,68 Eur) VSDFV išmokų, duomenų apie kitas atsakovės gautas pajamas nėra. 2013-02-27 atsakovė buvo įnešusi į sąskaitą 5338,98 Lt (1546,28 Eur) sumą, 2013-03-23 buvo įnešusi į sąskaitą 1000 Lt (289,62 Eur) sumą, daugiau didesnių sumų nėra įnešta. Liudytoja J. V. nurodė, kad po darbo Amerikoje ir Švedijoje, atsakovas nusipirko sodybą Klaipėdos rajone, tačiau vėliau persikėlė gyventi į Klaipėdą, į nuomojamą butą. Vėliau įsigijo butą su kreditu Kauno gatvėje.

Visa tai įvertinus pripažintina, kad atsakovas neįrodė savo teiginių, kad jis turėjo pakankamai santaupų 2014-11-21 be jokių paskolų savo ir sutuoktinės vardu pirkti butą, adresu Joniškės g. 14-5, Klaipėdoje, už 63 000 Lt (18 246,06 Eur) (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškovė, grįsdama savo teiginius, kad buto Klaipėdoje įgijimui ji davė atsakovui K. P., kuriuo kaip artimu giminaičiu pasitikėjo, grynais visus pinigus (įskaitant avansą), gautus už parduotą nekilnojamą turtą Telšiuose, taip pat banke turėtas jos santaupas, pateikia teismui ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, iš kurio matyti, kad 2014-10-29 J. G. pervedė S. V. 46 000,00 Lt, o ši kelios dienos iki atsakovas pas notarą sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorį, 2014-11-17 nuėmė 9291,25 Lt ir 46 700,75 Lt sumas (viso 55 992,00 Lt (16 216,40 Eur)). Nors ieškovė negali pagrįsti liudytojų parodymais jos nurodytų faktų, kad pinigus banke 2014-11-17 ji atėjo nusiimti kartu su atsakovu ir kad visus šiuos pinigus grynais padavė atsakovui butui Klaipėdoje pirkti, tačiau įvertinant tą faktą, kad 2014-11-21 buto Joniškės g. 14-5, Klaipėdoje, pirkimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas patvirtina, kad 63 000 Lt pardavėjas iš pirkėjo gavo grynais prieš šios sutarties sudarymą ir tą faktą, kad ieškovė buvo išreiškus aiškią valią įgyti šį butą, pripažintina, kad ieškovė įrodė savo teiginius, kad visą šią iš banko nuimtą 55 992,00 Lt (16 216,40 Eur) sumą atsakovas iš ieškovės paėmė ir atidavė buto (duomenys neskelbtini), pardavėjui, siekdamas tais pinigais apmokėti perkamą butą. Liudytoja J. V. teigė, kad jai žinoma, kad ieškovė iš banko nuėmė ir davė atsakovui 46 000 Lt sumą už Telšiuose parduotą turtą ir 10 000 Lt santaupų pirkti ieškovei butą Klaipėdoje. Liudytojos patvirtino, kad ieškovė yra sąmoninga, kad ji daug kartų davė atsakovui pinigų grynais, pirkdavo jam daiktus, tačiau kadangi atsakovas nustojo ieškove rūpintis, ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama susigrąžinti pinigus, kuriuos iš jos paėmė atsakovas, taip ir nenupirkęs ieškovei buto. Ieškovės veiksnumas nėra apribotas, taip pat teismas nenustatė, kad ieškovė turėtų ar 2014 m. spalio – lapkričio mėnesiais turėjo kažkokių sveikatos ar psichikos sutrikimų. Buvo aiški ieškovės valia už parduotą turtą Telšiuose ir už turimas ieškovės sukauptas santaupas nusipirkti Klaipėdoje kitą gyvenamą būstą. Ieškovė nežadėjo atsakovui padovanoti už parduotą nekilnojamą turtą gautų piniginių lėšų, taip pat nežadėjo nupirkti už savo lėšas atsakovo šeimai butą Klaipėdoje. Ieškovė pradžiai turėjo ketinimą šį įgytą turtą palikti atsakovui testamentu, kurį vėliau panaikino tiek dėl to, kad buvo parduotas nekilnojamas turtas, turėtas Telšiuose, kuris buvo įrašytas į testamentą, tiek sužinojusi, kad atsakovas buto už ieškovės duotus pinigus ieškovei taip ir nenupirko, be to atsakovas pradėjo ieškove nebesirūpinti.

