Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Gilio, Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-03-05 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kalu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. B. be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Uždraudžiant A. B. bendrauti su nukentėjusiąja L. B. , išskyrus bendravimą santuokos nutraukimo proceso metu. Paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 12 d. apie 9³⁰ val., Raubonių k., Pasvalio r., teritorijoje, kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga, stovinčiame lengvajame automobilyje (duomenys neskelbtini) AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugriebė už plaukų prie automobilio vairo sėdinčiai žmonai L. B. ir tyčia kumščiu sudavė du smūgius į veidą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, nuvažiavus į aikštelę prie to paties kaimo Ąžuolpamūšės piliakalnio, L. B. sudavė dar vieną smūgį į veidą, taip mušdamas L. B. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą, tuo padarydamas nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

A. B. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-03-05 nuosprendį ir prašo jį išteisinti. Nurodo, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu, nei jo nei kitų byloje esančių liudytojų neapklausė, netyrė byloje esančių duomenų tikrumo ir pagrįstumo, nors nuosprendyje nurodė, jog įvertino baudžiamojoje byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus. Teigia, kad bijodamas būti suimtas ilgesniam laikui, pasirašė apklausos protokolą, kuris buvo surašytas praėjus dienai po jo laikino sulaikymo reiškiant jam įtarimą, nes norėjo kad jį išleistų į laisvę. Kabinete kur vyko apklausa buvo daug žmonių, kuris iš jų buvo jo gynėjas ir ar iš vis jis buvo, nežino. Nurodo, kad jokių tyčinių smurtinių veiksmų L. B. atžvilgiu nenaudojo, jai net negrasino. Tyčiniai veiksmai buvo tik tokie, kad tuo metu, kai L. B. kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu iš jos rankų pagriebė telefoną, kad ji nebendrautų su K. N. , dėl kurio jų santuoka iširo, ir kad jie galėtų netrukdomi išsiaiškinti santykius. Ar tuo metu kai iš kalbančios pagriebė telefoną ir ją sužalojo, jis nepastebėjo, o L. B. jam nieko nesakė. Teismas netyrė ar jis, L. B. atžvilgiu atliko tyčinius veiksmus, siekiant ją sužaloti, ar jis suvokė LR BK 140 str. 1 d. įtvirtintos veikos sudėties požymius. Pagriebdamas iš L. B. mobiliojo ryšio telefoną tuo metu kai ji kalbėjo, jis ne tik kad nesiekė jos sužaloti, bet ir nenumatė, kad galėtų sužaloti, padarant L. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimo įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo išvada, kad A. B. padarė jam inkriminuotą veiką, teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai apie netinkamą įrodymų vertinimą ir teiginys, kad apeliantas prieš L. B. jokio smurto nenaudojo, yra paneigti bylos duomenimis.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2012 m. vasario 12 d. žinojo, kad apie 08³⁰ val. žmona grįžta iš darbo. Sustabdė ją kelyje Pasvalys-Ryga ir paprašė skyrybų ir kad ji atiduotų dukrą. Paskambino žmonos meilužis ir ji paprašė jo pagalbos. Viskas įvyko dėl neištikimybės. Anksčiau nėra prieš ją pakėlęs rankos, o dabar sudavė, ir tokie jo veiksmai nepateisinami. Su medikų išvada sutinka, o savo poelgį vertina kvailai, nes per dvidešimt bendro gyvenimo metų nėra pakėlęs rankos prieš žmoną ar ją pastūmęs, o dabar taip padarė ir pergyvena dėl to kas įvyko.

Taigi, nuteistasis pakeitė savo poziciją, paduodamas apeliacinį skundą. Apeliantas apeliaciniame skunde neginčija, kad įvykio dieną jis iš nukentėjusiosios atėmė telefoną, tačiau neigia ją tyčia sužalojęs. Su tokiais apelianto paaiškinimais nesutiktina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji L. B. parodė, kad įvykio dieną važiavo iš darbo. Jai paskambino vyras ir pasakė, kad nori susitikti. Ji nesutiko su juo susitikti. Papildomai dar dirba Raubonių ambulatorijoje, todėl ten užsuko, nes turėjo nuvežti vaistus. P. R. parduotuvės pamatė stovintį vyro automobilį. Ji nesustojo ir pravažiavo pro šalį. Įsuko į kelią VIA Baltika. Pamatė, kad jai iš paskos važiuoja vyras. Pravažiavus autobusų stotelę, jos vyras automobiliu užsuko prieš jos automobilį. Ji sustojo. Vyras priėjo prie automobilio, atidarė dureles ir atsisėdo į automobilį. Jis čiupo jai už plaukų, trenkė du smūgius į veidą, ėmė grasinti, liepė važiuoti prie Ąžuolpamūšės piliakalnio, pasakė, kad jei neklausys, papjaus. Ji išsigando. Nuvažiavo prie Ąžuolpamūšės piliakalnio. Paskambino jos draugas ir ji spėjo surikti, kad gelbėtų. Vyras atėmė jos telefoną ir trenkė vieną smūgį į veidą. Tada liepė važiuoti prie jo automobilio. Grižo atgal. Vyras įsėdo į savo mašiną. Jis pasakė jai važiuoti į Buiviškių keliuką ir nebandytų bėgti, nes užmuš. Ji bijojo ir pakluso. P. B. keliuką sustojo. Tada vyras liepė važiuoti į Saločių mišką. Nuvažiavo į mišką ir sustojo aikštelėje. Pradėjo verkti, su juo bendravo iki 13³⁰ val. po to grįžo į namus. L. B. parodymus atitinka specialisto išvados duomenys. Iš 2012-02-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G. 221/12 (05) matyti, kad L. B. padaryta kraujosruva viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas smakre, paveikus kietais bukais daiktais (daiktu), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2012-02-12. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais, dėl nustatytų sužalojimų L. B. sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l. 18). L. B. parodymus patvirtina ir liudytojo K. N. parodymai, kuris su nukentėjusiąja tiesiogiai bendravo telefonu. Liudytojas parodė, kad 2012-02-12 iki pietų paskambino L. B. ir pasakė, kad jai L. B. liepė važiuoti į Buiviškių mišką ir važiuoja iš paskos jos, kad kartais susilygina su jos mašina. Tuomet jis pranešė trumpuoju pagalbos skambučiu 112 (b.l. 24-25). Iš Panevėžio AVPK Pasvalio r. PK ataskaitos matyti, kad 2012-02-12 09 val. 44 min. užregistruotas anoniminis pranešimas, jog A. B. netinkamai elgiasi žmonos L. B. atžvilgiu (b.l. 6-11). Kolegija daro išvadą, kad R. B. pozicijos apeliaciniame skunde pakeitimas bandant paneigti savo kaltę, neatitinkančiais jo parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme bei kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų turinio, yra sąlygotas nuteistojo gynybinės pozicijos.

Nors apeliantas nurodo, kad bijodamas būti suimtas ilgesniam laikui, pasirašė apklausos protokolą, kuris buvo surašytas praėjus dienai po jo laikino sulaikymo reiškiant jam įtarimą, nes norėjo kad jį išleistų į laisvę, o kabinete kur vyko apklausa buvo daug žmonių, kuris iš jų buvo jo gynėjas ir ar iš vis jis buvo, nežino, tačiau teisėjų kolegija šiuos A. B. paaiškinimus vertina kritiškai, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. B. parodymai buvo nuoseklūs, o gynėjas R. M. buvo paskirtas 2012-02-14 tyrėjos V. V. nutarimu (b.l. 27), kuris dalyvavo tiek atliekant įtariamojo apklausą (b.l. 29), tiek nagrinėjant bylą teisme (b.l. 35, 54-56, 66-70 ).

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, darytina išvada, kad įrodymai surinkti nepažeidžiant įstatymų (BPK 20 str. 1 d.), teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus, BPK 20 str. 5 d. nuostatos nepažeistos. Todėl konstatuojama, faktinės bylos aplinkybės nustatytos teisingai, A. B. pagrįstai pripažintas kaltu sukėlęs fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdęs L. B. sveikatą. Nuteistojo veika sutinkamai su BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.