Akivaizdu, kad ieškovės turtas atitinkama suma sumažėjo, už kurios pinigus (dalį reikiamų butui įgyti pinigų) atsakovų vardu įgytas butas, o atsakovas su sutuoktine atitinkama suma, investuota į sutuoktinių įgytą nekilnojamą turtą, ieškovės sąskaita praturtėjo ir tarp šio ieškovės turto sumažėjimo ir šių atsakovų veiksmų yra priežastinis ryšys. Atsakovų praturtėjimui nėra jokio teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.), be to toks nepagrįstas jų praturtėjimas egzistavo ieškovei pareiškiant ieškinį. Nėra pagrindo tvirtinti, kad dėl tokio ieškovės turto sumažėjimo ieškovė būtų prisiėmus atitinkamą riziką. Dėl tokio nesąžiningo sūnėno K. P. elgesio ieškovė buvo pateikusi skundą policijai. 2016-10-16 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas), pareiškėjai siūlant ginčą spręsti civiline tvarka.

Įvertinus nurodytą, pripažintina, kad ieškovė įrodė visas būtinas sąlygas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, t.y. kad 55 992,00 Lt (16 216,40 Eur) sumą ieškovė be teisėto pagrindo prarado dėl atsakovų kaltės, o atsakovai šia suma atitinkamai praturtėjo, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl šios sumos iš atsakovų priteisimo.

Nors ieškovė nenurodė, kokios atsakovų atsakomybės prašo (solidarios ar dalinės), kadangi atsakovai šią piniginių lėšų sumą, kuria jie praturtėjo ieškovės sąskaita, yra panaudoję buto bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijimui, šį butą ieškinio padavimo momentui turėjo nuosavybės teise, todėl pripažintina, kad jų atsakomybė prieš ieškovę yra solidari (CK 3.109 str., 6.6 str. 3 d.).

Ieškovė nepateikė teismui daugiau kitų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės prašomas priteisti iš atsakovų kitas sumas kaip nepagrįstą praturtėjimą, t.y. 2000 Lt grynais gautą avansą ieškovei parduodant nekilnojamą turtą Telšiuose, kurį ji kaip nurodė perdavė atsakovui, taip pat ieškovės atsakovui tarimai duotų grynais pinigais kitų sumų (santaupų) buto (duomenys neskelbtini), įgyjimui. Šių aplinkybių ieškovė taip pat nepagrindė ir liudytojų parodymais, kurios nurodė, kad nematė kaip ieškovė davė pinigus atsakovui. Reikia pastebėti, kad ieškovės turėto Telšiuose turto pirkimo - pardavimo sutartyje nėra nuorodų apie avansą jo dydį, nurodyta tik bendra mokėtina 48 000 Lt suma. Kokiu būdu ir kada bus atsiskaityta su ieškove už parduodamą turtą šioje sutartyje nenurodyta. 2014 m. lapkričio 21 d. sutartyje nurodyta, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjas 63 000 Lt (18 246,06 Eur) sumą už butą gavo grynais prieš šios sutarties sudarymą. Šioje sutartyje nėra kalbama apie avanso sumokėjimą. Visa tai įvertinus pripažintina, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovai nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita didesne nei 16 216,40 Eur suma, todėl jos ieškinio reikalavimas dėl papildomai 581,56 Eur sumos priteisimo atmestinas.

Teismas nepasisako dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidę atsakovai privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos priteistinos ne nuo ieškinio padavimo dienos kaip kad ieškiniu prašo ieškovė, bet nuo bylos iškėlimo dienos, t.y. nuo tos dienos kaip buvo priimtas ieškovės ieškinys iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proprorcingai patenkintų ir atmestų reikalavimui daliai teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ji buvo atleista žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje (100 proc.). Ieškinį patenkinus iš dalies (96,54 proc.), iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistina 486,50 Eur žyminio mokesčio ir 394,96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, ieškovės atstovės atstovavimo teisme laiką teismo vertinimu yra protingos ir pagrįstos, neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Atsakovui K. P., kuris mokėjo už vertimo paslaugas ir atstovui už atsakovų atstovavimą teisme, proporcingai atmestų ieškovės ieškinio reikalavimo daliai iš ieškovės priteistina 0,93 Eur vertimo išlaidų ir 17,30 Eur atstovavimo išlaidų, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsakovų atstovo ruoštus procesinius dokumentus (atsiliepimo į ieškinį surašymas), atstovavimo teisme laiką teismo vertinimu yra protingos ir pagrįstos, neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Viso iš ieškovės atsakovui priteistina 18,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės ieškininius reikalavimus patenkinus iš dalies, valstybės biudžetui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 13,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 16 216,40 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtus šešiolika eurų, 40 ct) be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16 216,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2017-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 18,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai lygiomis dalimis 486,50 Eur žyminio mokesčio, 394,96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 13,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Palikti 2017-03-07 nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki sprendimo įsiteisėjimo ir visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.